Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės ir Raimondo Buzelio,

sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant pareiškėjui A. K., pareiškėjo atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atstovui A. P. D., suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos įgaliotai Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei R. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Palangos miesto savivaldybei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2003-01-27 sprendimu atsisakė pareiškėjo prašymu įregistruoti minėtus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir daiktines teises į juos, nurodant pareiškėjui, kad papildomai turi būti pateikti žemės sklypo dokumentai, leidimas statybai ir priėmimo naudoti aktas (b.l. 18, 1 t.), t.y. buvo pareikalauta dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad norimas įregistruoti turtas yra sukurtas (pastatytas) laikantis teisės aktų reikalavimų.

1967-05-10 Kretingos rajono DŽDT VK priėmė sprendimą Nr. 157 „Dėl sklypo paskyrimo Odų ir avalynės kombinatui „Elnias“ poilsio stovyklai Šventosios gyvenvietėje“, kuriuo paskyrė 5.625 kv. m. sklypo plotą Šventosios gyvenvietėje poilsio namelių statybai (b.1.31 1 tomas).

Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-426-7/2003 (UAB „.Serenitė“, A. K., AB „Elnias“ likvidacinė komisija dėl likvidacinės komisijos veiksmų pripažinimo neteisėtais) pateiktas išrašas iš 2002-12-13 AB „Elnias“ likvidacinės Komisijos susirinkimo, kuriame svarstyta dėl Šventosios poilsiavietės tolimesnio pardavimo eigos, protokolo Nr. 11 (b. l. 32). Iš išrašo teismas nustatė, kad šio susirinkimo metu buvo nutarta Šventosios poilsiavietę parduoti II-ose varžytinėse anksčiau nustatyta likvidacinės komisijos kaina už 42 500,00 Lt, paskelbiant, kad pastatai neregistruoti nekilnojamojo turto kadastre ir registre ir, kad žemė valstybinė, išnuomota UAB „Serenytė“. Prie išrašo buvo pridėta Kretingos raj. DŽDT VK 1967-05-10 sprendimas Nr. 157 bei Odos ir avalynės kombinato Elnias“ inventorinė kortelė pagrindinių priemonių apskaitai, kurioje nurodyta „Vasarnamiai Šventojoje 26 vnt., akto perduoti juos eksploatacijai priėmimo data - 1965m. bendro naudojimo virtuvė Šventojoje, akto perduoti juos eksploatacijai priėmimo data -1965m.“ (b.1.35, civ. byla Nr. 2-426-7/2003, Šaulių apygardos teismo byla). Teismas nurodė, kad minėti rašytiniai įrodymai patvirtino pareiškėjo duotus paaiškinimus, kad Valstybiniam odos ir avalynės kombinatui „Elnias“, kurio teisių perėmėja AB „Elnias“, buvo išduoti leidimai statyti poilsio namelius, virtuvę, klubą, poilsio stovyklai Šventojoje vėliau, nei pati pradėta statyba, tai yra šie leidimai išduoti 1967 m. - statyti 26 poilsio namelius ir virtuvę, nes šie statiniai buvo inventorizuoti pagrindinių priemonių apskaitoje Valstybinio odos ir avalynės kombinato „Elnias“ vardu - tai yra buvo jos balanse, ką įrodo Odos ir avalynės kombinato Elnias“ inventorinė kortelė pagrindinių priemonių apskaitai, ir minėti statiniai buvo priimti naudoti pagal statinio priėmimo naudoti aktą 1968 metais. (LR CPK 197str.,186str.,185str.) Šiuos netiesioginius rašytinius įrodymus patvirtino ir išvestiniai liudytojų A. M. ir S. B. parodymai, kurie patvirtino aplinkybę, kad minėti statiniai - poilsio nameliai ir virtuvė tikrai buvo priimti naudoti pagal statinių priėmimo naudoti aktą 1968m. (LR CPK 177 str., 178 str., 192 str, 185 str.). Liudytojas A. M. parodė, kad „Elnio" klubas buvo pastatytas vėliau, gal 1968 m., aktas buvo surašytas iš karto po statybų. Byloje esantis Kretingos rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1967-05-10 sprendimas Nr. 157 (b.l. 31, 1 t.) „Dėl sklypo paskyrimo odų ir avalynės kombinatui „Elnias“ patvirtino aplinkybę, kad šio sprendimo 1 punktu Valstybiniam Odų ir avalynės kombinatui „Elnias“ buvo paskirtas 5.625 kv. m. sklypo plotas Šventosios gyvenvietėje, įeinantis į rajono miško pramonės teritoriją, pagal išplanavimo ir užstatymo projektą. Šiame sprendime nurodyta, kad šis sklypas buvo paskirtas poilsio stovyklos statybai Šventosios gyvenvietėje - tai yra namelių statybai, gavus iš rajono architekto statybos darbams vykdyti leidimą (b.1.34, civ. byla Nr. 2-426/7/2003).

Prijungtoje prie šios bylos Palangos miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-107-676/2007 A. K. v. Klaipėdos AVA, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, UAB „Serenytė“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo) pateikto statinių techninės būklės tyrimo akto Nr. 05-05/04-2, kuriuo buvo nustatyta, kad pastatų Komplekso (duomenys neskelbtini) (administracinis pastatas - klubas 28C1Ž, virtuvė 26H1p ir 26 poilsio nameliai) konstrukcijos tenkina LR Statybos įstatymo 4 str. 1 d. nustatytus esminius statinio reikalavimus, todėl teismas priėjo išvados, pareiškėjas, siekdamas atlikti statinių teisinę registraciją ir į juos įregistruoti daiktines teises, gali kreiptis administracine tvarka su prašymu daiktinei teisei įregistruoti.

3. Poilsio nameliai (duomenys neskelbtini) iki šiol nekilnojamojo turto registre neįregistruoti ir šiuo atveju, kai nėra statinių statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, statiniai turi būti formuojami ir registruojami Nekilnojamojo turto registre galiojančių įstatymų nustatyta tvarka. Sutinkamai su Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Statiniai kaip nekilnojamojo turto objektai formuojami tais atvejais, kai nekilnojamojo turto savininkai turi Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą statyti, rekonstruoti ar kitaip pertvarkyti. Kad statinys suformuotas, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, patvirtina nustatyta tvarka išduotas statinių priėmimo naudoti aktas.

Apeliantas mano, kad jeigu 1968 m. ar 1985 m. pastatyti statiniai nebuvo priduoti eksploatacijai pagal tuo metu galiojusią tvarką, tai galėtų būti pripažinti tinkamais naudoti laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų (LR statybos įstatymo 24 str., Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“). Teismas nesprendė klausimo ar 26 poilsio nameliai, virtuvė ir klubas atitinka minėtus reikalavimus, jis pasirėmė tik Palangos miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-107-676/2007 esančiu statinių būklės tyrimo aktu Nr. 05-05/ 04-2, tačiau nei Statybos įstatymas, nei Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 nenumato tokio dokumento.

4. Prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvo išduotas leidimas statyti poilsio namelius ir kitus pastatus, ir kad minėti pastatai buvo priimti naudoti pagal statinio priėmimo aktą tikslu inicijuoti viešojo administravimo procedūrą daiktinei teisei įregistruoti pagal nekilnojamojo turto registro įstatymą, apelianto duomenimis teisme nagrinėjamas pirmą kartą ir gali turėti didelę reikšmę formuojantis tokių bylų teisminei praktikai. Todėl teismas turėjo atsižvelgti į kitų teismų bylas, kur buvo nagrinėjami analogiški A. K. prašymai. A. K. prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl minėtų poilsio namelių jau išnagrinėtas Palangos miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-107-676/2007. Palangos miesto apylinkės teismas 2007-06-26 sprendimu A. K. pareiškimą atmetė. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs A. K. apeliacinį skundą, panaikino Palangos miesto apylinkės teismo 2007-06-26 sprendimą ir bylą nutraukė. Kadangi nustatyti toje byloje prejudiciniai faktai gali turėti reikšmės bylai išspręsti, todėl turėjo būti įvertinti Palangos miesto apylinkės teismo sprendime ir Klaipėdos apygardos administracinis teismo nutartyje išdėstyti argumentai ir faktai, nes civilinėje byloje Nr. 2-107-676/2007 buvo nagrinėjamas iš esmės tas pats pareiškimas, kaip ir šioje byloje.

5. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad poilsio nameliai ir kiti pastatai pastatyti prieš 20, 40 metų ir nuo jų pastatymo iki dabar pasikeitė ir statinių formavimo įstatyminė bazė, ir pajūrio teritorijų tvarkymo reikalavimai ir valstybės bei visuomenės požiūris į šią problemą. Atsiliepimuose ir teisminio nagrinėjimo metu tretieji asmenys ne kartą nurodė, kad poilsio namelių teisėtumo klausimą reikia spręsti pagal dabartinių įstatymų reikalavimus. Teismas šį klausimą sprendė, tarsi poilsio nameliai būtų pastatyti šiuo metu, o ne prieš 42 metus. Visiškai kitaip šie ir kiti poilsio nameliai vertinami LR valstybės kontrolės Baltijos pajūrio žemės naudojimo ir jos valstybinės kontrolės vertinimo valstybinio audito, atlikto 2007 metais, ataskaitoje. Audito metu buvo atlikta nurodytų poilsių namelių ekspertizė, kurią atliko Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Architektūrinės grafikos katedros vedėjas, Architektūros instituto direktorius prof. habil. dr. Jonas Anuškevičius. Eksperto nuomone, šių statinių ne tik negalima registruoti nekilnojamojo turto registre, bet būtina juos nugriauti ir išvalyti esamas vertingas pajūrio zonas. Šių pastatų, registravimas nekilnojamojo turto registre, žemės sklypų, reikalingų jų eksploatacijai, formavimas ir leidimai šiuos pastatus rekonstruoti negrįžtamai gali suniokoti teritorijų, kuriose jie pastatyti, struktūrą, gamtinę aplinką, sukurti prielaidas chaotiškoms, pajūrio zoną darkančioms statyboms. Apelianto nuomone, leidimas statybai ir priėmimas naudoti negali būti sprendžiamas vien tik pagal namelio pamatų ir sienų konstrukcijas. Būtina atsižvelgti ir į gamtinę aplinką, pajūrio teritorijų tvarkymą, pagaliau ir į viešą visos visuomenės interesą.

1. Apeliantas skunde nurodo, kad pareiškėjo A. K. pareiškimas ir Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas neatitinka LR CPK reikalavimų ir prašymas prieštarauja ir LR CPK 445 straipsniui. Šie argumentai yra nepagrįsti, kadangi byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas negali gauti dokumentų, kadangi dokumentai nėra išlikę. Tai patvirtina šie rašytiniai įrodymai: Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštas, kuriuo pareiškėjui atsakyta, kad šio skyriaus archyve nėra duomenų apie žemės skyrimą poilsio namelių (duomenys neskelbtini) Šventosios gyvenvietėje statybai arba leidimo jų statybai (b.l. 32,11.), leidimo statybos darbams vykdyti ir priėmimo eksploatacijon akto Odų ir avalynės kombinatui „Elnias“ poilsio stovyklos statybai Šventosios gyvenvietėje (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities archyvo pažyma, kurioje nurodyta, kad minimi dokumentai jiems neperduoti saugoti (b.l. 35,11.) bei Kretingos rajono savivaldybės administracijos archyvo pažyma, kad Šiaulių odos kombinato „Elnias“ poilsio stovyklos Šventosios gyvenvietėje adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbų leidimo ir priėmimo eksploatacijon akto dokumentų nėra išlikusių (b.l. 37,11.). Šie įrodymai patvirtina, kad dokumentai neišlikę dėl ko jų pareiškėjas negali gauti bei negali atkurti minėtų dokumentų ne teismo tvarka, todėl būtent pareiškimas ir teismo sprendimas atitinka LR CPK 445 str. nustatytas sąlygas, reikalingas juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti.

2. Apeliantas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog norimi nustatyti juridiniai faktai iš tikro buvo. Kauno miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą patenkinti pareiškėjo A. K. prašymą remdamasis tik dviejų liudytojų parodymais. Šis argumentas nepagrįstas, kadangi visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad minėti pareiškėjo nurodyti faktai buvo. Tai patvirtina tiek liudytojų D. S., A. M., S. B. parodymai, bei tas faktas, kad atlikti kadastriniai matavimai bei, kad nėra atžymų apie tai, kad tai savavališki statiniai. Pareiškėjas remiasi LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-02 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-147/2005, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Be to minėtoje nutartyje išaiškinta, kad „LAT praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

3. Apeliantas skunde nurodo, kad „poilsio nameliai (duomenys neskelbtini) iki šiol nekilnojamojo turto registre neįregistruoti ir šiuo atveju, kai nėra statinių statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, statiniai turi būti formuojami ir registruojami Nekilnojamojo turto registre galiojančių įstatymų nustatyta tvarka.“ Šie argumentai nepagrįsti. Minėti pastatai yra nekilnojamasis turtas, kadangi kaip matyti iš nekilnojamo centrinio banko duomenų išrašo, tai pastatai įregistruoti kaip nekilnojamieji daiktai ir tai nurodyta VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo rašte. Tai, kad pastatai suformuoti kaip nekilnojamieji daiktai patvirtina tas faktas, kad visiems jiems suteikti unikalūs numeriai ir jie įregistruoti nekilnojamo turto registre.

4. Apeliantas nepagrįstai grindžia savo skundą Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsniu nurodydamas, kad minėta norma nustato specialią nekilnojamųjų daiktų formavimo tvarką. Kadastro duomenys buvo užfiksuoti Šiaulių odos ir avalynės gamybinio susivienijimo „Elnias“ užsakymu 1978-04-11 (pastatų nuo 1 iki 27) ir 1991-06-28 (28 pastato) (b.l. 27-30, 1 t.). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas buvo priimtas 2000 m. birželio mėn. 27 d. ir įsigaliojo nuo 2001 m. sausio mėn. 1 d. , todėl minėtas įstatymas negali būti taikomas, kadangi civiliniai įstatymai atgal negalioja. Tai, kad civiliniai įstatymai atgal negalioja išaiškinta LAT Senato 1997 m. birželio mėn. 13 d. nutarime Nr. 9.

5. Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti į kitų teismų bylas, kur buvo nagrinėjami analogiški A. K. prašymai. Šis argumentas nepagrįstas, kadangi minėta byla užvesta dėl skirtingo juridinio fakto nustatymo negu buvo nagrinėjama ankstesnėse bylose.

6. Apeliantas nepagrįstai savo skundą grindžia LR valstybės kontrolės Baltijos pajūrio žemės naudojimo ir jos valstybinės kontrolės vertinimo valstybinio audito, atlikto 2007 metais, ataskaita, kadangi minėtoje atskaitoje nurodyta tik prof. habil. dr. Jono Anuškevičiaus kaip privataus asmens nuomonė bendrai apie poilsio namelius, o ne apie namelius priklausančius pareiškėjui nuosavybės teise, nepateikiant ekspertizės išvados. Todėl minėta nuomonė sutinkamai su LR CPK 177 str. negali būti laikoma įrodymu.

7. Apeliantas skunde nurodo, kad tas faktas, kad A. K. neginčijo įstatymų nustatyta tvarka Centrinio registratoriaus ir Teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų patvirtina, kad jis sutinka jog minėti statiniai yra nesuformuoti įstatymų nustatyta tvarka. Šis argumentas nepagrįstas, kadangi asmens teisė yra pasirinkti savo teisių gynybos būdą. Be to šis argumentas prieštarauja pareiškėjo išdėstytai pozicijai procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2003-01-15 viešųjų varžytinių aktu Nr. 116 iš bankrutuojančios akcinės bendrovės „Elnias“ nupirko nekilnojamojo turto registre neįregistruotus statinius: virtuvę, 26 poilsio namelius (1968 m. statybos), vasarnamį klubą (1985 m. statybos) esančius (duomenys neskelbtini). Minėti pastatai buvo inventorizuoti 1978-04-11 ir 1991-06-28, tačiau kaip nekilnojamojo turto objektai nesuformuoti, daiktinės teisės į juos neįregistruotos. Pareiškėjo A. K. prašymu VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsisakė įregistruoti statinius, nes jie nesuformuoti kaip nekilnojamojo turto objektas, pranešant, kad nekilnojamojo turto įregistravimui reikia papildomai pateikti žemės sklypo dokumentus, leidimą statybai ir priėmimo naudoti aktą. Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apskrities archyvą, Kretingos rajono savivaldybės administracijos archyvą dėl leidimo statybai ir statinių priėmimo eksploatacijon aktų Valstybinio Odų ir avalynės kombinatui „Elnias, jo teisių perėmėjo AB „Elnias vardu, gavimo, tačiau gavo atsakymus, jog dokumentai neišlikę, neperduoti saugojimui. Kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo CPK 444 str. 2 d. 9 p. pagrindu. Skundžiamu sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas CPK 444 str. 2 d. 9 p. pagrindu, tikslu inicijuoti viešojo administravimo procedūrą daiktinei teisei įregistruoti pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nei Palangos miesto savivaldybė, nei Klaipėdos apskrities viršininko administracija, nei VĮ Registrų centras, nei AB „Elnias“ neginčijo pareiškėjo A. K. nuosavybės teisių į minimus statinius, o bylos nagrinėjimo metu iškilo fakto, ar tuo metu realiai statybos leidimas buvo išduotas ir ar buvo sudaryti statinių priėmimo naudoti aktai, klausimas.

CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų, nuo faktų turi priklausyti asmenų teisių atsiradimas, pasikeitimas ir pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismai gali nustatyti, kai prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nenagrinėtinas teisme.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo gauti Kretingos rajono savivaldybės administracijos bei Šiaulių, Klaipėdos apskrities archyvų duomenys už 1967-1968 m., 1980-1985 m., yra išlikę ( 2 t. b. l.118, 140-143, 158-159). Kretingos rajono savivaldybės administracijos duomenimis ginčo statiniams statybos leidimai 1967-1968 m., 1980-1985 m. laikotarpiais neišduoti bei nebuvo priimti naudoti pagal aktus 1968 m., 1985 m., o Šiaulių, Klaipėdos apskrities archyvų duomenimis už 1967-1968 m., 1980-1985 m. tokių dokumentų nėra. Byloje pateikta 1967-05-10 Kretingos rajono DŽDT VK sprendimo Nr. 157 „Dėl sklypo paskyrimo Odų ir avalynės kombinatui „Elnias“ poilsio stovyklai Šventosios gyvenvietėje“, kuriuo paskirtas 5.625 kv. m. sklypas Šventosios gyvenvietėje poilsio namelių statybai, kopija (1 t. b.1.31, 2 t. b. l. 160), Odos ir avalynės kombinato „Elnias“ inventorinė kortelė pagrindinių priemonių apskaitai nepaneigia šių duomenų.

Pareiškėjo A. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas, kad inventorinėje byloje nėra užfiksuota savavališka statyba, todėl leidimas statyti ir statinių pridavimo naudoti aktai turėjo būti, nepagrįstas ir nepatvirtina, kad ginčo statiniai atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog ginčo statiniai nesuformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai, todėl jie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ginčo statinių kadastro duomenų užfiksavimas 1978-04-11 ir 1991-06-28 nepatvirtina duomenų, jog šie statiniai buvo pastatyti turint statybos leidimą bei priduoti tarpžinybinei valstybinei komisijai.

Ginčo statinių inventorizavimo metu galiojo Ministrų tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto 1970 m. gruodžio 30 d. įsakymu patvirtinta Leidimų statyti, rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarka. Ši tvarka galiojo iki 1994 m. gruodžio 22 d. ir joje buvo nustatyta, kad statiniai, jų priklausiniai gali būti statomi tik gavus nustatyta tvarka leidimus. Tuo metu galiojo ir Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcija, patvirtinta LTSR Ministrų tarybos 1970-01-04 nutarimu Nr. 2, bei vėlesnė - LR Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, pagal kurias statiniai turėjo būti registruojami juos inventorizavus ir juos priėmus valstybinei komisijai, išskyrus laikinus ir savavališkai pastatytus statinius, kurie neregistruojami. 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 Instrukcijos 9.4 punkte buvo nustatyta, kad valstybinių komisijų aktai apie pastatų priėmimą naudoti yra laikytini dokumentais, netiesioginiu būdu patvirtinančiais nuosavybės teisę į statinius. Teisėju kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog nėra įrodymų, kad tokie dokumentai buvo, tačiau neišliko. Archyviniai dokumentai už 1967-1968 m., 1980 - 1985 laikotarpį yra išlikę, ir juose nėra duomenų apie ginčo statinių priėmimą naudoti nei 1968, nei 1985 m.

Darytina išvada, kad nėra CPK 445 str. sąlygų, reikalingų juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, todėl negali būti nustatytas teismo ir nesukurs pareiškėjui subjektinių teisių (CPK 444 str. 1d. ), sprendimas naikintinas, byla nutrauktina CPK 293 str. 1 p. pagrindu kaip nenagrinėtina teisme.

CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas įsigaliojo 2001-01-01 ir pradinėje įstatymo redakcijoje buvo nustatyta tuometinė nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka (11 str.) ir ankščiau suformuotų nekilnojamojo turto objektų duomenų juridinis statusas ( 40 str.). Minėto įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad nebaigti formuoti nekilnojamojo turto kadastro objektai turi būti baigti formuoti pagal šį įsigaliojusį įstatymą.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami, kai yra registruotas nekilnojamojo turto registre pats daiktas. Šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyto jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Taigi statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Pajūrio gausa“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-318/2006, yra nurodyta, kad kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus. Iš byloje pateikto 2010-05-17 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus rašto matyti, kad apžiūrėjus pareiškėjui priklausančius statinius, jie priskiriami nesudėtingų statinių kategorijai. (2 t. b. l. 177-179). Pareiškėjas A. K., įgijęs neregistruotus statinius varžytinių akto pagrindu, kaip naujasis savininkas turi teisę kreiptis dėl ginčo statinių suformavimo ir daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka.

Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina (CPK 293 str. 1 p., 326 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 5 p., 331 str.

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimą ir civilinę bylą nutraukti.