- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-21
- Bylos Nr.
- N-62-477-11
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. K., kuriame nurodė, jog 2009 m. rugsėjo 12 d., apie 4.10 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, R. K. įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, grasino atleidimu iš darbo, nevykdė teisėtų reikalavimų, sulaikymo metu fiziškai priešinosi, mosikavo rankomis, sudavė policijos pareigūnui ranka į krūtinę, tokiais savo veiksmais padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 12 d. nutarimu pripažino R. K. kaltu padarius ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus pažeidimus ir skyrė subendrintą 500 litų baudą. Teismas nurodė, jog R. K. teismo posėdžio metu su administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu pažeidimu nesutiko. Paaiškino, kad einant namo jį užpuolė trys jauni vaikinai ir paėmė iš jo 340 Lt. Tuomet jis nubėgo pas vieną moteriškę ir iškvietė policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino, kaip buvo, tačiau jie jį pradėjo įžeidinėti, vadino debilu. R. K. nuomone, policijos pareigūnai naudojasi jo negalia ir nori su juo susidoroti. R. K. pažymėjo, kad nuo policijos pareigūnų nebėgo, jiems nesipriešino, nesikeikė. Nurodė, kad buvo išgėręs vyno. Teismas, konstatavo, kad R. K. kaltę įrodo tarnybiniai pranešimai, administracinio teisės pažeidimo protokolas, ligos istorija, iš kurios matyti, jog pažeidimo padarymo dieną R. K. buvo neblaivus. Kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė – R. K. II grupės invalidumas. Kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad teisės pažeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą, bei tai, kad teisės pažeidimas padarytas neblaivaus asmens.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimą. Nurodo, kad bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka ir suinteresuota bylos baigtimi. Su šia teisėja asmuo yra turėjęs konfliktą po 2000 metais vykusio posėdžio baudžiamojoje byloje. Todėl teisėja turėjo išankstinę nuomonę apie R. K., nekreipė dėmesio į problemas. Taip pat apeliantas nurodo, jog skaityti ir rašyti jis nemoka, turi antros grupės psichinį invalidumą, tačiau protokolą surašęs pareigūnas jo nesupažindino su protokolo turiniu. Nenorėdamas pasirašyti dokumento, nežinodamas jo turinio, asmuo teigia prašęs iškviesti valstybės garantuojamą advokatą, tačiau pareigūnas atsisakė. Protokolą pasirašė liepiamas pareigūno.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti. Apeliacinį skundą vertina kaip siekį išvengti atsakomybės pasinaudojant invalido statusu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 19 straipsnyje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos. Nustačius šią aplinkybę administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 3 p.). Taigi, asmens nepakaltinamumas vertinamas kaip aplinkybė, šalinanti administracinę atsakomybę. Dėl šios priežasties, sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, aplinkybės, sudarančios prielaidas suabejoti asmens pakaltinamumu, turi būti įvertintos.
Iš byloje esančio Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos 2009 m. lapkričio 10 d. rašto Nr. 181 (b. l. 26) matyti, kad R. K. turi protinį ir antros grupės psichikos neįgalumą, nuo 2005 m. yra globojamas Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos. Lietuvos psichikos negalios žmonių bendrijos „Giedra“ 2009 m. balandžio 14 d. rašte (b. l. 27) nurodyta, kad R. K. negalios laipsnis sunkus, jam pasireiškia kai kurie elgesio sutrikimai. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, ar R. K. jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo metu galėjo pilnai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį Nr. N756-428/2010, ir 2010 m. spalio 29 d. nutartį N662-2634/2010 kuriomis nagrinėtos bylos grąžintos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodant, kad turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimo, siekiant nustatyti, ar pažeidimo padarymo metu R. K. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika taikant ATPK nuostatas (pvz., administracinės bylos Nr. N556-1489/2008, Nr. N62-453/2007, Nr. N575-73/2008), esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichinę ligą, asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi būti specialiai tiriamas, t. y. specialių žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi būti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tai, ar darydamas priešingą teisei veiką, R. K. buvo nepakaltinamumo būsenoje ar ne, turi esminės reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas naikintinas ir byla grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors asmuo apskritai neigė padaręs protokole nurodytą veiką ir nurodė pareigūnų neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą grindė iš esmės tik rašytiniais pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog rašytiniai liudytojų paaiškinimai negali būti prilyginami žodiniams parodymams ir jų nepakeičia (pvz., nutartis byloje Nr. N575-1192/2009). Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino ir kitų byloje esančių prieštaravimų.
Nutarus administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tam, kad būtų nustatyta R. K. būsena priešingos veikos darymo metu bei pašalinti byloje esantys prieštaravimai tarp asmenų paaiškinimų, kiti apeliacinio skundo argumentai šioje apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nutartyje nenagrinėtini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutarimą R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.