- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-20
- Bylos Nr.
- e2YT-5116-759/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00647-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Pareiškėjas
- S. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, A. D.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turintį faktą nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir A. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja S. M. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. M. priėmė palikimą po savo sesers E. D. mirties (duomenys neskelbtini), pradėjusi faktiškai valdyti jos turtą.
Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos S. M. sesuo E. D.. Pareiškėja S. (M.) M. ir mirusi E. (M.) D. yra seserys to pačio tėvo. Pareiškėjos tėvas M. M. buvo vedęs J. (M.) M., santuokoje susilaukė keturių vaikų: O. (M.) N., A. M., B. M. ir E. (M.) D.. (duomenys neskelbtini) mirus E. D. nei vieno iš šių brolių ir sesers gyvų nebuvo. Pareiškėja jų nepažinojo, nes jie buvo žymiai vyresni. Pareiškėja kreipėsi į archyvą dėl šių brolių ir sesers gimimo, tačiau duomenys archyve nebuvo rasti. Pareiškėjos tėvas M. M. antroje santuokoje su A. (M.) M. susilaukė keturių vaikų: pareiškėjos S. (M.) M., I. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini), G. R. (M.) B., kuri mirė (duomenys neskelbtini) ir S. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sesuo E. D. su R. P. D. santuokoje susilaukė dviejų vaikų: A. D. ir R. D., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Pastarasis sūnus vaikų nesusilaukė. E. D. mirė būdama našle. Mirus E. D., pirmos eilės įpėdiniai buvo gyvi jos sūnūs, antros eilės įpėdiniai buvo pareiškėja, brolis S. M. ir sesuo G. (M.) B.. Nei vienas iš sūnų su motina, dar jai esant gyvai, glaudaus kontakto nepalaikė, jai mirus nedalyvavo laidotuvėse, nesidomėjo likusiu motinos turtu, jo neprižiūrėjo, nepaveldėjo motinos turto faktiškai pradėdami jį valdyti nei kitu būdu, nes notarų biure nėra ir nebuvo užvesta paveldėjimo byla po E. D. mirties. Po E. D. mirties liko nekilnojamasis turtas: 1) 156/766 dalis, 7,6600 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2) 158/633 dalis 6,3300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja po sesers E. D. mirties pradėjo valdyti likusį turtą, prižiūrėjo likusius gyvulius, augalus, namų apyvokos daiktus. Pareiškėja nepateikė notarų biurui pareiškimo palikimui priimti po sesers E. D. mirties. Paveldėjimo byla po jos mirties notarų biure neužvesta.
Suinteresuotas asmuo A. D. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau - VĮ) „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Jame nurodė, jog pareiškimo patenkinimui neprieštarauja, prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Jame nurodė, jog pareiškimo patenkinimui neprieštarauja, prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Kadangi iki teismo posėdžio pradžios nėra ginčijamas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja S. M. po sesers E. D. mirties (duomenys neskelbtini) per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 533 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ypatingosios teisenos nuostatas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 444-448 str.) nurodė, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme.
Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėja S. (M.) M. ir mirusi E. (M.) D. yra seserys to pačio tėvo. Mirusi E. D. su R. D. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). E. D. mirė būdama našle. Iš pateiktų mirties liudijimų ir archyvo duomenų nustatyta, kad mirusi E. D. turi gyvą seserį S. M., kuri gyvena adresu: (duomenys neskelbtini) ir sūnų A. D.. Taigi pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji po sesers mirties priėmė ir naudojosi jos asmeniniais daiktais, įskaitant ir dokumentus, patvirtina teismui pateikti dokumentai, išrašai. Byloje nustatyta, kad po E. D. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Šią aplinkybę patvirtina Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuras. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad 158/633 dalis žemės sklypo esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 154/766 dalis žemės sklypo esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso E. D.. Pareiškėja po sesers mirties tvarkė ir prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą. Jos pateikti dokumentai, patvirtina nurodomas aplinkybes apie po E. D. mirties likusio nekilnojamojo turto dalies priežiūrą. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais rašytiniais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėja S. M. po sesers E. D. mirties atliko aktyvius veiksmus, rūpinosi nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, tokiu būdu siekdama įgyti nuosavybės teisę į paveldimo turto dalį.
Pažymėtina, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami.
Dėl palikimo priėmimo po E. D. mirties (duomenys neskelbtini), taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) civilinio kodekso (toliau – CK) teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad S. M. po savo sesers E. D. mirties, paėmusi ir naudojusi jos asmeninius daiktus: baldus, namų apyvokos daiktus, dokumentus, gyvulius, augalus, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą ir priėmė E. D. palikimą po jos mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Esant tokioms aplinkybėms, kurios yra patvirtintos byloje esančiais duomenimis, ir nėra paneigtos jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, pareiškimas tenkintinas palikimo E. D. mirties atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), per 6 (šešis) mėnesius palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimo turto dalį pareiškėja S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti adresu: (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.