Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Telšiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta Telšių mieste, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis ir darbo biržoje neregistruotas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. S. 2013 m. gruodžio 13 d., apie 22.00 val., Telšių mieste (duomenys neskelbtini) iš asmeninių paskatų suduodamas ne mažiau kaip vieną smūgį M. M. į veidą, nuo to nukentėjusysis krito ant šaligatvio ir pakaušiu atsitrenkė į asfalto dangą, padarė M. M. dešinės pusės pakauškaulio ir kaukolės kaulų (smilkinkaulio, pleištakaulio) lūžį, kraujo išsiliejimą virš kietojo smegenų dangalo dešiniojo pusrutulio, suspaudusį galvos smegenis, nuo to išsivysčius dėsningoms plautinėmis bei kitomis komplikacijomis, M. M. 2014 m. sausio 17 d. 17.15 val. mirė Regioninės Telšių ligoninės Reabilitacijos skyriuje. N. S. savo veiksmais tyčia nužudė M. M..

Apklaustas teismo posėdyje N. S. parodė, kad kaltu prisipažįsta, o civilinius ieškinius pripažįsta iš dalies. Jis parodė, kad 2013 m. gruodžio 13 d. lankėsi pas I. A., išgėrė arbatos ir išėjo. Apie 20.00 valandą paskambino A. R. ir pasiūlė susitikti. Dar kartą paskambinęs A. R. pasakė, kad su M. M. atėjo prie parduotuvės „Maxima“. Jiems susitikus, M. M. pradėjo konfliktą, priekaištaudamas, kodėl jis eina pas I. A.. N. S. teigimu, jis nežinojo, kad M. M. bendrauja su I. A.. M. M. jį plūdo įvairiais žodžiais ir norėjo trenkti, bet nepavyko. Tada jis norėdamas apsiginti, trenkė ranka M. M. į veido sritį. Nuo smūgio M. M. krito, atsisėdo ant žemės, po to atsikėlė ir norėjo vėl trenkti, bet neišlaikęs pusiausvyros dėl slidumo vėl krito ir nebeatsikėlė. Jis su A. R. pakėlė M. M. ir klausė, ar reikia iškviesti greitąją medicinos pagalbą. M. M. atsakė, kad nereikia. A. R. paskambino R. A. ir paprašė paruošti vietą atsigulti M. M.. Atėjus pas R. A. į butą ir paguldžius M. M., šis netrukus pasijuto blogai – pradėjo trūkčioti, o iš burnos pradėjo bėgti kraujas. Tada iškvietė greitąją ir kartu su A. R. palydėjo M. M. į ligoninę. Kaltinamasis N. S. parodė, kad viskas įvyko netikėtai, jis pasielgė neapgalvotai, smūgis buvo nestiprus, nenorėjo M. M. mirties, nenumatė, kad šis taip susižalos ir mirs. Labai gailisi, kad atsitiko tokia nelaimė.

Liudytoja I. A. parodė, kad M. M. buvo jos gyvenimo draugas, kartu gyveno 8 mėnesius, o N. S. buvo pažįstamas ir kaimynas. 2013 m. gruodžio 12 ir 13 dienomis M. M. buvo pas ją ir jie taikėsi. 2013 m. gruodžio 13 d. skirtingu laiku pas ją buvo ir M. M., ir N. S.. N. S. lankėsi vakare, gėrė arbatą ir kalbėjo, kad jį kažkas kažkur „kiša“, tačiau nieko nepatikslino, o po kiek laiko išėjo. Vėlai vakare, po 23.00 valandos, paskambino M. M. mama ir pasakė, kad M. M. vežamas į ligoninę. Liudytoja parodė, kad ji žinojo, jog tą vakarą N. S. ir A. R. turėjo susitikti su M. M.. Kitą dieną kartu su M. M. tėvais nuvyko į ligoninę. M. M. buvo komos būsenos. Vėliau A. R. jai pasakė, kad M. M. eidamas paslydo ant laiptelių ir krito. Liudytojos teigimu, jeigu M. M. būtų paslydęs ir dėl to kritęs bei susižeidęs, tai A. R. apie tai būtų papasakojęs. N. S. vengė kalbėti apie tą įvykį ir nieko nepasakojo.

Liudytoja V. S. teisme parodė, kad yra kaltinamojo N. S. mama. N. yra įvaikintas sūnus. Liudytoja parodė, kad, kai sūnus grįždavo iš Anglijos, tai bendraudavo su I. A. ir A. R.. Vieną vakarą sūnus pasakė, kad paskambino draugas ir paprašė pagalbos. Grįžo paryčiais. Vėliau pamatė vonioje užmerktus kruvinus rūbus. Sūnus pasakė, kad draugas nukrito nuo laiptų, susižeidė ir buvo nuvežtas į ligoninę. Vėliau iš svetimų žmonių sužinojo apie įvykį ir tai, kad jame dalyvavo jos sūnus. Liudytojos teigimu, viskas įvyko dėl I. A., kuri buvo susipykusi su savo draugu ir rodė dėmesį N.. Ji prieštaravo šiems santykiams. Liudytoja taip pat parodė, kad N. labai darbštus, sugyvenamo būdo, saikingai vartojantis alkoholį, o po įvykio tapo prislėgtas.

Liudytoja R. A. teisme parodė, kad 2013 m. gruodžio 13 d. grįžusi iš darbo namuose rado A. R.. Jis sakė, kad turi ateiti M. M.. Apie 18.00 valandą išėjo jo pasitikti. Grįždami parsinešė alkoholio, kurį gėrė ir šnekučiavosi. Kai pritrūko alkoholio, išėjo parsinešti. M. M. tuo metu buvo stipriai girtas, svirduliavo. Išeinant į parduotuvę A. R. minėjo M. M. apie N. S.. M. M. sakė, kad jis nebijo susitikti su N. S.. Po kiek laiko grįžo trise, su jais buvo N. S.. M. M. sunkiai paėjo, todėl A. R. ir N. S. jį vedė. Kažkuris pasakė, kad M. M. susitrenkė galvą. Pats M. M. sakė, kad nori vemti. A. R. ir N. S. jį paguldė. Buvo apie 21.00 valanda. Po kurio laiko A. R. pamatė, kad M. M. iš nosies bėga kraujas, trūkčioja ranka, todėl iškvietė greitąją pagalbą, kuri išvežė M. M. į ligoninę.

Liudytoja D. V. teisme parodė, kad dirba greitosios medicinos pagalbos specialiste ir dalyvavo vežant M. M. į ligoninę. Liudytoja parodė, kad nukentėjusiojo būklė buvo sunki, o juo besirūpinantys vaikinai buvo paslaugūs ir rūpinosi nukentėjusiuoju.

Atliekant ikiteisminį tyrimą, 2014 m. sausio 20 d., buvo apklaustas liudytojas A. R. ir jo parodymai pagarsinti teismo posėdyje. Liudytojas A. R. parodė, kad su M. M. bendravo apie trejus metus, jis buvo jo sugyventinės R. A. kaimynas. Tiek pat laiko pažinojo ir N. S.. 2013 metų gruodžio mėnesį Nikolajus grįžo iš užsienio ir dažnai užeidavo pas I. A.. Liudytojas parodė, kad 2013 m. gruodžio 13 d., apie 17.50 val., sutarė su M. M. susitikti ir susitiko jo. t. y. A. R. bute. M. M. buvo išgėręs ir atsinešė 1 litro talpos 2 butelius, kurį kartu išgėrė. Be to, dar išgėrė 0,5 litro talpos degtinės butelį. Begeriant M. M. sakė, kad nori susitaikyti su I. A., taip pat susitikti su N. ir pasikalbėti. Tuo metu paskambino N., pasakė, kad ką tik išėjo iš Ingos ir nori susitikti su M.. Sakė, kad M. yra primelavęs ir kažką I. padaręs, todėl nori išsiaiškinti. Jis pasakė, kad su M. eis link parduotuvės ir gali susitikti. Jis suprato, kad N. yra įsiutęs ir M. nuo jo gali gauti. M. pasakė, kad jis taip pat nori išsiaiškinti. Maždaug apie 21.00 val. su M. išėjo nusipirkti alaus ir pakeliui susitiko N.. N. sugriebė M. už striukės ties krūtine ir pradėjo aiškintis dėl I.. Ką jie kalbėjo, liudytojas negirdėjo. Girdėjo, kaip jie vienas ant kito šaukė. Staiga pamatė, kad M. nukrito ant nugaros, o N. bėgo į šalį. Jis šaukė N. liepdamas grįžti ir šis sugrįžo. Padėjo M. atsikelti ir ėjo kartu. M. pasidarė blogai, todėl pasodino ant laiptų. Jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, jis pradėjo nestipriai vemti. M. atsisakė siūlymo dėl greitosios pagalbos, prašė parvesti namo. Liudytojas A. R. parodė, kad M. M. parsivedė pas save į butą ir paguldė salone ant čiužinio. Prieš tai M. M. tualete vėmė. Maždaug po pusvalandžio M. M. ėmė vemti kraujingomis išskyromis, dejavo, gargaliavo, todėl liudytojas iškvietė greitąją pagalbą. Su N. sutarė sakyti policijai, kad M. pargriuvo, kad N. išvengtų baudžiamosios atsakomybės (t. 1, b. l. 41–43).

Atliekant ikiteisminį tyrimą, 2014 m. kovo 18 d., liudytojas A. R. buvo apklaustas papildomai ir jo parodymai pagarsinti teismo posėdyje. Liudytojas A. R. davė iš esmės tuos pačius parodymus papildydamas, kad perspėjo M. M., jog K. nori susitikti ir „dėti“ į galvą. M. pasakė, kad ir jis nori susitikti su K., kad išsiaiškintų dėl I.. Einant M. porą kartų griuvo, tačiau spėdavo atsiremti rankomis į grindinį. Kęstučio gatvėje, (duomenys neskelbtini) namo šoną, kur įrengta kirpykla, pamatė priešais ateinantį N.. N. priėjęs stvėrė M. už striukės priekio ir nusivedė į kitą gatvės pusę, t. y. į tą pusę, iš kurios jie atėjo. Matė, kad M. nesipriešino, tik prašė pasikalbėti ramiai, be muštynių. Vienu metu, žiūrėdamas į telefono ekraną, išgirdo garsą ir pamatė, kad M. guli ant šaligatvio, o K. bėga nuo jo. M. gulėjo išilgai šaligatvio, netoli gatvės apšvietimo stulpo, arti pėsčiųjų perėjos. Jo galva buvo netoli šaligatvio bortelio. Matė, kad M. prakirsta lūpa, kurią jis buvo užsidengęs ranka. Suprato, kad smūgis buvo suduotas į veidą, nes kraujavo iš lūpos. M. buvo sąmoningas, sakė, kad viskas gerai ir nereikia kviesti greitosios pagalbos. Liudytojas pakartojo ankstesnius parodymus, paaiškindamas kaip parvedė M. M. į namus, kaip N. S., norėdamas išvengti atsakomybės, vertė meluoti pareigūnams, kad M. M. susižalojo pats. Vėliau N. S. papasakojo, kad policijoje prisipažino sudavęs smūgį M. ir liepė jam duoti policijoje analogiškus parodymus (t. 1, b. l. 44–46).

Atliekant įvykio vietos apžiūrą, 2013 m. gruodžio 13 d., buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) Telšių mieste vidinis kiemas. Prie namo dviejų pakopų laiptelių, ant šių laiptelių paviršiaus rastos gelsvos ir rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują, paimtos dvi nuoplovos. Taip pat buvo apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini) Telšių mieste. Viename iš buto kambarių ant grindų rastas kilimas su pagalve. Pagalvės užvalkalas pasidengęs rausvos spalvos dėmėmis panašiomis į kraują. Užvalkalas paimtas bei supakuotas į paketą(t.1 b. l. 14-19).

Atliekant parodymų patikrinimą vietoje, 2014 m. kovo 18 d., liudytojas A. R. parodė daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) Telšių mieste ir paaiškino, kad įvykio metu jis su M. M. ėjo šaligatviu iš jo buto palei namą į parduotuvę. Nors M. M. eidamas porą kartų griuvo, tačiau rankomis atsiremdavo į žemę ir galvos nesusitrenkė. Priėjo prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) numeriu ir Kęstučio gatvės važiuojamąją kelio dalį. Jis parodė vietą, kurioje stovėdamas su M. M. pamatė ateinantį N. S.. Paaiškino, kad su M. M. perėjo į kitą gatvės pusę. Ten N. S. suėmęs M. M. už striukės, nusivedė į kitą gatvės pusę ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje esančią liniją, žyminčią pėsčiųjų perėją. A. R. parodė tą vietą, kurioje pamatė M. M. gulintį ant šaligatvio. Parodė, kur, jam su N. S. vedant M. M. į namus, M. M. buvo prisėdęs ant laiptelių (duomenys neskelbtini)namo kieme, prieš jį parvedant į savo butą (duomenys neskelbtini) gatvėje Telšių mieste (t. 1, b. l. 47–54).

Atliekant parodymų patikrinimą vietoje, 2014 m. sausio 10 d., kaltinamasis N. S. parodė vietą (duomenys neskelbtini) Telšių mieste prie daugiabučio gyvenamojo namo, pažymėto (duomenys neskelbtini) numeriu šono. N. S. parodė vietą arti laiptelių ant asfaltuoto kelio, paaiškino, kad toje vietoje pasitiko ateinančius M. M. ir A. R.. Paaiškino, kaip priėjęs prie M. M., dešinės rankos kumščiu trenkė jam į kairę akį, ir šis nuo smūgio krito iš pradžių atsisėsdamas, o tada atsiguldamas. N. S. parodė kelią, kuriuo jie atvedė M. M. į R. A. butą, esantį (duomenys neskelbtini) Telšių mieste, Taip pat parodė vietas, kurioje M. M. pasidarė bloga ir jis buvo atsisėdęs. Parodė vietą, kurioje M. M. pradėjo vemti ir jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas (t. 2, b. l. 42–47).

Iš 2014 m. sausio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. M 40/14(03) matyti, kad M. M. mirė nuo 2013 m. gruodžio 13 d. patirtos sunkios galvos smegenų traumos, išsivysčius dėsningoms plautinėmis bei kitomis komplikacijomis. Tarp įvykio metu patirtos galvos smegenų traumos ir M. M. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. M. M. mirė VšĮ Regioninės Telšių ligoninės reabilitacijos skyriuje 2014 m. sausio 16 d., 14 val. 40 min. (t. 1, b. l. 129–136). Iš 2014 m. kovo 5 d. papildomos specialisto išvados Nr. pG467/14(03) matyti, kad, esant vertikalioje padėtyje, po į veidą suduoto smūgio nukentėjusysis turėjo griūti aukštielninkas, o ne atsisėsti. Įtariamojo versija, kad nukentėjusysis po jam suduoto smūgio, griūdamas aukštielninkas, pirmiau atsisėdo, o vėliau be pašalinės jėgos poveikio nugriuvo ir pakaušiu trenkėsi į asfaltą, neįtikėtina, nes griūdamas iš sėdimos padėties M. M. dėl mažo griuvimo aukščio ir nedidelės atsitrenkimo jėgos nebūtų patyręs tokio sunkaus galvos sužalojimo su kaukolės skliauto ir pamato lūžiu. Teismo medicininiu požiūriu nukentėjusiojo M. M. sužalojimo padarymo mechanizmas akivaizdus:

pakauškaulio ir kaukolės pamato kaulų lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo bei galvos sumušimai atsirado nuo griuvimo, atsitrenkus pakaušiu (t. 1, b. l. 138–140).

Teisiamajame posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas Diomenas Vitkus patvirtino anksčiau minėtas išvadas dėl M. M. sužalojimų ir mirties priežasties. Ekspertas taip pat atmetė kaltinamojo N. S. versiją kaip neįtikėtiną, kad M. M. nuo suduoto jam smūgio griūdamas aukštielninkas pirmiau atsisėdo, o vėliau krito aukštielninkas ant grindinio.

Dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo pagal BK 129 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo N. S. kaltė tyčia nužudžius M. M. įrodyta.

Pagal BK 129 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis įvyksta nuo kaltininko veikimo. Nėra svarbu, kada nukentėjusysis nuo gautų sužalojimų mirė, tačiau svarbu, jog sužalojimai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusiojo mirtimi.

Kaltinamasis N. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje prisipažino panaudojęs smurtą M. M. atžvilgiu, t. y. norėdamas išvengti M. M. smūgio, sudavė dešine ranka jam į veido sritį. Nuo šio smūgio M. M. krisdamas atsisėdo ant žemės, po to nuvirto ant kietos kelio dangos. Neturėjo tikslo nužudyti M. M.. Atliekant ikiteisminį tyrimą keletą kartų apklaustas A. R. patvirtino, kad 2013 m. gruodžio 13 d., kalbant telefonu su N. S., šis sakė, kad „duos į galvą“ M. M.. Liudytojas parodė, 2013 m. gruodžio 13 d. vakare susitikus matęs, kaip N. S. priėjęs stvėrė M. M. už striukės priekio ir nusivedė į kitą gatvės pusę, t. y. į tą pusę, iš kurios jie atėjo. Matė, kad M. M. nesipriešino, tik prašė pasikalbėti ramiai, be muštynių. Matė M. M. gulintį ant kelio dangos su prakirsta lūpa, kurią jis buvo užsidengęs ranka. Suprato, kad smūgis buvo suduotas į veidą, nes kraujavo iš lūpos. M. M. buvo sąmoningas, sakė, kad viskas gerai ir nereikia kviesti greitosios pagalbos. Atliekant parodymų patikrinimą vietoje kaltinamasis N. S. parodė įvykio vietą ir rodė, kaip ranka sudavė M. M. į veidą. Liudytojas A. R. taip parodė įvykio vietą, kurioje matė nuo N. S. smūgio nukritusį M. M.. Liudytoja R. A. parodė, kad A. R. ir N. S. parvedė į jos butą sužalotą M. M.. Blogėjant M. M. sveikatos būklei buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba. Nors N. S. tvirtina, kad jis sudavė smūgį M. M. stengdamasis apsiginti nuo jo galimo smūgio, šios aplinkybės nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Priešingai, A. R. parodė, kad M. M. nebuvo agresyvus ir norėjo pakalbėti ramiai. Tuo tarpu iš A. R. parodymų matyti, kad N. S., eidamas į susitikimą su M. M., buvo nusiteikęs „duoti į galvą“.

Iš 2014 m. sausio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. M 40/14(03) matyti, kad M. M. mirė nuo 2013 m. gruodžio 13 d. patirtos sunkios galvos smegenų traumos, išsivysčius dėsningoms plautinėmis bei kitomis komplikacijomis. Tarp įvykio metu patirtos galvos smegenų traumos ir M. M. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pakauškaulio ir kaukolės pamato kaulų lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo, bei galvos sumušimai atsirado nuo griuvimo, atsitrenkus pakaušiu.

N. S. tvirtinimas, kad nuo jo smūgio M. M. ne iš karto nukrito ant grindinio, o pradžioje atsisėdo, tik po to nuvirto, paneigiamas teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tokia versija neįtikėtina. Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas D. Vitkus paneigė šią kaltinamojo versiją.

BK 129 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Kaltininko tyčios turinį nulemia visa eilė nusikaltimo padarymo aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2 K-446/2010, Nr. 2 K-109/2009).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog galva yra svarbi gyvybei ir itin pažeidžiama žmogaus kūno dalis, todėl smūgio sudavimas kelia pavojų ne tik žmogaus sveikatai bet ir gyvybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-469/2007, Nr. 2K281/2008). Iš bylos duomenų matyti, kad N. S., suduodamas smūgį M. M. į gyvybei pavojingą žmogaus kūno dalį – galvą, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, kad dėl šių veiksmų gali atsirasti pavojingi padariniai – nuo jo smūgio gautų sužalojimų M. M. gali mirti, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. jis nužudė M. M. veikdamas netiesiogine tyčia.

Dėl bausmės

N. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę N. S. atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikaltimą, kuris įstatymo priskirtas prie labai sunkių nusikaltimų, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių, į kaltės formą – nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, kaltinamasis yra jauno amžiaus, praeityje neteistas, charakterizuojamas teigiamai, turį mažametį sūnų D. S., gimusį 2015 m. balandžio 24 d. (t. 2, b. l. 177). Iš byloje esančių duomenų, matyti, kad N. S., iš karto po M. M. sužalojimo ėmėsi priemonių galimoms pasekmėms sumažinti – parvedė M. M. į butą, iškvietus greitąją medicinos pagalbą lydėjo M. M. į ligoninę. Tai rodo, kad jis neliko abejingas M. M. atžvilgiu. Teisiamajame posėdyje apklausta V. S. – kaltinamojo N. S. motina – apibūdino N. S. išimtinai teigiamai – kaip paslaugų, darbštų ir kultūringą žmogų. V. S. teigimu, N. S. po įvykio labai pasikeitė ir tapo prislėgtas. Teismas yra tos nuomonės, kad šie liudytojos parodymai yra nuoširdūs. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta bausmė laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Teismo nuomone, įvertinus išvardytas aplinkybes, N. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu mažesnė nei BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 115 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išsprendžia pareikštus civilinius ieškinius.

Šiaulių Teritorinė ligonių kasa pareiškė 4747,77 Eurų dydžio civilinį ieškinį N. S. dėl žalos, atsiradusios teikiant M. M. sveikatos priežiūros paslaugas (t. 2, b. l. 72–75). Civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, nes dėl N. S. nusikalstamų veiksmų M. M. buvo operuotas ir gydomas ligoninėje, todėl gydymo išlaidos turi būti išieškomos iš kaltinamojo N. S..

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. M. pareiškė 1327,37 eurų (4579,43 Lt) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 144927,53 eurų (500 tūkstančių litų) civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. (t. 1, b. l. 29–34).

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas byloje pateiktais dokumentais, iš kurių matyti, kad L. M. savo lėšomis rūpinosi sužalotu ir gydomu M. M., o jam mirus – palaidojo. Ieškinys tenkintinas visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta žala į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus M. M. yra nukentėjusios sūnus, todėl ji turi neginčijamą teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, nagrinėdamas žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad L. M. kviečiama neatvyko nė į vieną teismo posėdį, teismas negalėjo išklausyti jos nuomonės dėl neturtinės žalos dydžio ir negalėjo nustatyti, kokie buvo jos ir sūnaus M. M. santykiai. Šiuo atveju, teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, daro išvadą, kad prašoma priteisti 144927,53 eurų suma yra aiškiai per didelė, todėl mažintina. Teismas, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais ir teismine praktika tokios kategorijos baudžiamosiose bylose, yra tos nuomonės, kad L. M. priteistina 15000.00 eurų neturtinės žalos.

Teismui yra pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės tarnybos Šiaulių skyriaus prašymai dėl 188,48 Eurų ir 231,60 eurų antrinės pagalbos išlaidų priteisimo iš N. S. (t.1 b. l. 145-146, 202-203).

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Esant išvardytoms aplinkybėms, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis N. S. yra suimtas, be gynėjo pagalbos jo teisės nebūtų tinkamai ginamos, pagal BPK 51 straipsnio 2 dalį gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, siekiant užtikrinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę į gynybą, teismas daro išvadą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nesuderinamas su jo teise į gynybą, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal šio straipsnio 6 punktą, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Šių išlaidų kategorijai priklauso ir ekstradicijos išlaidos.

Pagal teismų praktiką, ekstradicijos išlaidos, kaip proceso išlaidos, priteisiamos iš nuteistųjų tais atvejais, kai šios išlaidos atsiranda dėl sąmoningų įtariamų, kaltinamų ar nuteistų asmenų veiksmų – pasislėpus po įtarimo pareiškimo, pažeidus kardomąsias priemones ir pan.

Byloje yra pareikštas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinys dėl 2053,64 eurų ekstradicijos išlaidų priteisimo iš N. S. (t. 1, b. l. 122, 133). Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad N. S. ikiteisminio tyrimo metu, 2014 m, sausio 9 d., buvo supažindintas su parnešimu apie įtarimą, ir jis buvo apklaustas kaip įtariamasis (t. 1, b. l. 21–25, 27–28). N. S. 2014 m. sausio 10 d. buvo skirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas ir jis pasirašytinai supažindintas su kardomosios priemonės sąlygomis (t. 1, b. l. 50–51). N. S. pažeidė jam paskirtą priemonę kardomąją ir pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Telšių AVPK nutarimu, 2014 m. kovo 13 d. paskelbta jo paieška, teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, taip pat išduotas Europos arešto orderis (t. 1, b. l. 57, 64–65, 66–72). N. S. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje 2016 m. rugpjūčio 5 d. ir 2016 m. rugpjūčio 26 d. buvo konvojuotas į Lietuvos Respubliką (t. 1, b. l. 81, 124). Ekstradicijos išlaidos susidarė dėl paties kaltinamojo sąmoningų veiksmų – pažeidus kardomąją priemonę ir pasislėpus nuo teismo. Ekstradicijos išlaidos buvo būtinos, kad būtų galima nagrinėti bylą ir priimti joje nuosprendį, todėl šios išlaidos pripažintinos ir laikytinos proceso išlaidomis ir jos išieškotinos iš kaltinamojo (BK 105 str.1 d.).

Daiktiniai įrodymai – pagalvės užvalkalas nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas, du vokai su nuoplovomis ir kompaktinė plokštelė – paliktini prie bylos. Asmens dokumentas – N. S. pasas, esantis prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas bausmės atlikimo vietos administracijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 303–305 str., 307–308 str., teismas

nusprendžia:

N. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2014 m. sausio 8 d. iki 2014 m. sausio 10 d., suėmimo laiką nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Patenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. M. civilinį ieškinį ir priteisti iš N. S. 1327,37 eurų turtinei žalai atlyginti.

Iš dalies patenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti iš N. S. L. M. 15000.00 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Patenkinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį dėl ekstradicijos išlaidų ir priteisti iš N. S. 2053,64 eurų.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo dėl antrinės pagalbos išlaidų priteisimo iš N. S..

Tenkinti Šiaulių Teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš N. S. 4747,77 eurų.

Daiktinius įrodymus – pagalvės užvalkalą nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, du vokus su nuoplovomis ir kompaktine plokštele palikti prie bylos.

Asmens dokumentą – N. S. pasą, esantį prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti bausmės atlikimo vietos administracijai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtajam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.