Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro I. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. birželio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. D. 2022 m. sausio 17 d. apie 22 val. 35 min. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi 80 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis M. D. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog 2022 m. sausio 10 d. jo tėvas R. D. nusipirko automobilį „Audi 80 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio šis dar nespėjo įregistruoti savo vardu. Minėtas automobilis visą laiką stovėjo kieme, prie jų namų, esančių (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 17 d. jis buvo vienas namuose ir sugalvojo pasivažinėti minėtu automobiliu, nors pats neturi įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Iš namų jis išvažiavo būdamas blaivus apie 21.00 val. Kadangi pats neturi teisės vairuoti transporto priemones, tai pasiėmė automobilį, kai niekas to nematė, nes tą dieną jo tėvas buvo išvykęs padėti kaimynui prie darbų. Iš namų jis nuvažiavo į parduotuvę, kurioje apsipirko ir nusipirko alaus. Nuvažiavęs į nuošalesnę vietą, vienas išgėrė maždaug 6 butelius po 1 litrą talpos 6 laipsnių stiprumo alaus. Dar kažkiek pasėdėjo automobilyje ir pamatė, kad jame yra mažai kuro, todėl sugalvojo nuvažiuoti į degalinę ir užsipilti kuro. Jis nuvažiavo į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), ir ten užsipylė kuro. Vos išvažiavus iš degalinės, kažkodėl užgeso jo automobilis. Tuomet jis stabdė pravažiuojančius automobilius, nes ieškojo, kad kas nors jį patemptų. Netrukus sustojo kažkoks automobilis, kurio vairuotojas sutiko jį patempti. Minėtą asmenį jis matė pirmą kartą ir nepamena, kokį automobilį vairavo tas asmuo. Jis supranta, jog negalėjo vairuoti automobilį būdamas neblaivus. Pats nežino ir nesupranta, kodėl taip pasielgė. Taip įvyko pirmą kartą, galbūt dėl to, kad buvo stipriai neblaivus ir net neprisimena visų šio įvykio aplinkybių. Jis labai gailisi dėl tokio savo elgesio, daugiau tai nepasikartos. Jo tėvas nieko nežinojo, kad jis vairuos automobilį būdamas neblaivus, nes šis tikrai būtų jam neleidęs to daryti. Pats taip pasielgė, nes tiesiog galimai norėjo išbandyti, kaip važiuoja jų naujai įsigytas automobilis (b. l. 108 – 111).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo M. D. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2022 m. sausio 10 d. jis pardavė savo automobilį „Audi 80 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Šį automobilį jis pardavė M. D., tačiau dokumentus užpildė jo tėvo R. D. vardu. Kodėl jie taip darė, jis nežino, į tai nesigilino, jam tai nebuvo įdomu. Už minėtą automobilį jam sumokėjo jų sutartą sumą – 300 Eur grynais pinigais. Minėtą automobilį jis išregistravo 2022 m. sausio 14 d., todėl šis automobilis jam jau nepriklauso. Prie apklausos protokolo prideda šio automobilio pirkimo-pardavimo sutarties kopiją (b. l. 20 – 22).

Liudytojas R. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog M. D. yra jo sūnus, su kuriuo kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 10 d. jis kartu su sūnumi M. D. išvyko pirkti automobilio. Jie išsirinko ir nupirko automobilį „Audi 80 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Šį automobilį pirko pas jiems nepažįstamą asmenį, su kuriuo buvo susitarę iš anksto pagal rastą skelbimą. Už minėtą automobilį sumokėjo 300 Eur grynais pinigais. Automobilį „Audi 80 Avant“ jis pirko sau, kadangi automobilis jam yra reikalingas prie ūkio darbų, automobilio pirkimo-pardavimo sutartį užpildė irgi savo vardu. Minėto automobilio jis dar nespėjo įregistruoti savo vardu. Tąkart sūnus M. D. jam tik palaikė kompaniją, automobilio jis nepirko, nes šis nėra jam reikalingas, kadangi jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. 2022 m. sausio 17 d. vakare jis nebuvo namuose, nes buvo pas ūkininkus, kuriems padėjo dirbti darbus ir pats net nežinojo, kad jo sūnus M. D. sugalvos paimti pasivažinėjimui nupirktą automobilį „Audi 80 Avant“, kuris buvo paliktas prie jų namų esančiame kieme. M. D. niekada nebuvo taip pasielgęs, o juo labiau dar būdamas neblaivus. Jį labai nustebino toks M. D. poelgis. Jeigu būtų žinojęs, kad M. D. vairuos minėtą automobilį neturėdamas tam teisės ir būdamas neblaivus, pats to tikrai nebūtų leidęs. Prašė pagal galimybes grąžinti jam priklausantį automobilį (b. l. 26 – 29).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo M. Š. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurio pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, nurodyta, jog 2022 m. sausio 17 d. 22 val. 35 min. (duomenys neskelbtini) M. D. vairavo tempiamą automobilį „Audi 80 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARJK-0143, 22 val. 38 min. pirmojo tikrinimo metu jam buvo nustatytas 1,97 promilių neblaivumas, o 22 val. 56 min. antrojo tikrinimo metu tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 1,72 promilių neblaivumas. Automobilis „Audi 80 Avant“ buvo priverstinai nuvežtas į transporto priemonių saugojimo aikštelę (b. l. 1 – 6).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2022 m. sausio 17 d. nuo 22 val. 36 min. iki 22 val. 46 min. buvo apžiūrėtas ir aprašytas (duomenys neskelbtini) stovintis automobilis „Audi 80 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buvo paimtas minėtas automobilis ir jo užvedimo rakteliai. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 10 – 17).

Iš Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijos matyti, jog 2022 m. sausio 10 d. pardavėjas D. M. pardavė, o pirkėjas R. D. pirko automobilį „Audi 80 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio kaina nurodyta 300 Eur (b. l. 23).

Iš Nutarimo grąžinti daiktus matyti, jog 2022 m. sausio 19 d. automobilis „Audi 80 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir šio automobilio užvedimo rakteliai buvo grąžinti R. D., kuris įsipareigojo saugoti šiuos daiktus iki bylos išnagrinėjimo teisme (b. l. 30 – 32).

Iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, jog 2022 m. sausio 17 d. M. D. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas, 22 val. 38 min. pirmojo tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARJK-0143, jam buvo nustatytas 1,97 promilių neblaivumas. 22 val. 56 min. antrojo tikrinimo metu tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu M. D. buvo nustatytas 1,72 promilių neblaivumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti ir kiti M. D. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba bei nekoordinuoti judesiai. Neblaivumo nustatymo metu M. D. nesugebėjo paeiti tiesia linija ir stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. M. D. sutiko su jo neblaivumo nustatymo rezultatais ir patvirtino juos pasirašytinai (b. l. 33).

Iš Sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo matyti, jog 2022 m. sausio 17 d. 22 val. 38 min. dėl nustatyto 1,72 promilių neblaivumo M. D. buvo neleista vairuoti transporto priemones iki jis bus blaivus (b. l. 34).

Iš Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog 2022 m. sausio 17 d. 23 val. 15 min. automobilis „Audi 80 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas iš (duomenys neskelbtini) į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 35, 36).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio M. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2022 m. sausio 17 d. jis dirbo policijos ekipaže (duomenys neskelbtini) kartu su vyriausiuoju patruliu L. R. Apie 22 val. 25 min. jie gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur degalinės operatorius pranešė apie tai, kad iš degalinės išvažiavo baltos spalvos automobilis „Audi 80“, kurio valstybinio numerio ženklo nenurodė, ir kurio vairuotojas yra galimai neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo koordinacija buvo sutrikusi. Dabar degalinės operatorius pro vaizdo stebėjimo kameras mato, kad minėtas automobilis stovi su avarine signalizacija maždaug už 400 metrų nuo degalinės. Apie 22 val. 27 min. nuvykę nurodytu adresu, pastebėjo pranešime nurodytą automobilį „Audi 80 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį lanksčiąja vilktimi tempė kitas automobilis „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. M. Sustabdžius automobilį „Audi 80 Avant“, jo vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis sunkiai sugebėjo papasakoti, kur vyksta bei atsakyti į kitus jam užduodamus klausimus. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, automobilio „Audi 80 Avant“ vairuotojas teigė, jog paliko šį dokumentą namuose. Paprašius pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, automobilio „Audi 80 Avant“ vairuotojas pateikė savo asmens tapatybės kortelę ir paaiškėjo, kad šį automobilį vairavo M. D. Naudojant (duomenys neskelbtini) naršyklę buvo nustatyta, jog M. D. niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. M. D. paaiškino, jog minėtu automobiliu išvažiavo iš degalinės, tačiau, jam išvažiavus į pagrindinį kelią, šis užgeso, todėl atvyko draugas jį patraukti. 22 val. 38 min. pirmojo tikrinimo metu, naudojant alkoholio kiekio matuoklį „Drager 7510“, Nr. ARJK-0143, M. D. buvo nustatytas 1,97 promilių neblaivumas. 22 val. 56 min. antrojo tikrinimo metu tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu M. D. buvo nustatytas 1,72 promilių neblaivumas. Automobilis „Audi 80 Avant“ transporto priemonių vilkiku buvo priverstinai nuvežtas į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir ten užplombuotas. M. D. buvo pristatytas į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kuriame buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šis įvykis buvo filmuotas nešiojamais vaizdo registratoriais Nr. B0F1EC60B5C0 ir Nr. B0F1EC60901A (b. l. 37 – 39).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog 2022 m. sausio 17 d. 22 val. 24 min. buvo gautas ir užregistruotas privataus fizinio asmens – degalinės operatoriaus pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) iš degalinės išvažiavo baltos spalvos automobilis „Audi 80“, kurio vairuotojas yra galimai neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, buvo sutrikusi jo koordinacija. Šiuo metu degalinės operatorius pro vaizdo stebėjimo kameras mato, kad minėtas automobilis stovi su avarine signalizacija maždaug už 400 metrų nuo degalinės. Iš prie šio registruoto pranešimo esančios papildomos informacijos matyti, jog pranešimas pasitvirtino ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 40 – 43).

Iš (duomenys neskelbtini) duomenų bazėje esančios informacijos matyti, jog automobilio „Audi 80 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), registruotas valdytojas-savininkas yra D. M. (b. l. 44, 48).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šioje byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis M. D. kaltinime nurodytu laiku bei vietoje vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi 80 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas ir tuo jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro pareiškimas tenkinamas.

Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis M. D., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis M. D. sutiko ir su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme (b. l. 119 – 122).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis M. D. padarė baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). M. D. teisiamas antrą kartą, anksčiau paskirtą bausmę yra atlikęs, tačiau dabar nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu jis dar tebeturėjo neišnykusį bei nepanaikintą teistumą (b. l. 88 – 89, 90 – 94; BK 97 straipsnis). M. D., jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas už jį neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas nebaustas administracine tvarka (b. l. 97, 98). Kaltinamasis yra dirbantis, (duomenys neskelbtini), neturintis nepilnamečių išlaikytinių (b. l. 86 – 87, 95, 96). Byloje esantys duomenys patvirtina tai, jog kaltinamasis M. D. turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, susijusių su (duomenys neskelbtini), tačiau baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra visiškai pakaltinamas (b. l. 54, 59, 80 – 82). Kaltinamojo M. D. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 108 – 111). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas; 88 – 89, 90 – 94).

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, būtina įvertinti tai, jog nors tokio pobūdžio teisės pažeidimą kaltinamasis M. D. padarė pirmą kartą, tačiau teisiamas jau antrą kartą ir jis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumas (1 tikrinimas – 1,97 promilių, 2 tikrinimas – 1,72 promilių). Todėl, įvertinus visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo M. D. asmenybę sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pasiekta tik paskyrus šiam kaltinamajam prokuroro pasiūlytą griežtesnę baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis šiuo atveju atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Kaltinamajam skiriamos arešto bausmės dydis nustatomas didesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo M. D. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras siūlo M. D. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pažymėtina, jog M. D. pirmą kartą nuteisiamas arešto bausme. Vertinant visas pirmiau jau aptartas kaltinamąjį M. D. charakterizuojančias aplinkybes, jo vykdomą darbinę veiklą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sprendžiama, jog jis dar yra vertas teismo pasitikėjimo ir šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Todėl kaltinamajam M. D. skiriamos arešto bausmės vykdymas atidedamas 9 mėnesių laikotarpiui, taikant jam intensyvią priežiūrą bei įpareigojant jį tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Prokuroras siūlo paskirti kaltinamajam M. D. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą (BK 68, 72 straipsniai).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...>, gali būti skiriami kartu su bausme. <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis M. D. dabar nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, todėl jam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pažymėtina, jog teismas asmeniui gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, vertinant visas aktualias bylos aplinkybes, kaltinamojo M. D. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jam nustatytą neblaivumo laipsnį (vidutinis), taip pat ir jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina šiam kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, o šios priemonės terminą nustatant prokuroro pasiūlytam laikui – 2 metams.

Kaltinamasis M. D. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus vairuodamas kelių transporto priemonę – kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi 80 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju, atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose bylose, kaltinamojo M. D. vairuotas automobilis „Audi 80 Avant“ pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri BK 72 straipsnio 2 dalies atžvilgiu laikoma konfiskuotinu turtu. Kaip jau minėta, automobilis „Audi 80 Avant“ nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam (b. l. 20 – 22, 23, 26 – 29, 48, 108 – 111). BK 72 straipsnio 4 dalis numato sąlygas, kuomet kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą. Tačiau nagrinėjamu atveju BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų nėra, todėl konfiskuotinas turtas – automobilis „Audi 80 Avant“ negali būti fiziškai paimtas valstybės nuosavybėn. Baudžiamasis įstatymas numato ir tai, jog tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Bylos medžiagoje yra pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, iš kurios matyti, jog automobilio „Audi 80 Avant“, kurio techninės charakteristikos sutampa su kaltinamojo M. D. vairuoto automobilio „Audi 80 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), techninėmis charakteristikomis, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 550 Eur (b. l. 49). Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, daroma išvada, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Audi 80 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertė byloje buvo aiškiai ir tiksliai nustatyta pateiktoje (duomenys neskelbtini) pažymoje, kuria teismas toliau ir vadovaujasi. Taigi, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo bei sunkumo laipsnį, kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio, 72 straipsnio nuostatomis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei jos tikslus, kaltinamajam M. D. skiriama dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Audi 80 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 550 Eur sumą.

Dėl kitų klausimų

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 116 – 118). Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė panaikinama (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

M. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu M. D. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu jis privalo būti namuose ((duomenys neskelbtini)) nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose bei paskirti jam pareigą – bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti M. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti M. D. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Audi 80 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 550 Eur (penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio sumą, kuri turi būti sumokėta į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti M. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam M. D. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.