Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-01-19 · Civilinė byla Nr. 2A-966-619/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-19
Bylos Nr.
2A-966-619/2017
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00316-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka, Andrutė Kalinauskienė (pran.), Danutė Kutrienė
Ieškovas
S. D.
Atsakovas
P. D.
Kategorijos
  • 3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Civilinė byla Nr.e2A-966-619/2016Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00316-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21.; 2.5.26.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Andrutės Kalinauskienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės, Vytauto Zeliankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės S. D. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovui P. D. dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo bei atsakovo priešinį ieškinį ieškovei

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė S. D. prašė nutraukti jos ir atsakovo P. D. santuoką, sudarytą 2009 m. rugpjūčio 1 d. Šalčininkų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.97 dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenustatyti termino susitaikymui, po santuokos nutraukimo išlaikymo iš atsakovo P. D. nereikalauja, o atsakovui išlaikymas nepriteisiamas, po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę „(duomenys neskelbtini),“, atsakovui P. D. esamą pavardę „(duomenys neskelbtini),“, nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovui P. D. asmeninės nuosavybės teise priklausys transporto priemonės: „VW Caravelle“, v. n. (duomenys neskelbtini) 1993 metų pagaminimo ir „Audi A6 Avant“, v. n. (duomenys neskelbtini) 1997 metų pagaminimo, o jai ieškovei S. D. asmeninės nuosavybės teise priklausytų automobilis „Renault Laguna“, v. n. (duomenys neskelbtini) 1994 metų pagaminimo, priteisti iš atsakovo jos naudai bylinėjimosi išlaidas ir sumokėtą žyminį mokestį.

Atsakovas P. D. pagal priešieškinį, pareikštą ieškovei S. D., atsakovams K. A. ir M. A. prašo išduoti leidimą antstoliui apžiūrėti nebaigtą statybą – namą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),, ir sudaryti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, po faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo sudarymo įpareigoti K. A. ir M. A. įteisinti nebaigtą statybą, įpareigoti įregistruoti VĮ „Registrų centre“, išduoti leidimą leisti apžiūrėti ir įvertinti namą, siekiant nustatyti namo rinkos kainą, pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantis (duomenys neskelbtini),., yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir priklauso jam ir S. D., padalyti šį namą lygiomis dalimis ir priteisti jam, P. D. piniginę kompensaciją už ½ dalį namo.

Šalies argumentai

Atsakovė K. A. su priešiniu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad dukra S. D. sudarė santuoką su atsakovu P. D.. Po santuokos sudarymo nuolat padėdavo jiems materialiai. Dukra mokėsi, nedirbo, mokėjo už dukros mokslus. Laikė didelį ūkį, turėjo pinigų, didelę namų valdą (duomenys neskelbtini), dėl to nusprendė statyti namą. Visi dokumentai ir leidimai namo statybai yra jos ar sutuoktinio M. A. vardu. Už visas pirktas statybines medžiagas ir statybos darbus apmokėjo iš savo ir sutuoktinio M. A. lėšų, nei dukra, nei žentas prie to neprisidėjo. Atsakovas P. D. kiek padėjo statybos darbuose, tačiau jam niekuomet nežadėjo, kad statomas namas priklausys dukrai ir jam. Už tai, kad atsakovas padėjo statybose atidavė jam automobilį „Audi A6“. Prašo atsakovo priešieškinį atmesti.

Atsakovas M. A. su priešiniu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad su sutuoktine K. A. nutarė statyti gyvenamąjį namą, statybose padėjo jo broliai. 2012 m. buvo padarytas namo projektas. Dukra S. D. po santuokos su atsakovu P. D. sudarymo mokėsi, nedirbo, išlaikė jų šeimą, nes žento atlyginimas buvo nedidelis. Medžiagos gyvenamojo namo statybai buvo pirktos iš jo ir sutuoktinės K. A. lėšų, už statybos darbus taip pat mokėjo jis ir sutuoktinė. Už tai, kad atsakovas P. D. padėjo statybose perregistravo jo vardu automobilį „Audi A6“ ir atidavė P. D. šį automobilį. Prašo atsakovo priešieškinį atmesti.

Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priešieškinį atmetė. Nutraukė ieškovės S. D. (ikisantuokinė pavardė (duomenys neskelbtini),), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), r., (duomenys neskelbtini),, ir atsakovo P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),, santuoką, įregistruotą 2009 m. rugpjūčio 1 d. Šalčininkų rajono CMS, akto įrašas Nr. 97. Pripažino, kad santuoka tarp šalių nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei S. D. paliko pavardę „(duomenys neskelbtini),“, atsakovui P. D. palikti pavardę „(duomenys neskelbtini),“. Priteisė po santuokos nutraukimo ieškovei S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį „Renault Laguna“, v. n. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 1994, įregistruotą S. D. vardu. Priteisė po santuokos nutraukimo atsakovui P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį „VW Caravelle“, v. n. (duomenys neskelbtini) 1993 metų pagaminimo, ir automobilį „Audi A6 Avant“, v. n. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 1997, įregistruotus P. D. vardu. Atmetė atsakovo P. D. priešieškinį dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esančio (duomenys neskelbtini),, pripažinimo jo, atsakovo P. D. ir ieškovės S. D. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jo padalijimo lygiomis dalimis bei jam piniginės kompensacijos už ½ d. namo priteisimo, namo apžiūros ir jo įvertinimo. Ištyręs bylos įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas padalino šalių santuokos metu įgytą turtą, o dėl atsakovo priešinio ieškinio nurodė, kad atsakovas neįrodė, kad statomas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini),., priklausytų ieškovei S. D. ir P. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, ar vienam iš jų asmeninės nuosavybės teise. Konstatavo, kad visa gyvenamojo namo statybos dokumentacija apiforminta ieškovės S. D. motinos K. A. vardu, nebaigtas namas statomas jai priklausančiame žemės sklype, finansiniai dokumentai dėl statybos medžiagų pirkimo ir paslaugų apmokėjimo taip pat išrašyti K. A. vardu. Ištyręs bylos įrodymus konstatavo, kad įrodymų visuma nesudaro pagrindo pripažinti šį gyvenamąjį namą kaip ieškovės ir atsakovo bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir spręsti klausimą dėl šio turto padalijimo tarp sutuoktinių. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nurodė, kad ieškovė, paduodama ieškinį teisme sumokėjo 36 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 1040 Eur išlaidų. Teismui pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taikomos tos pačios kaip ir nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pasekmės (LR CK 3.61 str. 3 d.), todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos iš atsakovo P. D. ieškovės S. D. naudai. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad atsakovas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą bei piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl nespręstinas ieškovės atsiliepime pateiktas prašymas skirti atsakovui baudą, numatytą LR CPK 95 str.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė S. D. prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, bei priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas bei skirti 1000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusė šios sumos sumokant kaip nuostolių atlyginimą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remdamasis CPK 3.61 str. 3 d. atmetė jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, pripažinęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl taikomos tokios pačios kaip ir nutraukiant santuoką bendru sutikimu pasekmės. Ši teismo praktika ydinga, suteikia galimybę šalims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Apeliantė ne kartą siūlė atsakovui taikiai spręsti ginčą, tačiau jis pateikė niekuo nepagrįstą ieškinį dėl turto padalinimo, nepagrįstai buvo prašoma pripažinti jos dalyvavimą būtinu, nors ji gyvena Klaipėdoje, todėl patyrė didesnes išlaidas procese. Apeliantės ieškinys tenkintas pilnutinai, o atsakovo priešinis ieškinys atmestas, todėl turėjo būti priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Taip pat nurodė, jog teismas nepagrįstai nenustatė atsakovo veiksmuose piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, jis pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį, sąmoningai veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Atsakovo atstovė priešinio ieškinio neargumentavo, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių reikalavimų esmę, pareikšti reikalavimai teisiškai nerealizuojami, sukuriamas teisinis nonsensas, todėl aiškiai nepagrįstu ieškiniu atsakovas siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, todėl jo atžvilgiu teismas turėjo taikyti CPK 95 str. 1 d. skirdamas 1000 Eur baudą.

Atsakovas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.

Nagrinėjamoje byloje keliamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumo klausimas.

Pirmosios instancijos teismas nutraukdamas sutuoktinių santuoką dėl jų abiejų kaltės, tenkindamas pilnutinai ieškinį bei atmesdamas priešinį ieškinį, atmetė ieškovės prašymą dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo remdamasis CK 3.61 str. 3 d.. Su tokia teismo išvada nesutinka apeliantė ir šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas jos argumentus pripažįsta teisiškai pagrįstais.

Byloje šalys ieškiniu ir priešiniu ieškiniu sprendė santuokos nutraukimo ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. CK 3.61 str. 3 d. numato, kad pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką bendru sutikimu. CPK 442 str. 10 p. nustato, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. CPK 443 str. nustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas yra skirtingas arba yra interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalinti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kaip nustatyta, byloje šalių interesai buvo skirtingi, ieškovės ieškinys tenkintas pilnutinai, atsakovo priešinis ieškinys atmestas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo tenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Išlaidos priteisiamos pagal pateiktus dokumentus (CPK 98 str. 1 d.). Ieškovė byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 36 Eur žyminio mokesčio ir 1 040 Eur už byloje dalyvavusio advokato pagalbą (b.l. 131, 132, 141). Patirtos išlaidos advokato pagalbai už atliktus procesinius veiksmus neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, todėl nėra mažintinos. Dėl nurodyto, šioje dalyje teismo sprendimas keistinas. Ieškovei iš atsakovo priteistina 1 076 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl skundo argumentų, susijusių su piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. CPK 7 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. CPK 95 straipsnyje įtvirtintos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 20 000 Lt baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012; ir kt.).

Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Aiškiai nepagrįsto dokumento pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, byloje dalyvaujančio asmens nesąžiningumas nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys, subjektyviuoju – nusako asmens vidinį valinį santykį su konkrečia situacija, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atmesdamas prašymą dėl baudos skyrimo atsakovui pagal ieškovės prašymą nenukrypo nuo kasacinio teismo pateiktų išaiškinimų. Pažymėtina, kad apeliantė nepaneigė teismo nustatytų aplinkybių ir atsakovo veiksmų vertinimo kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, pagrįstumo. Atsakovo pateikti procesiniai dokumentai atitiko įstatymo reikalavimus, jis buvo atstovaujamas byloje advokato, o ta aplinkybė, kad jo priešinis ieškinys buvo atmestas kaip neįrodytas nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad jis piktnaudžiavo procesu. Dėl nurodytų aplinkybių, šioje dalyje atmestini apeliantės argumentai kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas,

nutaria:

Pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo P. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1 076 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėDanutė KutrienėVytautas Zelianka