Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-23 · Administracinė byla Nr. I-83-394/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-23
Bylos Nr.
I-83-394/2017
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02156-2016-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
G. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-83-394/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02156-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 20.4.;55.1.3. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 23 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. J. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-7 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad ryšium su laisvės apribojimu buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2014-11-30 iki 2015-09-15, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, perpildytose kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų. Kalinamas netinkamomis sąlygomis patyrė neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą.

Pareiškėjui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (7, 101 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (101 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (92-99 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo" 1.3 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas periodiškai skirtingose kamerose nuo 2014-11-28 iki 2015-11-03 ir jam teko nuo 3,06 iki 18,9 kv. m. Nei EŽTT praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti baldais ar sanitariniu mazgu užstatytą kameros plotą. Toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus, dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojamas į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys taip pat nebūna gyvenamojoje kameroje. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

Dėl kamerų atitikimo higienos normų reikalavimams, atsakovas nurodė, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras tikrino kamerą Nr. 96, nustatyta, kad kameroje dirbtinės apšvietos matavimų rezultatai atitiko reikalavimus. Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p. įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus lėšų iš valstybės biudžeto. Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus, asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės kameroje. Visose kamerose įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Visos kameros aprūpintos reikalingu inventoriumi – lovomis, spintelėmis, stalais, taburetėmis, maisto produktų lentyna, kamerose yra veidrodžiai, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge. Gyvenamosiose kamerose dirbtinis apšvietimas įrengtas vadovaujantis higienos normos reikalavimais. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo ŠTI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje. Priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip 2 valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, laikantis suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašu, rėžiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose Nr. 1 – 9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra ir švarinimas, iš paskirstymo kamerų suimtieji (nuteistieji) į gyvenamąsias kameras paskirstomi tą pačią dieną. Sanitariniai mazgai laikino sulaikymo kamerose bei rėžiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose neatitverti, yra šalto vandens tiekimo sistema, suoliukai, inventoriaus nėra. Higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik TI laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, o trumpalaikio laikymo kameros ir rėžiminiame korpuse esančios paskirstymo kameros nėra apgyvendinimui skirtos patalpos. Atsakovas pažymi, kad jis nėra įpareigotas fiksuoti, kiek žmonių ir kuriam laikui buvo laikoma priėmimo-paskirstymo kamerose, tačiau visais atvejais laikosi įstatyme nustatytų laikymo terminų. Pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. PK-5 bei vienutėje.

Atsakovas nurodo, kad Šiaulių TI pacientų izoliavimas vykdomas atsižvelgiant į medicinines indikacijas ir užtikrinamas vadovaujantis Somatinių ligų, kuriomis sergantys asmenys turi būti laikomi izoliuoti nuo kitų suimtųjų/nuteistųjų, sąrašu.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsakovas prašo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas G. J. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2014-11-30 iki 2015-09-15, neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui ir higienos normų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš byloje esančios 2016-10-14 pažymos Nr. 60/09-36817 (26-29 b. l.) matyti, kad pareiškėjas G. J. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2014-11-28 iki 2015-11-03, viso 151 dieną, kamerose Nr. 61, 27, 60, 7, 62, 43, 103, 21, 49, 83, 96, 34, 20, 99 ir 56, su dar 1-5 asmenimis ir jam teko nuo 3,05 iki 11,46 kv. m. Įvertinęs kamerų plotą (nuo 7,9 iki 23,05 kv. m.) ir kamerose buvusių asmenų skaičių (nuo 2 iki 6) teismas nustatė, kad 142 dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, 4 dienas (2014-12-04 – 2014-12-07) kameroje Nr. 61 pareiškėjui pastoviai teko mažiau, negu 3,6 kv. m. (3,49 kv. m.), o 5 dienas kamerose Nr. 61, 60 ir 43 pareiškėjui tenkantis kameros plotas tik iš dalies atitiko reikalavimus (teko nuo 3,05 iki 8,74 kv. m.), tačiau iš pateiktos pažymos tiksliai nustatyti, kiek laiko pareiškėjas buvo laikomas šias dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos, nėra galimybių, atsakovas pateikė duomenis tik kamerose buvusių asmenų skaičių ryte 7.30 val. ir vakare 19.30 val., todėl 2016-10-14 pažymos turinys vertintinas pareiškėjo naudai ir konstatuotina, jog laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu pareiškėjas 9 dienas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus kamerų plotui. Įvertinęs tai, kad kamerų plotas buvo užstatytas suimtųjų lovomis, kitais baldais ir buitiniais reikmenimis, dalį kameros ploto užėmė sanitarinis mazgas (31-34 b. l.), teismas sprendžia, jog iš tiesų pareiškėjui tenkantis plotas tam tikru laikotarpiu buvo per mažas (teko tik 3,05 – 3,53 kv. m.) ir jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjai patirti nepatogumus, o Šiaulių TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Pažymėtina, kad nei EŽTT praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyta reikalavimo eliminuoti baldais ir sanitariniu mazgu užstatytą tardymo izoliatorių kamerų plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą. Tik nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą Konvencijos 3 straipsnio kontekste, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameros, kuriose jis buvo laikomas, neatitiko higienos normos reikalavimų: kameroje Nr. 56 grindų danga nelygi, cementinė, kamerose Nr. 103, 83, 63, 62, 56, 34 nuo lubų ir sienų byra tinkas, sienų danga aptrupėjusi, sienos įtrūkusios, kamerose Nr. 103, 56, 63 ant sienų ir lubų buvo vizualiai matomas pelėsis, visose kamerose žiemos metu buvo per šalta, vasaros metu trūko oro, tvanku, nes buvo per mažas oro judėjimo greitis, neįrengta mechaninė oro vėdinimo sistema, visose kamerose buvo drėgna, nesaugiai įrengtos pakabos drabužiams kabinti, išlaužytos spintelės maisto produktams ar asmeninimas daiktams susidėti, metalinių įrenginių kampai aštrūs, nenušlifuoti. Iš atsakovo pateiktų Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matosi, kad 2015 m. kovo 4 d. patikrinimo metu buvo patikrinta ir kamera Nr. 27, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2014-12-18 iki 2015-01-05 ir nuo 2015-03-18 iki 2015-03-25, patikrinimo akte Nr. EP-84 (55-59 b. l.) užfiksuota, kad oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta šioje kameroje atitinka higienos normos reikalavimus. 2015 m. balandžio 20 d. patikrinimo metu patikrinta kamera Nr. 61, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2014-11-28 iki 2014-12-06, tikrinimo metu oro temperatūra kameroje buvo per žema, lyginant su Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 26 punkto reikalavimais, santykinė oro drėgmė ir dirbtinis apšvietimas reikalavimus atitiko, nurodyta, kad kameroje Nr. 61 dangos nelygios, nėra lengvai valomos ir dezinfekuojamos, kameroje reikalingas paprastasis remontas (HN 76:2010 28 ir 62 punktų pažeidimai) (60-63 b. l.). 2015 m. liepos 24 d. patikrinta kamera Nr. 96, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015-07-03 iki 2015-07-15, nurodyta, kad dirbtinės apšvietos matavimų rezultatai atitiko HN 76:2010 reikalavimus, tačiau kameroje reikalingas paprastasis remontas (72-74 b. l.). 2015 m. rugpjūčio 24 d. patikrintos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 43, 60 ir 103, tikrinimo metu išmatuota oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta, nustatyta, kad oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitinka higienos normos reikalavimus, kameroje Nr. 103 ant lubų yra pelėsio, nuo lubų byra tinkas, reikalingas paprastasis remontas (HN 76:2010 56 p., 62 p. pažeidimas). Taigi pasitvirtino pareiškėjo teiginiai dėl kamerų Nr. 61, 96 ir 103 neatitikimo higienos normos reikalavimams, nes būtent šiose kamerose patikrinimų metu nustatyti pažeidimai dėl sienų ir lubų dangos, pelėsio kameroje Nr. 103, remonto reikalingumo kamerose Nr. 61, 96 ir 103, tačiau paneigti pareiškėjo teiginiai dėl per mažos oro temperatūros ir per didelės santykinės drėgmės kamerose Nr. 27, 61, 43, 60 ir 103. Tačiau atsakovas nepateikė duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl visų jo laikymo kamerų būklės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). 2016-10-20 Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymoje Nr. 62/08-713 (31-34 b. l.) nurodyta, kad įstaigoje nėra įrengta ventiliacijos sistema, todėl patalpose gali būti per mažas oro judėjimo greitis ir/ar santykinės drėgmės lygis, Šiaulių TI pastatų kompleksas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma, t.y. neįmanoma padidinti natūralios apšvietos, įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatūrą, natūralią apšvietą gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, visos patalpos šildomos centralizuotai, pati įstaiga šildymo parametrų nereguliuoja, taigi pats atsakovas patvirtina, kad Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose galėjo būti drėgna, šalta, tamsu, per mažas oro judėjimo greitis. Atsižvelgdamas į minėtą teismų praktikoje nurodytą įrodinėjimo pareigos paskirstymą, teismas laiko, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 61, 7, 62, 21, 49, 83, 96, 34, 20, 99, 56 ir 39, pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01) 22 ir 26 punktų, reglamentavusių oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę ir oro judėjimo greitį, reikalavimus, o kamerose Nr. 61, 96 ir 103 – pažeidžiant ir HN 76:2010 56 p. bei 62 p., numačiusių, kad gyvenamosiose patalpose ant sienų ir lubų neturi būti pelėsio, laisvės atėmimo vietų patalpų remontas atliekamas pagal poreikį, reikalavimus, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad išvykstant etapu iš Šiaulių TI buvo talpinamas į laikino laikymo kameras, o atvykus – į laikino laikymo ir paskirstymo kameras, jose buvo laikomas ilgiau nei dvi valandas, į laikino laikymo kamerą buvo talpinama iki 12 asmenų, laikino laikymo kamerų būklė antisanitarinė – net vasaros metu labai šalta, neįrengta dirbtinio apšvietimo ir mechaninio vėdinimo sistema, laikosi drėgmė, sienos šlapios, nuo lubų ant galvos lašėjo vanduo, sanitarinis mazgas visiškai atviras, gamtinius reikalus teko atlikinėti kitų asmenų akivaizdoje, o tai žemino orumą, laikėsi nemalonus šlapimo ir išmatų kvapas. PK kamerų būklė taip pat antisanitarinė – drėgna, šalta, tamsu, pelėsis, atviras sanitarinis mazgas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad visi priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, be ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, o rėžiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose Nr. 1 – 9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra ir švarinimas. Iš byloje esančios 2016-10-25 pažymos Nr. 69/06-4880 (30 b. l.) matosi, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu 18 kartų buvo patalpintas į kamerą Nr. PK-5 (karantino kamerą) ir vieną kartą į vienutę, duomenų į kokią trumpalaikio laikymo kamerą buvo patalpintas pareiškėjas byloje nėra. Iš byloje esančių patikrinimo aktų matosi, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras laikino laikymo ir paskirstymo kameras tikrino 2015-01-15, 2015-02-09, 2015-03-04, 2015-04-20, 2015-06-19 ir 2015-08-24 patikrinimų metu, patikrinimo aktuose konstatuota, kad laikino laikymo kamerose ir kameroje Nr. PK-5 per žema oro temperatūra, per didelė santykinė oro drėgmė, per maža dirbtinė apšvieta, tualetai neizoliuoti, neatitverti nuo likusios kameros erdvės, atviri, sienų danga nelygi, netinkama dezinfekcijai, kamerose reikalingas paprastasis remontas, nešvaru, nevalyta, dvokia (48-71 b. l.). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Šiaulių TI pareigūnai 18 kartų buvo patalpinę pareiškėją į laikino laikymo kameras ir paskirstymo kamerą PK-5, neatitinkančias higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, o tai CK 6.271 str. prasme yra pagrindas konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI veiksmus.

Pareiškėjas nurodo, kad atvykus į Šiaulių TI etapu asmens ir jo daiktų apžiūros atliekamos žeminančiomis žmogaus orumą sąlygomis, tenka išsirengti iki apatinių drabužių matant kitiems asmenims, asmeninius drabužius reikėdavo sudėti į plastmasines voneles, kurių vidus ir išorė purvini. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 145.1 p. numatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Instrukcijos 146 punktas detaliai numato visą procedūros atlikimo tvarką: visa asmens krata (išskyrus kratą, atliekamą uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje. Prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama, po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių, šie daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami. Iš byloje esančių Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matosi, kad 2014 m. rugsėjo 25 d. patikrinimo metu nustatyta, jog išvykstančiųjų apžiūros patalpos įrengtos naujai, jos tvarkingos (43-46 b. l.), tačiau atliekant patikrinimą laikino laikymo (atvykimo) kratos atlikimo patalpose 2015 m. kovo 4 d. nustatyta, jog 4 vonelės daiktams sudėti labai nešvarios (tiek vidus, tiek išorė) – pažeidžiamas HN 76:2010 54 punkto reikalavimas, tiriant skunde nurodytą faktą dėl kratos atlikimo patalpoje esančių vonelių daiktams sudėti valymo ir dezinfekcijos, nepatiekti pagrindinio valymo registro dokumentai (pažeidžiamas HN 76:2010 59 punkto reikalavimas), oro temperatūra kratos atlikimo patalpoje patikrinimo metu nustatyta 18,3 ° C ir atitiko reikalavimus (55-59 b. l.). 2015 m. liepos 24 d. patikrinimo metu užfiksuota, kad kratų atlikimo patalpoje naudojamos vonelės vizualiai švarios, sąlygos vonelių dezinfekcijai sudarytos (72-74 b. l.). 2015-08-24 patikrinimo metu patikrintos ir kratos kameros, jose išmatuota oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė bei apšvietimas, pažeidimų neužfiksuota, nurodyta, jog kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti išplautos (78-81 b. l.). 2016 m. spalio 16 d. patikrinimo metu buvo įvertinta ir kratos patalpose naudojamų vonelių būklė, nustatyta, kad vonelės daiktams sudėti nesužymėtos, rekomenduojama rūbams ir avalynei sudėti naudoti atskiras voneles, jas sužymėti (89-91 b. l.). Taigi 2015-03-04 patikrinimo metu užfiksuotas higienos normos pažeidimas kratų atlikimo patalpoje, iš byloje esančios 2016-10-14 pažymos matosi, kad pareiškėjas iš Šiaulių TI išvyko 2015-03-03, vėl atvyko 2015-03-18, o išvyko 2015-03-25, taigi kratų atlikimo patalpoje buvo ir jam galimai teko naudotis nešvariomis vonelėmis ir patirti su tuo susijusius nepatogumus, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose Nr. 83, 20 ir 63 buvo laikomas su asmenimis, nuteistais už labai sunkius nusikaltimus, nors jis pats buvo sulaikytas už nesunkius nusikaltimus, taip pat kamerose Nr. 83 ir 20 buvo laikomas su neįgaliais asmenimis, kas jam sukeldavo papildomą stresą, papildomus rūpesčius, problemas ir nepatogumus. Atsakovas į bylą pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad visi suimtieji (nuteistieji), atvykę į Šiaulių TI, į gyvenamąsias patalpas skiriami laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje „Suimtųjų ir nuteistųjų laikymas atskirai“ nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis šių izoliavimo reikalavimų: 1) vyrai – atskirai nuo moterų; 2) nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų; 3) moterys, kurių nėštumas daugiau kaip trylika savaičių, jų pageidavimu – atskirai nuo kitų moterų; 4) asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, – atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių; 5) suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 6) nuteistieji areštu – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 7) nuteistieji terminuotu laisvės atėmimu – atskirai nuo suimtųjų; 8) nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 9) asmenys, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo nuostatos, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 10) asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 11) asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze, arba pagal gydytojų išvadas – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Kadangi atsakovas nurodo, jog suimtieji / nuteistieji Šiaulių TI gyvenamosiose patalpose laikomi pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių teiginius dėl jo, kaip suimto už nesunkius nusikaltimus, laikymo su asmenimis, nuteistais už sunkius nusikaltimus, laikytina, kad pareiškėjo teiginiai nepagrįsti ir neįrodyti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjo laikymas kamerose, tam tikrą laikotarpį pažeidžiant nustatytą minimalią kameros ploto normą (9 dienos) bei higienos normos reikalavimus, kiti nustatyti pažeidimai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą – 5 000 Eur. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog pareiškėjas kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų būklės ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar kitų jo laikymo sąlygų, nesiskundė, 2015-09-25 teikė skundą tik dėl maitinimo (35-37 b. l.), jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, nenurodo, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2016 m. liepos 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1347-662/2016, 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2200-822/2016, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1801-624/2016, 2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2157-442/2016 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 200 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. J. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui G. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 200,00 Eur (du šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Jarūnė Sedalienė