- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-06-06
- Bylos Nr.
- e1-1851-1100/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- A. R.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Saidytės-Matijošienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 5 kartus, paskutinį iš jų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, uždraudžiant vartoti alkoholinius gėrimus bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (2022 m. sausio 21 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą);
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. R. 2022 m. kovo 19 d. apie 14 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,68 promilių girtumas), viešoje vietoje, degalinėje „Emsi“, esančioje (duomenys neskelbtini), darbo metu, matant aplinkiniams ir degalinės personalui, užėjęs nusipirkti cigarečių, tam neturėdamas pinigų, jų negavęs, pradėjo konfliktuoti su degalinės darbuotojais, grasindamas viską išversti, ėmė traukti nuo kasos ir smūgiuoti į plastikinę permatomą uždangą, kurią nutraukė, paprašytas išeiti ir palydėtas iš degalinės, mėgino įsibrauti atgal į patalpą, koja spardė degalinės duris, kabinėjosi prie praeinančių degalinės klientų, šaukdamas necenzūriniais žodžiais grasino ir kaire ranka smūgiavo darbuotojui D. G. į veidą, taip praskėlė jam viršutinę lūpą dešinėje pusėje, sukėlė šiam fizinį skausmą, po to toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais ir grasino darbuotojams, t. y. taip savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
A. R. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. R. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2022 m. kovo 19 d. buvo nuvykęs pas savo brolį, vartojo alkoholį. Vėliau iš brolio autobusu važiavo namo. Išlipęs iš autobuso nuėjo į degalinę „Emsi“, esančią (duomenys neskelbtini). Dėl savo girtumo nelabai atsimena, kas vyko pačioje degalinėje. Tik atsimena, kad konfliktavo su darbuotojais, tačiau dėl ko tas konfliktas kilo, neatsimena. Neatsimena, ar buvo su nosį ir burną dengiančia kauke, bet tikrai atsimena, kad jis niekam netrenkė. Jam degalinės darbuotojai pasakė, kad iškvietė policiją ir jis tada išėjo pro duris iš degalinės. Pabuvęs vėl grįžo laukti policijos prie degalinės. Atvykę pareigūnai jį sulaikė bei pristatė į policijos įstaigą. Dėl savo girtumo nieko daugiau papasakoti negali, nes buvo stipriai išgėręs ir neatsimena įvykio aplinkybių.
Apklausiamas papildomai kaltinamasis A. R. parodė, kad apklausos metu jam buvo parodytas aptariamo įvykio degalinėje vaizdo įrašas, kuriame jis matė save ir savo veiksmus. Dabar prisiminė, kad jis, būdamas girtas, buvo degalinėje, kur norėjo nusipirkti cigarečių, neturėdamas pinigų. O kai jų negavo, sukėlė konfliktą. Atsimena, kad konfliktavo su degalinės darbuotoju ir vieną kartą ranka trenkė jam į veidą. Po įvykio, praėjus savaitei ar dviem, jis buvo degalinėje, darbuotojo atsiprašė, pasidomėjo, ar jis stipriai sužalotas (el. b. l. 79–82, 88–90).
Nukentėjusysis D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. kovo 19 d. apie 14 val. dirbant degalinėje „Emsi“ prie kasos, atėjo akivaizdžiai neblaivus arba apsvaigęs vaikinas ir paprašė parduoti cigarečių. Nepardavus jam cigarečių, kadangi asmuo buvo be veido apsauginės kaukės ir vėliau pasakęs, kad neturi kuo atsiskaityti, jam nepardavė prekių. Išgirdęs, kad cigarečių neparduos, vaikinas pradėjo sakyti, kad tuoj viską išneš ir pradėjo traukti nuo kasos esančią plastikinę permatomą uždangą, skiriančią klientą nuo darbuotojo, kuri atsikabino nuo metalinių kabliukų, tačiau nesulūžo. Jam priėjus prie vaikino, jis buvo paprašytas palikti degalinės patalpas ir išvedė jį iš degalinės. Vaikinas vis tiek norėjo patekti į degalinę, rėkavo, kabinėjosi prie ateinančių klientų. Stovint tarpduryje ir neleidžiant vaikinui užeiti į vidų, jis pastoviai reikalavo kviesti policiją, mosikuodamas rankomis grasino, kad tuoj nuims jam akinius ir trenks jam. Susistumdymo metu vaikinas jam kaire ranka trenkė į veido sritį, dėl to pajuto fizinį skausmą, bėgantį kraują, pastebėjo, kad praskelta viršutinė lūpa dešinėje pusėje, matėsi patinimas. Į medikus nesikreipė, kraujavimą sustabdė pats, kadangi lūpos praskėlimas nestiprus.
Apklausiamas papildomai nukentėjusysis D. G. parodė, kad po įvykio jis nenuvyko pas teismo medikus, nes nieko labai ypatingo nebuvo, nesikreipė į polikliniką. Šiuo metu žaizda užgijo, jokio diskomforto nejaučia. Įvykio metu jo asmeniniai daiktai nenukentėjo, turtinė žala nepadaryta. Dėl moralinės žalos ieškinio nereikš, nedarbingumo pažymėjimo neturėjo (el. b. l. 14–17, 44).
Liudytoja E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. kovo 19 d. apie 14 val., (duomenys neskelbtini), dirbant degalinėje „Emsi“ prie kasos, pastebėjo, kaip į degalinę atėjo vaikinas su mėlynos spalvos marškinėliais, akiniais, nedėvėjo apsauginės veido kaukės. Išgirdo, kaip vaikinas pradėjo konfliktuoti su bendradarbiu D. G., pastebėjo, kaip žodinio konflikto metu vaikinas nutraukė apsauginį plastikinį stendą, skiriantį darbuotoją nuo klientų, po to bendradarbis nuėjo iki jo ir bandė išprašyti asmenį iš degalinės. Vaikinas mosikavo rankomis prieš darbuotoją, todėl iš karto iškvietė apsaugos ekipažą ir paskambino 112. Pačio veiksmo, kaip vaikinas trenkė bendradarbiui, nematė, tik matė, kaip mosikavo rankomis. Galimai tuo metu ir trenkė, nes pastebėjo ant kolegos veido kraują (el. b. l. 47–48).
Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. kovo 19 d. apie 14 val. patruliavimo metu su vyr. patruliu M. B. gavo pranešimą apie tai, kad „Emsi“ degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), darbuotoją sumušė klientas. Atvykus nurodytu adresu, pamatė esančius apsaugos darbuotojus, kurie jau buvo sulaikę agresyvų ir neblaivų jauną vyrą, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. R., kuris jiems neprisistatė (prisistatė tik Operatyvaus valdymo skyriaus patalpose). Jis buvo apsirengęs trumpomis rankovėmis mėlynos spalvos marškinėliais, su tamsios spalvos kelnėmis ir buvo su akiniais. A. R. jiems paaiškino, kad nieko blogo nepadarė, norėjo nusipirkti tik cigarečių, bet jam jų nepardavė, nes neturėjo pinigų. Be to, jis buvo be apsauginės veido kaukės, kai tuo metu tai buvo privaloma. Degalinės patalpose buvo darbuotojas, kaip vėliau paaiškėjo D. G., kurio apatinė lūpa buvo patinusi, kraujuota. D. G. pasakė, kad sulaikytas pilietis jam trenkė kaire ranka, buvo agresyvus, nenorėjo išeiti, kai buvo paprašytas, grasino, kad degalinėje viską išvartys, išneš. Jis minėjo, kad A. R. nutraukė plastikinę permatomą uždangą, skiriančią klientą nuo darbuotojo, trukdė dirbti (el. b. l. 55–57).
Liudytojas R. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. kovo 19 d. apie 14 val. dirbdamas kaip apsaugos darbuotojas gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini), degalinę „Emsi“, kur buvo paspaustas pavojaus mygtukas. Atvykus prie degalinės durų stovėjo jaunas vyras, apsirengęs šviesiai mėlynos spalvos marškinėliais su trumpomis rankovėmis, su akinukais, kuris buvo aiškiai neblaivus, kalbėjo nerišliai, svirduliavo, buvo agresyvus. Darbuotojai paaiškino, kad jis trenkė degalinėje dirbančiam darbuotojui ir trukdė degalinės darbą. Pats vaikinas aiškino, kad jis tik norėjo nusipirkti cigarečių, bet jam jų nepardavė. Jie iškvietė policiją, nes degalinės darbuotojas pasakė, kad rašys pareiškimą. Kol atvyko pareigūnai, atvyko dar vienas saugos ekipažas ir jie bendravo su pažeidėju. Vaikinas tai apsiramindavo, tai pradėdavo jiems grasinti, kad juos „atjungs“, buvo neramus, todėl teko uždėti antrankius, o atvykus pareigūnams, jis buvo jiems perduotas. Su nukentėjusiuoju darbuotoju jis asmeniškai nebendravo ir nematė, kaip jis atrodė, ar buvo kokie sužalojimai pas jį (el. b. l. 62–65).
2022 m. kovo 19 d. D. G. pareiškime nurodyta, kad 2022 m. kovo 19 d. apie 14 val. degalinėje „Emsi“, (duomenys neskelbtini), jį sumušė nepažįstamas degalinės klientas (el. b. l. 14–17).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2022 m. kovo 19 d. apie 14.04 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas pranešimas apie tai, kad degalinėje, vyras apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apsirengęs šviesiai mėlynais marškinėliais, su akiniais, elgiasi agresyviai, konfliktiškas, atsisako pasišalinti (el. b. l. 30).
2022 m. balandžio 22 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas pranešėjos „Emsi“ degalinės darbuotojos E. K. ir Bendrojo pagalbos centro operatoriaus turinys, iš kurio matyti, kaip pranešėja informuoja, kad degalinėje yra neadekvatus žmogus, kuris mušasi (el. b. l. 34–36).
2022 m. gegužės 19 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš „Body“ kameros. Vaizdo įraše „2022_0319_143024_015(1)“ nuo 14.29 val. iki 14.35 val. matomas tarnybinis automobilis, kuris privažiuoja prie degalinės „Emsi“, kur stovi saugos tarnybos tarnybinis automobilis, saugos darbuotojai sulaikė A. R. (apsirengęs šviesiai mėlynos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, tamsiomis kelnėmis, su akinukais). Atvykus pareigūnams, A. R. atsiprašo, kad yra be apsaugos kaukės. Saugos darbuotojai pareigūnams siūlo užeiti į degalinę pabendrauti su darbuotojais. Pareigūnai užeina į vidų, pareigūnė klausia, kas nutiko. Darbuotoja aiškina, kad klientas atėjo be kaukės, norėjo cigarečių, bet neturėjo pinigų, o kai jam nedavė cigarečių, žadėjo viską išversti ir išdaužyti. Darbuotoja aiškina, kad degalinės darbuotojas klientą išvarė į lauką ir laikė duris, kad tas negalėtų patekti į vidų, o tada klientas pradėjo įžeidinėti darbuotoją necenzūriniais žodžiais, dar trenkė. Viskas vyko iki saugos ekipažo atvykimo. Tuo metu girdima, kaip lauke rėkauja A. R., aiškindamas, kad degalinėje yra vaizdo kameros. Pareigūnė prieina prie nukentėjusiojo D. G., kurio klausia, ar šiam reikalinga medicinos pagalba. D. G. aiškina, kad jam pagalbos nereikia, trenkta per lūpą, vos prakirsta, bet nieko rimto. Klausia, ar jis rašys pareiškimą, nes jam sukeltas fizinis skausmas. D. G. aiškina, kad A. R. išvarė iš degalinės, laikė duris, o jis bandė prasisprausti kartu su kitais klientais, ateinančiais į degalinę. D. G. mini, kad A. R. norėjo cigarečių, bet neturėjo pinigų, pagrasino viską išversti. D. G. paklausta, kurioje vietoje jam buvo suduota, jis atsakė, kad prie durų, smūgis suduotas ranka. Pareigūnę išeina į lauką, bendrauja su kolegomis ir saugos darbuotojais. Grįžta į degalinę, domisi ar yra vaizdo įrašas (el. b. l. 38–40).
2022 m. kovo 23 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas degalinės „Emsi“ pateiktas vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini) VR_Parduotuve_20220319135126_20220319140746_232584358“. Jame užfiksuota, kad į degalinės parduotuvės salę užeina jaunas vyras (A. R.) su žydros spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, tamsios spalvos kelnėmis, tamsiais batais su baltu padu, su akiniais, tamsių plaukų, nedėvintis veido kaukės, veidą dengia marškinėliais. 00.15 min. svirduliuodamas A. R. ateina prie kasos, už kurios stovi pardavėjas D. G., kuris pasisuka į lentyną ir nuo jos paima pakelį cigarečių, po to abu vyrai kalbasi. D. G. padeda atgal ant lentynos pakelį cigarečių. A. R. neišeina, toliau kažką sako pardavėjui. 00.52 min. A. R. kaire ranka paima už plastikinės apsauginės sienelės, skiriančios pardavėją ir pirkėją, o dešine ranka kumščiu smūgiuoja į sienelę, po to kaire ranka ją pakelia. 01.02 min. darbuotojui D. G. iš už prekystalio einant į prekybos salę, A. R. sienelę paleidžia. 01.04 min. D. G. abiem rankom paima A. R. už abiejų rankų žastus ir stumiant A. R., palydį iki durų, išvaro iš parduotuvės. D. G. bandant uždaryti parduotuvės duris, A. R. būdamas lauke už durų, laikydamasis už durų rankenos, to neleidžia padaryti. D. G. atidaro duris, bendrauja su A. R., kuris vis dar laikosi už durų rankenos, atplėšia kliento ranką nuo rankenos ir uždaro parduotuvės duris. 01.58 min. A. R. koja smūgiuoja į duris, jėga bando jas atidaryti. Darbuotojas abiem rankom laiko parduotuvės duris, atrėmė koją į durų staktą. A. R. vaikšto lauke, akimirkai dingsta iš kameros akiračio, paskui pasirodo prie durų ir pašaliniam asmeniui, norinčiam užeiti į parduotuvę, kažką aiškina. Pašaliniam asmeniui užėjus į parduotuvę, A. R. į ją neįleidžiamas, įleidžiami tik kiti parduotuvės lankytojai. 06.13 min. A. R. vėl bando patekti į parduotuvės vidų, tačiau darbuotojas D. G. rankomis jį stumia nuo durų, tačiau to padaryti nepavyksta, nes A. R. įsikabino į durų rankeną ir durų staktą. Tuo metu įvyksta susistumdymas tarp D. G. ir A. R.. 06.39 min. A. R. smūgiuoja ranka D. G. galvos lygyje, tačiau nesimato, ar pataiko, nes tam trukdo reklaminis užrašas ir durų rėmas. Po susistumdymo D. G. staiga pasitraukia nuo durų, o išeinantis iš parduotuvės pašalinis pirkėjas kažką aiškina A. R.. Pašaliniam asmeniui išėjus, A. R. stovi tarpduryje, kažką sako darbuotojui, 12.19 min. užeina į parduotuvę ir stovėdamas prie durų, bendraujant su parduotuvės darbuotoju, imituoja smūgių sudavimą. 12.49 min. A. R. padeda ranką ant D. G. peties, o pastarasis ranką numeta, po to A. R. kumščiu smūgiuoja į darbuotojo apatinę kūno dalį, bet darbuotojas atstato savo ranką. 13.21 min. prie parduotuvės pasirodo apsaugos darbuotojas, kuris užėjęs į parduotuvę, trumpai pabendrauja su darbuotoju. Tuo metu A. R., būdamas lauke, vėl bando užeiti į parduotuvę, bet apsaugos darbuotojas, paėmęs pastarąjį už marškinėlių, jam neleidžia užeiti, išveda į lauką. Apsaugos darbuotojas ir A. R. stovi prie durų, apsaugos darbuotojas kažkam skambina, 15.24 min. abu dingsta iš kameros akiračio (el. b. l. 51–52).
2022 m. kovo 19 d. vyriausiojo patrulio M. B. tarnybiniame pranešime užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir liudytojos R. K. apklausos, vykusios ikiteisminio tyrimo metu (el. b. l. 53).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2022 m. kovo 19 d. 15.25 val. patikrinus A. R. blaivumą, nustatytas 2,68 promilių neblaivumas (el. b. l. 95).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. R. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų, t. y. įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje – t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014). BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti, todėl nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški, arba kitokie.
Remiantis teismų praktika, visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020).??? Tuo tarpu vandališki veiksmai – tai svetimo turto daužymas, padegimas, apipylimas dažais ar kitoks niokojimas.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina A. R. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad nagrinėjamai bylai reikšmingu laiku konfliktavo su degalinės darbuotoju ir vieną kartą ranka trenkė jam į veidą.
Kaltinamojo veiksmai padaryti viešoje vietoje – degalinėje. Tai, kad A. R. įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. degalinėje darbo metu, matant aplinkiniams ir degalinės personalui, užėjęs nusipirkti cigarečių, tam neturėdamas pinigų, jų negavęs, pradėjo konfliktuoti su degalinės darbuotojais, grasindamas viską išversti, ėmė traukti nuo kasos ir smūgiuoti į plastikinę permatomą uždangą, kurią nutraukė, paprašytas išeiti ir palydėtas iš degalinės, mėgino įsibrauti atgal į patalpą, koja spardė degalinės duris, kabinėjosi prie praeinančių degalinės klientų, šaukdamas necenzūriniais žodžiais grasino ir kaire ranka smūgiavo darbuotojui D. G. į veidą, taip praskėlė jam viršutinę lūpą dešinėje pusėje, sukėlė šiam fizinį skausmą, po to toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais ir grasino darbuotojams, įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiojo D. G. ir liudytojos E. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, nukentėjusiojo D. G. pareiškime nurodytos aplinkybės, policijos įvykių registro išrašo duomenys, liudytojo R. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie detalizuoja nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, ir įvykio vietą atvykusių pareigūnų – liudytojos R. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei jos kolegos M. B. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kitų objektų apžiūros ir apžiūros protokoluose išdėstytos aplinkybės, peržiūrėjus vaizdo įrašus tiek iš įvykio vietos – degalinės, tiek iš įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų pateiktų „Body“ kamerų vaizdo įrašus. Tuo metu aplinkybę, kad įvykio metu kaltinamasis A. R. buvo neblaivus, patvirtina jo paties ir liudytojų ikiteisminio tyrimo duoti parodymai bei alkotesterio kvite užfiksuoti rodmenys.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. R. pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2022 m. kovo 19 d. apie 14 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,68 prom. girtumas), viešoje vietoje, degalinėje „Emsi“, esančioje (duomenys neskelbtini), savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. R. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 284 straipsnį.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. R. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 116–117).
BK 284 straipsnio sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. R. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).
A. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, aptariamą nusikalstamą veiką padarė bausmės atlikimo metu (el. b. l. 96–100), iki ir po nusikalstamos veikos padarymo baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos (el. b. l. 106–112), vykdantis individualią veiklą. Byloje nėra duomenų, kad A. R. anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.
BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. R. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, 1 metų ir 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros:
1) įpareigojant per 9 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);
2) įpareigojant per 1 metus nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);
3) uždraudžiant per visą bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas);
4) įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis),
atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Prokurorės pareiškime pasiūlytos bausmės mažinti nėra pagrindo, bausmė optimali ir tinkama.
A. R. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Kiti klausimai
A. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 73). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintina.
A. R. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. kovo 19 d. 14.20 val. iki 2022 m. kovo 20 d. 8.45 val. (viena diena) (el. b. l. 68, 72). Šis laikino sulaikymo taikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom (BK 66 straipsnis).
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėtai, nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 metų ir 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:
1) įpareigojant per 9 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);
2) įpareigojant per 1 metus nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);
3) uždraudžiant per visą bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas);
4) įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. R. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais ir draudimu:
1) įpareigojant per 9 (devynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);
2) įpareigojant per 1 (vienus) metus nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);
3) uždraudžiant per visą bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas);
4) įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. R. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. kovo 19 d. 14.20 val. iki 2022 m. kovo 20 d. 8.45 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.