- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-08-20
- Bylos Nr.
- ATP-977-487/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-03-3-00628-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus (toliau – Vilniaus miesto 3-ojo PK Prevencijos skyrius) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str., 187 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. nutraukta, nesant V. K. veiksmuose šių administracinių teisės pažeidimų sudėčių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto 3-ojo PK Prevencijos skyrius 2012 m. vasario 15 d. V. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2011 m. gruodžio 30 d. apie 21.30 val. viešoje vietoje, Sodų g. 20, Vilniuje, trukdė policijos pareigūnui A. N. dirbti, jį įžeidinėjo, grasino, kad yra buvusi VRM darbuotoja, todėl jis nebedirbs sistemoje, garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, vedama į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, aktyviais veiksmais priešinosi, garsiai rėkė, stumdėsi, tampė už striukės rankovės, už liemenės, keikėsi necenzūriniais žodžiais.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. birželio 8 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą nesant V. K. veiksmuose ATPK 174 str., 187 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėčių. Teismas nurodė, jog policijos pareigūnų paaiškinimai dėl nagrinėjamo įvykio nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog V. K. padarė jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Tiesiogiai įvykį matę liudytojai davė skirtingus paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, nesant pagrindo liudytojų V. G., L.Ochrimenko, E. S.,V. K. parodymus atmesti arba pripažinti melagingais, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti V. K. kaltę dėl jai inkrimintuotų administracinių teisės pažeidimų.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto 3-ojo PK Prevencijos skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą. Teigia, kad teismas nutarimą priėmė, pažeisdamas (duomenys neskelbtini) str. reikalavimus, nes tinkamai neįvertino esminių aplinkybių ir nepašalino prieštaravimų byloje. Nurodo, jog nutarimas, pasirėmus tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotais paaiškinimais bei su ja buvusių, galimai bylos baigtimi suinteresuotų asmenų L. Ochrimenko ir E. S., kurioms dėl to paties įvykio buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai pagal ATPK 174 str., 187 str. 2 d., duotais paaiškinimais bei S. K. pirminiu paaiškinimu, kuris akivaizdžiai skyrėsi nuo vėliau bylos teisminio nagrinėjimo metu duoto paaiškinimo ir objektyviai neįvertino pareigūnų A. N., S. D., G. J., A. Z., M. J., A. S. tarnybiniuose pranešimuose ir papildomuose paaiškinimuose išdėstytų faktinių aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą V. K. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus miesto 3-ojo PK Prevencijos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus, rėmėsi ne tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, bet ir įvykio vietoje buvusių liudytojų S. K., V. G., L.Ochrimenko ir E. S. parodymais, iš kurių matyti, jog V. K. pažeidimo nepadarė, norėjo padėti nukentėjusiajam asmeniui – skambino pagalbos telefonu, atvedė policijos pareigūną iki įvykio vietos, jaudinosi, kodėl ilgai neatvyksta medikai. Pirmosios instancijos teismas (duomenys neskelbtini) str. reikalavimų nepažeidė, laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškino bylos aplinkybes ir ją išsprendė teisingai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 302¹¹ str. numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Tinkamas įrodymų vertinimas yra viena iš teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų. Pagal ATPK 256 str. nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.
Patikrinus bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, spręstina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei konstatuoti, yra neteisėta ir nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime neišanalizavo ir neįvertino visų byloje esančių duomenų, dėl jų padarė tik apibendrintas faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.
ATPK 174 str. įtvirtinta, jog nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, – užtraukia baudą nuo vieno 100 Lt iki 300 Lt arba administracinį areštą iki 30 parų. ATPK 174 str. normos dispozicijoje aprašyti keli esminiai joje apibrėžto teisės pažeidimo objektyvieji požymiai: pažeidėjo elgesys turi pasireikšti necenzūriniais žodžiais, gestais arba įžeidžiančiu kibimu, pažeidimas privalo būti atliktas viešoje vietoje, t.y. tokioje vietoje, į kurią gali patekti kiekvienas to panorėjęs asmuo, pažeidžiant viešąją tvarką bei žmonių rimtį.
ATPK 187 str. 1 d. inter alia įtvirtinta, jog pasipriešinimas policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, – užtraukia baudą nuo 500 Lt iki 1 000 Lt arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų. ATPK 187 str. 2 d. inter alia įtvirtinta, kad policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, – užtraukia baudą nuo 300 Lt iki 500 Lt arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų. ATPK 187 str. 2 d. yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju policijos pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006). Antruoju atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo policijos pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam policijos pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. K. surašytas už tai, kad ji 2011 m. gruodžio 30 d., apie 21.30 val., viešoje vietoje - Sodų g. 20, Vilniuje, trukdė policijos pareigūnui A. N. dirbti, jį įžeidinėjo, grąsino, kad yra buvusi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbuotoja, todėl jis nebedirbs policijoje, garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, vedama į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį aktyviais veiksmais priešinosi, garsiai rėkė, stumdėsi, tampė už striukės rankovės, liemenės, keikėsi necenzūriniais žodžiais.
Nagrinėjamoje byloje yra visuma nuoseklių įrodymų, paneigiančių administracinėn atsakomybėn traukiamos V. K. versiją, jog ji policijos pareigūnams nesipriešino, jų nekeikė ir kad policijos pareigūnai nepagrįstai, be jokio pagrindo ją sulaikė.
A. V. apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės trečios kuopos trečiojo būrio patrulio (toliau – patrulis) A. N. 2011 m. gruodžio 30 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2011 m. gruodžio 30 d., 21.30 val., Sodų g. 20, Vilniuje, su vyr. patruliu S. D. aiškinantis galimo asmens sumušimo aplinkybes, priėjo trys neblaivios moterys, nuo kurių sklido stiprus alkoholio kvapas, paprašius moterų netrukdyti, jos pradėjo rėkti, kaltinti policijos pareigūnus dėl to, kad ilgai važiuoja greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Policijos pareigūnams paprašius moterų pasitraukti, jos pradėjo tampyti juos už uniformos rankovių, įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, į pagalbą buvo iškviesti du policijos pareigūnų ekipažai (b.l. 5).
2012 m. sausio 11 d. A. N. rašytiniame paaiškinime užfiksavo, jog, reaguojant į pranešimą, kad Sodų g. 22, Vilniuje, sumuštas žmogus, nuvažiavo prie parduotuvės „Iki“, kur prie jų pribėgo moteris ir pasakė, kad vyras guli prie „Eurovaistinės“. S. D. su moterimi nuėjo pėsčiomis, A. N. atvažiavo automobiliu. S. D. pasakė, jog reikia apsaugoti įvykio vietą, nes neaiškios galimo asmens sumušimo aplinkybės, todėl buvo paprašyta pašalinių žmonių atsitraukti, visi atsitraukė, išskyrus V. K., kuri buvo neblaivi, lindo prie gulinčiojo, rėkė, kad policijos pareigūnai nedirba, S. D. paprašė ją patraukti į šoną, kad netrukdytų dirbti, tačiau moteris, nuo kurios sklido alkoholio kvapas, pasitraukti neketino, pradėjo įžeidinėti, gąsdino, kad A. N. nebedirbs policijoje, nes ji buvusi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbuotoja, turi daug pažinčių, garsiai rėkė ir keikėsi necenzūriniais žodžiais. Dėl tokio elgesio pastaroji buvo įspėta, taip pat įspėta dėl to, jog gali būti sulaikyta ir pristatyta į policijos įstaigą, tačiau į įspėjimus nereagavo, tampė A. N. už liemenės, todėl buvo sulaikyta; pradėjus ją vesti į tarnybinį automobilį, eiti nenorėjo, garsiai rėkė, kad policijos pareigūnai ją muša, stumdėsi, tampė už rankovės, liemenės, kitais aktyviais veiksmais priešinosi, keikėsi necenzūriniais žodžiais, netrukus pribėgo E. S. ir L.Ochrimenko, kurios trukdė vesti sulaikytąją V. K. į tarnybinį automobilį, tampė už liemenės, keikėsi necenzūriniais žodžiais. S. D. saugojo įvykio vietą ir padėti negalėjo, todėl A. N. iškvietė papildomas policijos pareigūnų pajėgas (b.l. 18).
Liudytoju teismo posėdyje apklaustas A. N. parodė, jog V. K. buvo sulaikyta, nes nenutraukė neteisėtų veiksmų, keikėsi, priešinosi, stumdėsi, tampė už liemenės (b.l. 52). Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pašalinių žmonių akivaizdoje policijos pareigūno darbą kritikavo, nepaisydamas viešo elgesio normų, policijos pareigūną išplūdo, tuo bandydamas sumenkinti policijos autoritetą aplinkinių akyse, neabejotina, kad V. K. vartojo įžeidžius žodžius, iš policijos pareigūno parodymų matyti, kad būtent taip jis šiuos žodžius ir suprato.
Vyr. patrulio S. D. 2011 m. gruodžio 31 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2011 m. gruodžio 30 d., apie 21.35 val., patruliuodamas kartu su patruliu A. N. gavo pranešimą, kad Sodų g. 20, Vilniuje, prie „Eurovaistinės“ guli sumuštas vyriškis. Reaguodami į pranešimą, nuvyko minėtu adresu. Aiškinantis sumušimo aplinkybes, priėjo trys moterys, nuo kurių sklido stiprus alkoholio kvapas ir pradėjo šaukti, kad policijos pareigūnai nedirba. Paprašius moterų netrukdyti, jos pradėjo dar labiau triukšmauti ir tampyti už rankovių, todėl buvo sulaikytos (b.l. 4). Vyr. patrulis S. D. 2012 m. sausio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2011 m. gruodžio 30 d., apie 21.35 val., patruliuodamas kartu su patruliu A. N., gavo pranešimą, kad Sodų g. 20, Vilniuje, prie „Eurovaistinės“ guli sumuštas vyriškis. Reaguodami į pranešimą, nuvyko prie parduotuvės „Iki“, kur priėjo moteris ir pasakė, kad vyriškis guli prie „Eurovaistinės“ paviljone, jis su moterimi į įvykio vietą nuėjo pėsčiomis, A. N. važiavo tarnybiniu automobiliu. Jis (S. D.) pasakė, jog reikia apsaugoti įvykio vietą, nes neaiškios įvykio aplinkybės. tuomet A. N. paprašė susirinkusių asmenų atsitraukti, ką padarė visi, išskyrus V. K., kuri nenorėjo pasitraukti, lindo prie gulinčiojo, policijos pareigūnus kaltino neveikimu. S. D. paprašė A. N., jog jis moterį patrauktų į šoną, tačiau ji pasitraukti nenorėjo, pradėjo policijos pareigūnus įžeidinėti, keiktis necenzūriniais žodžiais, dėl ko buvo įspėta, į įspėjimus nereagavo; A. N. ją perspėjo, kad yra sulaikyta ir pradėjo vesti į tarnybinį automobilį, tačiau ji priešinosi, stumdėsi, tampė už rankovių, liemenės ir kitais aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, šaukėsi pagalbos, neva policijos pareigūnai ją muša (b.l. 19).
Liudytoju apklaustas teismo posėdyje S. D. parodė, jog V. K., E. S. ir L. Ochrimenko buvo sulaikytos, nes rėkė, šaukė, keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo policijos pareigūnus rusiškais keiksmažodžiais (b.l. 51).
Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. Z. teismo posėdyje parodė, jog, reaguojant į policijos pareigūnų pagalbos prašymą, nuvyko į įvykio vietą, kur matė V. K. prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, į kurį ji lipti atsisakė (b.l. 52).
Vilniaus miesto 3 PK Prevencijos skyriaus postinis A. S. 2012 m. sausio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog iš 2012 m. gruodžio 30 d. į Vilniaus miesto 3 PK pristatytų trijų moterų, V. K. kategoriškai atsisakė patikrinti neblaivumą, alkoholio kvapo nesijautė, nes kramtė kramtomąją gumą (b.l. 13).
Pirmosios instancijos teismas nutarime visiškai nepateikė argumentų, kodėl atmetė policijos pareigūnų parodymus. Vertinant visus byloje esančius įrodymus, iš kurių visumos galima daryti išvadas dėl konflikto eigos, pastebėtina, kad policijos pareigūnų parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaravo vieni kitiems bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotai informacijai. Policijos pareigūnų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl netikėti policijos pareigūnų, kurie nesuinteresuoti bylos baigtimi, nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo. Byloje nenustatyta jokių duomenų, pagrindų, dėl kurių minėti policijos pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus ir tokiu būdu jam kenkti. Pažymėtina, jog patrulis A. N., vyr. patrulis S. D., atvykę į iškvietimo vietą, kur gulėjo sumuštas asmuo, privalėjo vykdyti teisės aktuose įtvirtintas tarnybines pareigas, užtikrinti įrodymų ir įvykio vietos apsaugą, todėl turėjo teisę reikalauti, kad iš jos pasitrauktų susirinkę asmenys, su kuriais be jokios priežasties konfliktuoti ir trikdyti sklandų tarnybos pareigų atlikimą nebūtų buvę jokio pagrindo.
Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiama V. K. viso proceso metu neigė, padariusi administracinio teisės pažeidimo protokole aprašytą veiką. 2011 m. gruodžio 30 d. pirminiame paaiškinime ji nurodė, jog 2011 m. gruodžio 30 d., apie 21.35 val., eidama į autobusų stotį, pamatė gulintį stipriai sumuštą asmenį, prie kurio buvo praeivių, ji pasiteiravo, ar kas nors iškvietė greitąją medicinos pagalbą, pamatė pro šalį važiuojantį policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, kuris sustojo prie parduotuvės „Iki“, jį nusivijo, policijos pareigūnams parodė, kur yra sumuštas asmuo, kurį priėjęs policijos pareigūnas pradėjo judinti. Ji buvo labai susijaudinusi ir sakė, kad to asmens judinti negalima, kol neatvyko greitoji medicinos pagalba, klausė, kodėl ji taip ilgai neatvažiuoja, tačiau policijos pareigūnas griebė ją ir prievarta tempė į tarnybinį automobilį, prie kurio spardė jos kojas, į tarnybinį automobilį įstūmė, užlauždamas rankas ir stumdydamas kumščiais. Mano, jog policijos pareigūnas buvo neblaivus. Necenzūrinių žodžių policijos pareigūnų atžvilgiu nevartojo (b.l. 7).
Vėliau, 2012 m. sausio 4 d. paaiškinime V. K. teigė įvykio metu pamačiusi, kad pro šalį važiuoja tarnybinis policijos pareigūnų automobilis, savo rankinę padavė pažįstamai E. S. ir automobilį nusivijo, policijos pareigūnams sakė parodysianti, kur yra sumuštas asmuo, vienas policijos pareigūnas nuėjo su ja, pradėjo judinti gulintį asmenį, ji jam pasakė „nejudinkit, laukiam greitosios“, tada pareigūnas liepė jai eiti į tarnybinį automobilį, ji nenorėjo, nes iki autobuso buvo likę keletas minučių, tada policijos pareigūnas ją paėmė už rankos ir nuvedė. Nurodė, jog policijos pareigūnams dirbti netrukdė, necenzūrinių žodžių nevartojo, už rankovių netampė, neblaivi nebuvo (b.l. 10).
2012 m. balandžio 3 d. teismo posėdyje V. K. parodė, jog įvykio metu pamatė pro šalį važiuojantį policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, tarp stovinčių žmonių pamačiusi iš matymo pažįstamą E. S., padavė jai palaikyti rankinę, nes norėjo policijos pareigūnams parodyti įvykio vietą. Bėgo pirma, paskui ją – stambaus sudėjimo policijos pareigūnas A. N., kitas policijos pareigūnas liko tarnybiniame automobilyje. Prie gulinčio asmens pribėgęs policijos pareigūnas jį pajudino už šlaunies, ji pasakė, kad gal jo negalima judinti, pergyveno, kad taip ilgai neatvyksta medikai, E. S. stovėjo šalia. Policijos pareigūnas liepė eiti į tarnybinį automobilį, dėl ko ji pamanė, kad yra kviečiama kaip liudytoja, todėl pasakė, kad po kelių minučių atvažiuos autobusas. Policijos pareigūnas ją traukė į tarnybinį autmomobilį, ji klausė, ką padariusi, sakė, kad autobusas atvažiuoja, jokių kitų žodžių policijos pareigūno atžvilgiu nevartojo, nes policijos pareigūnas jai nieko nepadarė, rankomis mosikavo, nes norėjo iš E. S. pasiimti rankinę. Daugiau policijos pareigūnų įvykio vietoje nebuvo. Paaiškino, kad, kai policijos komisariate rašė paaiškinimus, E. S. jos klausė, gal ji turinti kokių pažįstamų, nes yra ankščiau dirbusi policijoje, tačiau įvykio vietoje apie tai kalbos nebuvo. (b.l. 40-41).
Pažymėtina, kad V. K. teisme duoti parodymai neatitinka jos pirminiame paaiškinime užfiksuotų aplinkybių. Be to, ji painioja į įvykio vietą jos atlydėtą policijos pareigūną su ją sulaikiusiu policijos pareigūnu, kas duoda pagrindo vertinti tokius parodymus kaip neatitinkančius objektyvios tikrovės.
Liudytoja L.. 2012 m. sausio 4 d. paaiškinime Vilniaus miesto 3-ojo PK Prevencijos skyriui nurodė, jog 2012 m. gruodžio 30 d., apie 22.00 val., prie „Eurovaistines“ buvo daug žmonių, pamatė, kaip į pašto pusę paskui policijos pareigūnų tarnybinį automobilį nubėgo moteris, po to pamatė, kaip trys policijos pareigūnai tempia moterį į tarnybinį automobilį (b.l. 11) Tačiau aplinkybės, kad sulaikytą moterį vedė būtent trys policijos pareigūnai, nepatvirtino nei kiti liudytojai, nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.
2012 m. balandžio 3 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja L.O. parodė, kad buvo sugipsuota koja, todėl nėjo arti įvykio vietos, kurią stebėjo iš toliau, įvykio metu policijos pareigūnų tarnybinis automobilis pravažiavo, V. K. kažkur nubėgo ir atsivedė vieną policijos pareigūną, staiga pamatė, kaip policijos pareigūnas ją tempia į tarnybinį automobilį, girdėjo, kad V. K. šaukė, klausė, kur greitoji, vėliau pasigedo rankinės. Paaiškino, jog nežino, už ką V. K. buvo sulaikyta, nes stovėjo stotelėje, visko nematė, bet girdėjo, V. K. policijos pareigūnams nesipriešino (b.l. 42).
Liudytoja E. S. paaiškinime Vilniaus miesto 3-ojo PK Prevencijos skyriui nurodė, jog 2012 m. gruodžio 30 d., apie 22.00 val., stotelėje prie „Eurovaistines“ laukė autobuso, šalia buvo daug žmonių, išgirdo, kaip moteris šaukė: „kur policija, kur greitoji“, atpažino, jog tai V. K., kuri papasakojo, kad guli sumuštas žmogus. Pamačiusi policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, V. K. perdavė jai rankinę ir nubėgo link „Iki“ parduotuvės, netrukus atėjo su dviem policijos pareigūnais, kurių prašė kviesti greitąją medicinos pagalbą, policijos pareigūnai liepė jai eiti prie tarnybinio automobilio, į ką ji atsakė, kad greitai atvažiuos autobusas, tuomet V. K. pradėjo su policijos pareigūnais stumdytis, policijos pareigūnai siekė pasodinti ją į tarnybinį automobilį (b.l. 12).
2012 m. balandžio 3 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja E. S. parodė, jog įvykio metu stotelėje laukė autobuso, prie „Eurovaistinės“ buvo susirinkę daug žmonių, išgirdo pažįstamą balsą ir pamatė iš matymo pažįstamą V. K.. Pro šalį pravažiavus policijos pareigūnų tarnybiniam automobiliui, V. K. įgrūdo jai į rankas rankinę ir nubėgo paskui jį. Liudytoja E. S. teismo posėdyje parodė, jog įvykio vietoje buvo susirinkę žmonių, buvo triukšmas, ji pati stovėjo stotelėje ir nėjo arčiau, įvykį stebėjo pro žmonių tarpą, tačiau tuo pačiu detalizavo V. K. ir policijos pareigūnų pokalbį bei tvirtino, jog keiksmažodžių negirdėjusi nei iš vieno asmens (b.l. 43).
Administracinėn atsakomybėn traukiamos V. K., liudytojų L.O., E. S. parodymai neatitinka jų pačių pirminiuose paaiškinimuose išdėstytų aplinkybių, yra prieštaringi, nurodomų aplinkybių nenuoseklumas ir kaitaliojimas kelia pagrįstų abejonių jų dėstomos pozicijos tikrumu ir leidžia ją vertinti kaip pasirinktą ir prieš teismo posėdį tarpusavyje suderintą gynybos strategiją. Pažymėtina, jog V. K., manydama, jog policijos pareigūnų veiksmai įvykio vietoje buvo neteisėti, juos galėjo skųsti teisės aktų nustatyta pavaldumo tvarka, apie tokią teisę buvusi policijos sistemos darbuotoja neabejotinai žinojo, tačiau byloje nėra duomenų apie galimus nusikalstamos veikos ar tarnybinio nusižengimo požymius policijos pareigūno veiksmuose.
Liudytojas S. K. 2012 m. sausio 16 d. paaiškinime Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato Prevencijos skyriui nurodė, jog 2011 m. gruodžio 30 d., apie 21.30 val. pamatė gulintį vyrą, priėjęs arčiau, pamatė policijos pareigūną ir moterį, kuri garsiai reiškė pretenzijas, jog vyras gali mirti, policijos pareigūnas kažką pradėjo daryti gulinčiam, ką konkrečiai negalėjo nurodyti, nes stovėjo moteriai už nugaros, kuri policijos pareigūnui pradėjo sakyti „ką tu darai“. Tada policijos pareigūnas jai užlaužė rankas ir pradėjo vesti į tarnybinį automobilį, kažkur apie aštuonis žmones priėjo prie automobilio, pasibaisėję situacija, o policijos pareigūnas visus žmones pradėjo grūsti į mašiną, iš suimtųjų negirdėjo nei vieno žodžio ar pasipriešinimo, kadangi buvo daug liudininkų, pareigūnas išsikvietė pagalbą, nes žmonės netilpo pas juos į mašiną (b.l. 20).
Tuo tarpu apklaustas liudytoju teismo posėdyje jis parodė, kad įvykio metu prisiartino prie policijos pareigūno ir V. K. 2 metrų atstumu, girdėjo, kaip V. K. kalbėjo su policijos pareigūnu, kuris buvo kažkuo nepatenkintas, ji pergyveno, kad žmogus gali numirti, nes pagalbos niekas nesuteikė, tuomet policijos pareigūnas stvėrė V. K. ir pradėjo vilkti į tarnybinį automobilį, jokių kalbų, kurios įžeistų policijos pareigūną, nebuvo (b.l. 50).
Liudytoju apklaustas teismo posėdyje V. G. parodė, jog įvykio metu ėjo link autobusų stotelės, pamatė, kad asmuo guli ant šaligatvio, moteris stovėjo prie policijos pareigūno ir šaukė, kada bus greitoji medicinos pagalba, tada policijos pareigūnas ją nuvedė prie tarnybinio automobilio ir įsodino į jį, V. K. nesikeikė. Paaiškino, jog įvykio aplinkybes paliudyti paprašė V. K., kurią prieš kelias savaites atsitiktinai sutiko autobuse ir atpažino kaip tame įvykyje dalyvavusią moterį (b.l. 42).
Įvertinus S. K. pirminiame paaiškinime išdėstytą įvykių seką, taip pat parodymus teismo posėdyje, matyti, kad jis įvykį stebėjo fragmentiškai, tačiau matė, kaip V. K. po pokalbio su policijos pareigūnu be jokio pagrindo buvo įsodinta į jų tarnybinį automobilį. Iš to, kaip liudytojas nedetalizuoja įvykio situacijos, tačiau akcentuoja V. K. sulaikymo neteisėtumą, darytina išvada, kad šis liudytojas yra suinteresuotas duoti tokius parodymus, kurie padėtų V. K. išvengti administracinės atsakomybės, jo nurodytos aplinkybės prieštarauja byloje surinktų objektyvių įrodymų visumai. Analogiškai vertintini ir liudytojo V. G., kuris paliudijo V. K. prašymu, parodymai, jo dalyvavimu įvykyje pirmosios instancijos teismas apskritai neįsitikino.
Pažymėtina, kad policijos pareigūnai dėvėjo policijos uniformas, V. K. juos pasitiko ir žinojo, dėl ko jie atvyko. V. K. žinojo, kad jie, kaip policijos pareigūnai, turi pareigą aiškintis asmens sumušimo aplinkybes, jų pareigų vykdymo metu laikomi valdžios atstovais ir jų nurodymai teisės aktų reikalavimų vykdymo prasme yra privalomi tarnybiškai nepavaldiems asmenims, už jų nevykdymą ar pasipriešinimą valstybės tarnautojams arba jų įžeidimą, jiems einant pareigas, nustatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. Neabejotina, kad V. K. iniciatyva prie gulinčio asmens buvo pakviesti policijos pareigūnai, ji rūpinosi, kad šiam asmeniui būtų suteikta pagalba, tačiau V. K. susirūpinimas įvykiu peržengė normalaus, korektiško bendravimo ribas, pasireiškė policijos pareigūnų provokavimu ir nepaklusimu jiems, ji ne kartą buvo paprašyta pasitraukti ir netrukdyti policijos pareigūnams dirbti, į ką ji neragavo, garsiai šūkaudama, vartodama necenzūrinius žodžius, demonstruodama visuomenėje priimtinų elgesio normų nepaisymą, tuo sutrikdė visuomenės rimtį, ką policijos pareigūnai sugebėjo užtikrinti tik papildomų policijos pajėgų pagalba. V. K. vartoti keiksmažodžiai buvo adresuoti konkrečiai tarnybines pareigas vykdantiems policijos pareigūnams, kryptingai siekiant juos įžeisti, sumenkinti jų autoritetą, demonstruojant policijos pareigūnų veiksmų, kuriais jie siekė ją nuraminti ir užtikrinti normalų tarnybos pareigų atlikimą, ignoravimą. Dėl šios priežasties, nustatę neteisėtą veiką, policijos pareigūnai turėjo užfiksuoti pažeidimo faktą – surašyti protokolą ir pan. Todėl jie turėjo teisėtą pagrindą paprašyti pažeidimą padariusio asmens eiti iki tarnybinio automobilio, kad būtų užpildyti reikiami dokumentai. Šios aplinkybės rodo, jog pareigūnų reikalavimas buvo teisėtas, V. K. jo nevykdė, aktyviais veiksmais siekė išvengti sulaikymo, stumdėsi, policijos pareigūną tampė už striukės rankovės, liemenės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų motyvai nėra būtini jai inkriminuotų pažeidimų sudėčių požymiai.
Taigi aukščiau aptartais liudytojų policijos pareigūnų A. N., S. D., A. Z. tarnybiniais pranešimais (b.l. 4, 5, 6) ir jų rašytiniais paaiškinimais (b.l. 13, 14, 15, 16, 17, 19, 22), parodymais teismo posėdyje, kitais byloje esančiais duomenimis, įtvirtintais administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 1), įrodyta, kad V. K. viešoje vietoje, Sodų g. 20, Vilniuje, trukdė policijos pareigūnui A. N. dirbti, jį įžeidinėjo, grasino, kad ji buvusi VRM darbuotoja, todėl jis nebedirbs sistemoje, garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, vedama į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį aktyviais veiksmais priešinosi, garsiai rėkė, stumdėsi, tampė už striukės rankovės, už liemenės, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Tokie V. K. veiksmai, nustatyti byloje esančiais įrodymais, kvalifikuotini pagal ATPK 174 str., 182 str. 1 d., 2 d.
Byloje nenustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamos V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių. Įvertinus padarytų pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamos V. K. asmenybę (ji anksčiau bausta administracine tvarka), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, spręstina, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. K. paskyrus ATPK 174 str., 182 str. 1 d., 2 d. sankcijose įtvirtintų piniginių nuobaudų minimumą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
tenkinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus apeliacinį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje:
V. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., nubausti 100 (vieno šimto) litų bauda;
V. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d., nubausti 500 (penkių šimtų) litų bauda;
V. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d., nubausti 300 (trijų šimtų) litų bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirti V. K. galutinę nuobaudą – 500 (penkių šimtų) litų baudą.
I. V. K., kad ji paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie priimtą nutarimą įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030, sumokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Vilniaus apygardos teismui.
Nutarimas neskundžiamas.