- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-04
- Bylos Nr.
- I-3273-811/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01219-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- J. M.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. M., A. S., A. K., R. R., J. M., I. R.
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. M., V. M., A. S., A. K., R. R., J. M. ir I. R. dėl termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. M. kreipėsi į teismą su prašymu, kurį vėliau patikslino (b. l. 29–32), prašydamas atnaujinti terminą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko P. M. žemę, valdytą iki nacionalizacijos, prašymui pateikti.
Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatyta tvarka nėra pateikęs prašymo atkurti jam nuosavybės teises į senelio P. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini), Ukmergės raj. Paaiškino, kad pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas, piliečiams, praleidus šį terminą, dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Nurodo, kad jis yra P. M. anūkas. Jo motina yra B. M., gimusi (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikoje, todėl jos pavardė yra M.. Ji 1964-08-25 susituokė su A. L. M.. Jos vaikai yra pareiškėjas, V. M., V. M. ir A. S.. Pareiškėjo senelis P. M. mirė 1947-06-10. Jo sutuoktinė E. M. po sutuoktinio mirties susituokė su V. K.. Ji mirė 1996-04-22 būdama 82 metų. E. K. nepateikė prašymo nuosavybės teisių atkūrimui į P. M. žemę, pareiškėjui nėra kalbėjusi apie senelio žemę ar turtą, todėl pareiškėjas apie grąžintiną žemę nieko nežinojo. E. K. buvo senyvo amžiaus, prastos sveikatos būklės ir atminties, sunkiai orientavosi aplinkoje. Pareiškėjas supranta, kad pagal Atkūrimo įstatymą jai nebuvo suteikta teisė pateikti prašymą atkurti nuosavybės teisę į pirmojo sutuoktinio nekilnojamąjį turtą, nes ji buvo sudariusi antrą santuoką. Pareiškėjo motina mirė 2005-03-15. Ji nieko nežinojo apie tėvo P. M. valdytą žemę iki nacionalizacijos, kadangi tėvo mirties momentu jai buvo 8 metai, o jos motina netrukus ištekėjo už kito vyro. Taip visi ryšiai su P. M. ir jo turtinėmis teisėmis nutrūko.
Nurodo, kad prašymo atkurti nuosavybės teisę į P. M. žemę Atkūrimo įstatymo nustatytu laiku ir tvarka nepateikė, kadangi neturėjo jokių duomenų apie žemės savininką nacionalizacijos momentu. Pareiškėjas net nežinojo, kad jo senelis valdė tokią žemę. Pareiškėjo tėvai gyveno (duomenys neskelbtini) kaime ir niekada nekalbėdavo apie P. M. žemę (duomenys neskelbtini) kaime. Paaiškino, kad 2015 m. rudenį svečiavosi pas tetą (P. M. pusseserę) F. S., gyvenančią (duomenys neskelbtini) kaime, kuri jį informavo, jog ieškotų senelio žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Apie tokią galimybę pareiškėjas nežinojo, kadangi niekada niekas nėra sakęs, kad P. M. iki nacionalizacijos valdė žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėjui F. S. papasakojo, kur ši žemė yra, koks jo plotas, nurodė ir žemės sklypo kaimynus. Gavęs nurodytą informaciją, pareiškėjas pradėjo domėtis šia situacija. 2015 m. rudenį susipažino su A. M., kuris jam patvirtino, kad P. M. valdė ginčo žemę. A. M. žinojo visus kaimo gyventojus, o kai buvo viso (duomenys neskelbtini) kaimo buvusių gyventojų sueiga, jis net padarė kaimo gyventojų namų ir sklypų planą, rašė prisiminimus apie kaimo gyventojus. Būtent iš jo sužinojo šią informaciją, todėl kreipėsi į NŽT dėl duomenų paieškos. NŽT informavo pareiškėją, kad pagal (duomenys neskelbtini) kaimo išskirstymo į vienkiemius planą, patvirtintą 1935 m., buvę savininkai P. M., J. M., S., M. ir M. K., valdė žemės sklypą (duomenys neskelbtini) – 4,97 ha, ir (duomenys neskelbtini) – 0,84 ha (duomenys neskelbtini) kaime. Turėdamas tokią informaciją, kreipėsi į metrikacijos skyrių dėl giminystės dokumentų paieškos. Ši paieška užtruko, kadangi neturėjo tikslių duomenų apie bendrasavininkų mirties laiką ir dokumentus. Pareiškėjas ieškojo senelės E. K., kurią jie ilgą laiką vadino K., mirties liudijimo, nors po ilgų paieškų paaiškėjo, kad jos tikras vardas E.. Paaiškina, kad nerado J. M. ir M. M. mirties dokumentų, kadangi jos buvo išvykusios iš Lietuvos Respublikos, o duomenų, apie jų gyvenamąją vietą, nei pareiškėjo, nei jo artimi giminaičiai, neturi. Paaiškina, kad P. M. ir K. M. iš pirmosios santuokos turėjo trejus vaikus: M. M. M., kuri mirė 2007-11-26. Jos vaikai – A. K. ir I. R.; B. M. M. (pareiškėjo mama); V. M., kurio vaikai yra J. M. ir I. R.. S. M. M. yra pareiškėjo senelio P. M. sesuo. Ji mirė 1998-06-26, vaikų neturėjo. M. K. buvo jo senelio P. M. sesuo. Ji mirė 1960-05-30, vaikų neturėjo. Nei vienas iš išvardytų asmenų nebuvo pateikęs prašymo atkurti P. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę.
Pareiškėjo vertinimu, jo išvardytos aplinkybės patvirtina, kad dėl svarbių priežasčių praleido terminą prašymui pateikti. Be to, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose buvo daug žemės savininkų, pavarde M., todėl tai jam sukėlė daug neaiškumų ir kliūčių atrasti savo giminystės ryšį.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 38–40).
Nurodo Atkūrimo įstatyme nustatytą tvarką, kuria remiantis gali būti atkuriamos piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Paaiškina, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiui, turinčiam teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kuris per Atkūrimo įstatyme nustatytą terminą pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises ir išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Remiantis Atkūrimo įstatymo nuostatomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nuosavybės teisės į buvusio savininko P. M., priklausantys 4,97 ha ir 0,84 ha žemės sklypai, valdyti iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), Ukmergės raj., nuosavybės teisės jo vardu neatkurtos, jokie sprendimai nepriimti, žemės sklypai nesuformuoti, žemė natūra negrąžinta, nes nebuvo gauta jokių prašymų atkurti nuosavybės teises iš buvusių pretendentų, kuriems buvo galimybė atkurti nuosavybės teises. Per Atkūrimo įstatyme nustatytą terminą nepateiktas prašymas atkurti nuosavybės teises ir neišreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Atsižvelgiant į tai, nuosavybės teisės negali būti atkuriamos. Žinių, ar kam nors yra paliktas palikimas testamentu į turėtą turtą, neturi. Pareiškėjas pateiktame pareiškime nenurodo jokių svarbių aplinkybių, kurių pagrindu pareiškimas galėtų būti tenkintinas. NŽT nuomone, jei teismo nuomonė kitokia, pareiškėjo pareiškimas galėtų būti tenkintinas tik tuo atveju, jei pareiškėjas įrodytų svarbias aplinkybes ir priežastis, dėl kurių terminas buvo praleistas.
Tretieji suinteresuoti asmenys V. M., V. M., A. S., A. K., R. R., J. M. ir I. R. atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė prašymą ir prašė jį tenkinti.
Tretieji suinteresuoti asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą jiems pranešta tinkamai.
Liudytoja F. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad yra pareiškėjo teta ir B. M. pusseserė. 2015 m. pareiškėjui papasakojo apie P. M. valdytą žemę. Iki to laiko pareiškėjas negalėjo žinoti, kad jo senelis iki nacionalizacijos valdė žemę, kadangi pareiškėjas buvo mažas. Paaiškino, kad bendravo tiek su B. M., tiek su pareiškėju.
Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad su J. M. yra artimi giminaičiai. Paaiškino, kad gerai pažinojo pareiškėjo senelius ir atsimena, kurioje vietoje buvo P. M. žemė. Apie P. M. valdytas žemes žinojo, kadangi gyveno tame pačiame kaime ir apylinkėse.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmetamas.
Byloje sprendžiamas termino paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą atnaujinimo klausimas.
Byloje esančiais rašytiniais dokumentais nustatyta, kad pareiškėjo tėvai buvo L. A. M. ir B. M. (b. l. 10, 15). B. M. tėvas buvo P. M., t. y. pareiškėjo senelis (b. l. 15). Iš byloje pateikto Ukmergės apskrities, (duomenys neskelbtini) vienkiemio išskirstymo plano, padaryto 1935 m., nuorašo matyti, kad P. M., kartu su J, S. (S. M. (b. l. 19) ir M. M. bei M. K., plane įrašyti kaip žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Ukmergės apskrityje, savininkai (b. l. 21–22). P. M. mirė 1947-06-10, taigi, kai 1940 m. įvyko nacionalizacija, jis galėjo valdyti ginčo sklypus (b. l. 11).
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. nustatyta, kad piliečiai, padavę prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijos. Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 ir 4 d. numatyta teisė piliečiams kreiptis į teismą dėl praleistų terminų prašymams atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo. Teismas pripažinęs, kad šie terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, gali šiuos terminus atnaujinti.
Istoriniu aspektu vertinant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisinius santykius reglamentavusių įstatymų raidą, matyti, kad įstatymų leidėjas nuo pirmojo tokio įstatymo – 1991-06-18 įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ – priėmimo nuosekliai pratęsinėjo terminą, per kurį suinteresuoti asmenys galėjo ir turėjo realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, pateikdami kompetentingoms institucijoms atitinkamus prašymus bei įstatymo nustatytus dokumentus. Paskutinį kartą terminas prašymams pateikti buvo pratęstas 2001-08-03 įstatymu Nr. IX-489 nustatant, kad prašymai atkurti nuosavybės teises turi būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., terminas papildomiems dokumentams pateikti paskutinį kartą buvo pratęstas 2003-06-19 įstatymu Nr. IX-1634, nustatant, kad nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d.; šiuos terminus praleidę piliečiai pagal nurodytą teisinį reguliavimą buvo laikomi praradusiais teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Taigi, faktinis terminas prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti viršijo dešimt metų. Teismo vertinimu, toks ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti subjektines teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai.
Priimdamas 2004-10-12 įstatymą Nr. IX-2490 įstatymų leidėjas iš esmės pakeitė nagrinėjamų teisinių santykių reguliavimą, t. y. buvę iki tol naikinamaisiais terminai prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti tapo atstatomaisiais, įstatymu nustačius, kad šie terminai gali būti atnaujinti teismine tvarka. Kartu įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kurioms esant terminų atnaujinimas galimas – priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, buvimą. Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekia. Tokios priežastys kaip nežinojimas, neryžtingumas, tikėjimasis yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo.
Pažymėtina, kad pareiškėjo motina B. M., nustatytais terminais – 2001 m. gruodžio 31 d., nepateikė prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepateikė giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančių dokumentų. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra. Pareiškėjo motina B. M. mirė 2005-03-15 (b. l. 20), t. y. po Atkūrimo įstatymu nustatyto 2001 m. gruodžio 31 d. termino, iki kurio ji turėjo teisę kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Šiuo atveju pareiškėjas siekia, kad jam būtų atkurtos nuosavybės teisės į jo senelio P. M. iki nacionalizacijos valdytus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius Ukmergės apskrityje, (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad sprendžiant prašymą dėl Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 ir 4 d. numatytų terminų atnaujinimo kiekvienu konkrečiu atveju yra svarbu nustatyti, ar prašymą dėl šių terminų atnaujinimo pateikęs asmuo pagal Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. nustatytą teisinį reguliavimą iki įstatymu nustatyto termino (2001 m. gruodžio 31 d.) pateko į asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašą (Įstatymo 2 str. 1 d. 1–5 p.). Tiek iki Atkūrimo įstatymu nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo termino (2001 m. gruodžio 31 d.), tiek šiuo metu galiojančio Įstatymo 2 str. (2003-10-14 įstatymo Nr. IX-1759 redakcija) 1 d. 1 p. įtvirtinta turto savininko prioritetinė teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 2–4 p. išvardytiems asmenims nuosavybės teisės gali būti atkurtos tik tuo atveju, kai buvęs turto savininkas yra miręs, laikantis aptariamo straipsnio 2–4 punktuose nustatyto eiliškumo, t. y. kiekvienas šios dalies punktas yra taikomi iš eilės ir tik nustačius, kad nėra aplinkybių taikyti iš eilės pirmesnius punktus. Įstatymo 2 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.
Pagal minėtą teisinį reguliavimą šiuo atveju pareiškėjas gali siekti nuosavybės teisių atkūrimo į senelio iki nacionalizacijos valdytą nuosavybės teise žemę tik kaip savo mirusios motinos B. M. įpėdinis, ir tik ta apimtimi, kuria ji iki savo mirties buvo pareiškusi valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo į savo tėvo išlikusį nekilnojamąjį turtą iki įstatymu nustatyto termino (2001 m. gruodžio 31 d.).
Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. išvardytų asmenų teisė atkurti nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą turi būti pareikšta individualiai ir dėl kiekvieno konkretaus išlikusio nekilnojamojo turto. Nei Atkūrimo įstatymo 11 str., nei Vyriausybės 1991-08-15 nutarimas Nr. 331 „Dėl piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarkos“, nei vėliau priimti norminiai teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių atkūrimą, nenustatė, kad į prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo pateikusio asmens prašymą įrašyti kiti jam žinomi pretendentai, taip pat galėtų būti laikomi pareiškusiais valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo. Į kito asmens prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo įrašyti kiti jam žinomi pretendentai, kurie patys nepadavė prašymo dėl nuosavybės teisės atkūrimo, negali būti pripažinti pareiškusiais valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tinkamas valios išreiškimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra tuo atveju, kai pats pretendentas ar jo įgaliotas atstovas padavė prašymą iki įstatymu nustatyto termino, taip pat tuo atveju, jeigu į prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo pateikusio asmens prašymą įrašyti kiti jam žinomi pretendentai kartu su prašymą pateikusiu pretendentu sudaro rašytinį susitarimą dėl savininko išlikusio nekilnojamojo turto jiems tenkančių dalių ir tokį susitarimą iki įstatymu nustatyto termino pateikia prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėjančiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-409/2010).
Kaip jau minėta, pareiškėjo motina B. M. iki įstatymu nustatyto termino – 2001 m. gruodžio 31 d. nebuvo padavusi prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į savo tėvo P. M. valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), Ukmergės raj. Pats pareiškėjas gali siekti nuosavybės teisių atkūrimo tik savo motinos iki įstatymu nustatyto termino pareikštos valios apimtyje, todėl nagrinėti ir vertini priežastis, dėl kurių nebuvo pateikti iki įstatymu nustatyto termino (2001 m. gruodžio 31 d. ir 2003 m. gruodžio 31 d.) dokumentai dėl giminystės ryšio su buvusiu savininku ir prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, nėra jokios teisinės prasmės. Esant minėtoms aplinkybėms, termino atnaujinimas paduoti prašymą ir dokumentus dėl giminystės ryšio su buvusiu savininku nesukeltų jokių teisinių pasekmių ir būtų teisiškai beprasmis. Tokios praktikos laikosi ir LVAT, formuojantis vienodą teismų praktiką (LVAT 2010-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-409/2010). Kadangi byloje nustatyta, jog pareiškėjas Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. prasme iki 2001 m. gruodžio 31 d. nebuvo įgijęs subjektinės teisės į P. M. nuosavybės teisių atkūrimą, neturėdamas tokios teisės, jis negalėjo praleisti Atkūrimo įstatymu nustatytų prašymo bei dokumentų pateikimo terminų. Asmeniui negali būti atnaujintas terminas įgyvendinti tokią teisę, kurios jis iki įstatymu nustatyto termino nebuvo įgijęs. Nustačius tokias aplinkybes nagrinėti terminų atnaujinimo klausimą iš esmės nėra pagrindo (LVAT 2008-01-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A20-130/2008). Priežastys dėl kurių pareiškėjo motina nepadavė prašymo atkurti nuosavybės teises į savo tėvo žemę, šioje byloje nenagrinėtinos, nes jos pareiškėjo prašymo dėl terminų atnaujinimo išsprendimui neturi jokios teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad LVAT 2017-04-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-358-146/2017, nagrinėdamas iš esmės analogišką nagrinėjamam ginčui situaciją, padarė analogiškas išvadas.
Taigi, pareiškėjui iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pabaigos neįgijus teisės kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio P. M. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, o pareiškėjo motinai teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neišreiškus savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pareiškėjas šios teisės neįgijo ir nepaveldėjo, todėl prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. M. prašymą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.