Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. Š. (R. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) (toliau – Pareiškėjas), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-12160-2023, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. Š. institucijos 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13_ANR_N-12160-2023 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 414 straipsnio 2 dalį konstatavus, kad jis, 2023 m. birželio 26 d. 16.50 val., (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo vietoje laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę, kuriai ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme. Tokiu būdu R. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 7 dalį ir administracinį nusižengimą, numatytą ANK 414 straipsnio 1 dalyje, padarė pakartotinai. Jam paskirta 200 Eur bauda.

2. R. Š. nesutikdamas su priimtu nutarimu pateikė skundą, kuriame nurodo, kad jis nesutinka su jam paskirta 200 Eur bauda, nes jis negalėjo automobilio laiku patraukti, nes yra priverstinai gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje nuo (duomenys neskelbtini). Tai pagrįsdamas taip pat pateikė Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus raštą, kuriame nurodyta, kad R. Š. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydosi priverstinai nuo (duomenys neskelbtini), gydymas tęsiamas (b. l. 3-4).

4. Pareiškėjas ir institucijos atstovas nedalyvavo, jam apie teismo posėdžius pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies

5. Teismas, įvertinęs teismui pateiktą administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, pareiškėjo skundą ir byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai papildomam aplinkybių tyrimui atlikti.

6. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Pagal ANK 10 straipsnio 2 dalį nustatyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, už padarytą administracinį nusižengimą pagal šį kodeksą neatsako. Nepakaltinamas yra asmuo, kuris, darydamas šiame kodekse uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos esmės arba valdyti savo veiksmų (ANK 10 straipsnio 1 dalis). Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas (ANK 591 straipsnio 3 punktas). Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (ne)pakaltinamumas yra aplinkybė, turinti esminę reikšmę siekiant teisingai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą.

7. Iš pareiškėjo R. Š. skundo iš esmės matyti, jog R. Š. negalėjo tinkamai pasirūpinti savo turtu, nes nuo (duomenys neskelbtini) jis priverstinai gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Šias jo nurodytas aplinkybes pagrindžia teismui pateikta Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. liepos 11 d. nutartis. Teismų informacinės sistemos Liteko ir minėtos nutarties duomenimis, R. Š. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartimi taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – (duomenys neskelbtini), nes jis baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamu. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. liepos 10 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) pakeistas į (duomenys neskelbtini), kurio taikymas tęsiamas iki šiol. Taip pat matyti, kad Komisijos 2023 m. birželio 8 d. išvadoje nurodyta, kad stebėjimo laikotarpiu R. Š. psichikos būklė be žymesnių pakitimų. Šios aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad R. Š., kuris yra automobilio „Citroen“ (v. n. (duomenys neskelbtini) savininkas, nėra tinkamas subjektas šioje byloje administracinėn atsakomybėn traukti, nes nėra jo kaltės dėl ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, t. y. subjektyviojo administracinio nusižengimo požymio.

8. ANK 567 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įgaliotas Institucijos pareigūnas, tiriantis galimai padarytą administracinį nusižengimą, turi išskirtinę kompetenciją ir pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta diek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai ir visapusiškai ištirti galimai padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Be to, pažymėtina, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis).

9. Iš byloje esančios medžiagos nėra aišku, ar Institucija aiškinosi ar yra oficialiai paskirtas pareiškėjo globėjas, rūpintojas, ar turto saugotojas, kuris turėtų pareigą pasirūpinti pareiškėjo turtu ir, kuris būtų atsakingas už be priežiūros paliktą automobilį.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ANK nėra numatytos priemonės pasirūpinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens turtui apsaugoti, tačiau tokia galimybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK), kuris yra artimas administracinių nusižengimų kodeksui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad esant teisės spragoms, jas įmanoma užpildyti naudojant teisės analogiją, Konstituciją, bendruosius teisės principus, kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-429/2007). Teismo nuomone, šis klausimas taip pat galėtų būti sprendžiamas taikant teisės analogiją, o būtent BPK 344 straipsnį. BPK 344 straipsnyje numatyta, kad nuosprendį vykdyti pateikiantis teismas, jeigu tai nebuvo padaryta anksčiau, privalo imtis priemonių nuteistojo būstui ir kitokiam turtui išsaugoti. Dėl to teismas, pateikdamas nuosprendį vykdyti, tuo pat metu siunčia rašytinį pavedimą turto buvimo vietos savivaldybės vykdomajai institucijai ir apie tai praneša nuteistajam. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. Š. jau šešerius metus gydomas stacionare, taikomos priemonės yra priverstinio pobūdžio, tad asmuo savarankiškai palikti gydymo įstaigos negali, duomenų, kad jo psichinė sveikata būtų pasikeitusi – šioje byloje nėra surinkta. Taip pat matyti, kad pareiškėjo vardu yra registruota transporto priemonė, kuri ilgą laiką stovi bendrojo naudojimo vietoje bei galimai nėra prižiūrima ir kuria, dėl objektyvių priežasčių, R. Š. negali pasirūpinti, dėl ko jis jau antrą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn. Teismas neturi duomenų, kad būtų asmenys, kurie rūpintųsi pareiškėjo turtu, todėl skundžiamą nutarimą surašiusi Institucija, nustačiusi aptariamas faktines aplinkybes ir nenustačiusi atsakingų asmenų dėl pareiškėjo turto apsaugos, vykdydama viešojo administravimo funkcijas gali pranešti priverčiamąsias medicinos priemones taikiusiam teismui dėl būtinybės inicijuoti procesą dėl nepakaltinamo asmens galimai likusio be priežiūros turto išsaugojimo.

11. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų ar pareiškėjui nėra skirtas globėjas ar turto saugotojas ir tai, kad nurodytiems trūkumams pašalinti ir proceso dalyvių teisėms užtikrinti reikalinga atlikti papildomus proceso veiksmus, kad teismui pačiam nustačius atsakingus asmenius (jei tokie yra paskirti ar įgalioti), teismas negalėtų spręsti dėl jų atsakomybės šioje byloje, todėl Institucijos nutarimas naikintinas ir byla grąžintina Institucijai tyrimui atlikti (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu ir 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo R. Š. (R. Š.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-12160-2023 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.