- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-08
- Bylos Nr.
- 2A-116-567/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Dalia Višinskienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- UAB “Lietuvos rytas”
- Trečiasis asmuo
- V. B., M. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. spalio mėn. 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4131-130/2006 pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovui UAB “Lietuvos rytas”, tretieji asmenys V. B. , M. J. dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2006-08-08 ieškovas M. S. pateikė ieškinį, prašydamas:
1) įpareigoti atsakovą nemokamai paskelbti toje pačioje spaudos leidinio „Lietuvos rytas“ ir interneto tinklalapio www.lrytas.lt vietoje tolygaus dydžio paneigimą, kurio tekste turi būti nurodyta, jog straipsnyje „Atlygis už ištikimybę – postas“ paskelbta informacija: „Pačioje Ūkio ministerijoje jaukų prieglobstį jau surado nemažai partijos bendražygių. Čia specialistais dirba keletas Darbo partijos narių, laimėjusių konkursus į valstybės tarnautojų vietas. [...] Gaminių techninio reglamentavimo skyriuje vyresniuoju specialistu dirba tos pačios partijos narys M. S. “ neatitinka tikrovės. Paneigimo tekstas būtų suformuluotas taip, kad iš jo turinio būtų aiškiai matoma, jog M. S. nėra Darbo partijos narys, teisėtai užima pareigas Ūkio ministerijoje, sąžiningai bei nešališkai vykdo savo pareigas;
2) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtą neturtinę 10000 Lt žalą ir bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą 400 litų žyminį mokestį. Nurodė, kad 2006-04-27 laikraščio “Lietuvos rytas” Nr. 95 antrame puslapyje buvo paskelbtas korespondentų V. B. ir M. J. straipsnis “Atlygis už ištikimybę – postas”, kuriame akivaizdžiai neigiamame kontekste buvo paskelbta informacija apie LR Ūkio ministerijos tarnautojus, esančius Darbo partijos nariais. Šiame straipsnyje esantys teiginiai: “Pačioje ūkio ministerijoje jaukų prieglobstį jau surado nemažai partijos bendražygių. Čia specialistais dirba keletas Darbo partijos narių, laimėjusių konkursus į valstybės tarnautojų vietas. […] Gaminių techninio reglamentavimo skyriuje vyresniuoju specialistu dirba tos pačios partijos narys M. S. ” dezinformuoja skaitytoją, nes ieškovas niekuomet nebuvo ir nėra Darbo partijos narys, Ūkio ministerijoje pradėjo dirbti 2005 m. laimėjęs LR valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka organizuotą konkursą, kuriame dalyvavo trys pretendentai. Minėtas straipsnis “Atlygis už ištikimybę – postas” paskelbtas dienraščio antrajame puslapyje “Aktualijų” skiltyje, kurioje turi būti pateikiama tik patikrinta informacija. UAB „Lietuvos rytas” paskelbė dezinformaciją apie neva ieškovo narystę Darbo partijoje ir už tai gavus postą ministerijoje. Visame straipsnio kontekste ši informacija įžeidė ieškovo garbę ir orumą, diskreditavo jį kaip asmenį, valstybės tarnautoją, klaidino skaitytojus, bendradarbius, gimines ir pažįstamus. Visuomenė labai jautriai reaguoja į valstybės tarnautojų, išlaikomų iš valstybės lėšų, veiksmus, todėl paskelbta melaginga informacija įžeidė ieškovo garbę ir orumą ir gali sudaryti kliūtis siekti tolesnės karjeros. Ieškovas 2006-05-24 kreipėsi į atsakovą raštu su prašymu paneigti klaidingą informaciją, tačiau atsakovas prašymo nepatenkino, atsakymo nepateikė ir nepaneigė išspausdintos klaidingos informacijos. Ieškovas, įvertindamas 10000 Lt sumai neturtinę žalą, nurodė, kad dienraščio „Lietuvos rytas” tiražas yra labai didelis, melaginga informacija buvo išplatinta plačiu mastu ir viešame interneto tinklapyje su nuoroda į „Lietuvos rytą”. Straipsnyje minėti teiginiai visuomenėje suprantami vienareikšmiškai ir jų paskleidimas protingam, moraliam žmogui sukelia neigiamą nuomonę apie ieškovą, kaip asmenį ir valstybės tarnautoją (LR CK 2.24 str., Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d., 15 str., 20 str. 2 d., 45 str., 52 str. ir 54 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB “Lietuvos rytas” atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, 2006-04-27 dienraštyje „Lietuvos rytas“ išspausdintame straipsnyje „Atlygis už ištikimybę – postas“ dalis straipsnio teksto ieškovo neliečia, apie jį kalbama tik teiginyje “Gaminių techninio reglamentavimo skyriuje vyresniuoju specialistu dirba tos pačios partijos narys M. S. .” Ieškovo pozicija, jog jis niekada nebuvo Darbo partijos narys ir su šia partija nieko bendro neturi, nepagrįsta, nes vykstant 2004 m. LR Seimo rinkimams, ieškovas M. S. buvo Jonavos (Nr. 60) apygardos rinkimų stebėtojas, deleguotas Darbo partijos. Šie duomenys iki šiol skelbiami LR Seimo tinklalapyje (interneto adresas http://www3.lrs.lt/rinkimai/2004/seimas/komisijos/apyg_kom_1_1662.htm.). Ieškovas yra priskirtinas viešųjų asmenų kategorijai, todėl sprendžiant garbės ir orumo pažeidimo klausimą jam turėtų būti taikomi kitokie kriterijai, negu privačiam asmeniui. Ieškovas privalėtų įrodyti, kuo konkrečiai atitinkamų duomenų paskleidimas pažemino jo garbę ir orumą.
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 200-10-26 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė:
1) pripažinti, kad 2006-04-27 dienos laikraštyje “Lietuvos rytas” Nr. 95 antrajame puslapyje, korespondentų V. B. ir M. J. publikuotame straipsnyje “Atlygis už ištikimybę – postas” išspausdintame teiginyje: “Gaminių techninio reglamentavimo skyriuje vyresniuoju specialistu dirba tos pačios partijos narys M. S. ”, dalis informacijos neatitinka tikrovės, nes M. S. nėra Darbo partijos narys;
2) įpareigoti UAB “Lietuvos rytas” per 15 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti leidinio “Lietuvos rytas” ir internetinio tinklapio www.lrytas.lt toje pačioje vietoje, tokio pat dydžio šriftu tokio pobūdžio paneigimą:
2006-04-27 dienos laikraštyje “Lietuvos rytas” Nr. 95 publikuotame straipsnyje “Atlygis už ištikimybę - postas” paskelbta dalis informacijos apie tai, kad “Gaminių techninio reglamentavimo skyriuje vyresniuoju specialistu dirba tos pačios partijos narys M. S. ”, neatitinka tikrovės, nes M. S. nėra Darbo partijos narys.”
3) priteisti iš UAB “Lietuvos rytas” M. S. naudai 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 160 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, viso 2160 Lt;
4) atmesti ieškinį kitoje dalyje, priteisiant iš atsakovo 5,40 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas darbą Ūkio ministerijoje gavo tik dėl tos aplinkybės, kad buvo Darbo partijos narys ar rėmėjas, taip pat, kad ieškovas buvo ar yra Darbo partijos narys. LR Vyriausioji rinkimų komisija 2006-09-14 raštu Nr. 2-233 pateikė teismui informaciją, kad ieškovas M. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) yra tik LR 2004 m. Seimo rinkėjų sąraše, kuriame iš viso yra įrašyti 27 asmenys, kurių vardas ir pavardė yra M. S. , o vienas iš sąraše nurodytų asmenų - M. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) Darbo partijos prašymu buvo įrašytas į Jonavos rinkimų apygardos rinkimų stebėtojų sąrašą. Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad ieškovas Darbo partijos nariu buvo įvardintas klaidingai, nepatikrinus informacijos.
Teismas pažymėjo, kad šios informacijos atsakovas nepatikrino ir gavęs ieškinį, ir ruošdamas atsiliepimą teismui. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad, ruošiant straipsnį, informacija buvo paimta iš LR Seimo tinklalapio. Korespondentas M. J. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad straipsnyje nurodyta informacija apie ieškovą, kaip apie Darbo partijos narį, yra klaidinga. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog atsakovas iš dalies paskleidė tikrovės neatitinkančius bei ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis ir taikyti jo prašomą teisių gynimo būdą. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Lietuvos rytas“ korespondentai paskleidė informaciją, nepatikrinę jos šaltinio. Pateiktą informaciją teismas vertino viso straipsnio kontekste, atsižvelgdamas į straipsnio pavadinimą ir kitas frazes: “Atlygis už ištikimybę – postas”, “Aplink – vien saviškiai”, “Pačioje Ūkio ministerijoje jaukų prieglobstį jau susirado nemažai partijos bendražygių”. Teismas pažymėjo, kad tokie teiginiai galėjo leisti padaryti klaidingą išvadą, kad ir ieškovas darbą Ūkio ministerijoje gavo vien dėl to, kad buvo Darbo partijos nariu, o tai neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą, ieškovui ginant savo teises dėl jo profesinės veiklos ir profesinio statuso. Teismas, nustatęs visų įstatymo reikalaujamų faktų visumą, padarė išvadą, kad yra teisinis pagrindas patenkinti ieškinį dėl garbės ir orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo. Teismas pažymėjo, kad kita ieškinio dalis dėl paskelbtos informacijos neatitikimo tikrovei nėra susijusi su ieškovu, ir reikalavimą paneigti informaciją dėl darbo partijos bendražygių atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį 2000 Lt sumai už garbės ir orumo pažeminimą, atsižvelgė į tai, kad minėtame straipsnyje paskelbta informacija tik maža dalimi susijusi su ieškovu, kad atsakovas nesiekė sąmoningai skleisti tikrovės neatitinkančios informacijos ir pažeminti ieškovą, kuris neįrodė reikalaujamo dydžio neturtinės žalos ir sunkių pasekmių dėl paskleistų žinių (LR CK 2.24 str., 6.250 str., LR Visuomenės informavimo įstatymo 1 str., 3 str., 16 str., 42 str., 44 str., 45 str., 54 str. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2006-08-31), CPK 88 str., 92 str., 93 str., 96 str.).
Ieškovas M. S. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir padidinti neturtinės žalos dydį iki 10000 Lt, perskirstant ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas - žyminį mokestį, sumokėtą už ieškinį ir už apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendime nustatydamas, kad atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis, netinkamai taikė CK nuostatas. Vertindamas ieškovui atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydį, teismas nepagrįstai sumažino ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį. Teismas neatsižvelgė į žalą padariusio atsakovo kaltę, jo elgesį po duomenų paskleidimo bei kitas, bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė tik atsakovo civilinę atsakomybę mažinančias aplinkybes, visiškai nevertindamas neturtinę žalą didinančių, ieškinyje paminėtų aplinkybių ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtintų aplinkybių. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas informaciją apie ieškovo neva dalyvavimą Darbo partijos veikloje, paėmė iš neoficialaus šaltinio (Interneto tinklalapio, kuriame pateikiami netikslūs, išvestiniai duomenys) ir net nebandė patikrinti pateikiamos informacijos tikrumo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į atsakovo, kaip viešosios informacijos rengėjo ir platintojo, pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, neįvertino to, kad atsakovas ieškovo atžvilgiu neužtikrino elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi, t.y. neįvertino atsakovo kaltės laipsnio ir dėl to nepagrįstai sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį. Teismo išvada, jog paskleistos žinios nėra akivaizdžiai žeminančios ieškovo garbę ir orumą, prieštarauja įstatymui ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Ieškovas įrodė, kad paskleistos žinios įžeidė jo garbę ir orumą ir pirmosios instancijos teismas savo sprendime nustatė šį faktą, tačiau be teisėto pagrindo sumažino neturtinės žalos dydį. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į teigiamos viešosios nuomonės svarbą valstybės tarnautojui ir neįvertino aplinkybės, kad melagingos, žeminančios ieškovo garbę ir orumą informacijos paplitimo mastas buvo labai didelis.
Atsakovas UAB “Lietuvos rytas” atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-10-26 sprendimą. Ieškovas yra viešasis asmuo, todėl jam turi būti taikomi kitokie kriterijai negu privatiems asmenims. Paskleista informacija, kad ieškovas yra Darbo partijos narys, yra paprasčiausias netikslumas. Ieškovas visiškai neįrodė, kad paskleistos žinios padarė jam kažkokią tai žalą.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Įstatymų leidėjas, apibrėždamas neturtinės žalos sampratą, nurodė, kad tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos padarymo faktą, neteisėtus atsakovo veiksmus, jo kaltę, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos turi nustatyti teismas, kuris taipogi nustato ir padarytos žalos piniginę išraišką – priteistinos sumos dydį.
Pagal suformuotą Lietuvos teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti atsižvelgiama į neigiamą įtaką asmens profesinei ir visuomeninei veiklai. Tai, kad atsakovas turi teisę skleisti informaciją, nereiškia galimybės skleisti žinias, neatitinkančias tikrovės ir žeminančias asmens garbę ir orumą.
Kolegija konstatuoja, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Aplinkybės, kad spaudos leidinio „Lietuvos rytas” tiražas yra labai didelis, savaime nereiškia, kad teismas turi priteisti ieškovo nurodytą neturtinės žalos dydį. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą didinti priteistą neturtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, bei padarytos neturtinės žalos piniginę išraišką – priteistinos sumos dydį.
Tai, kad atsakovas paskleidė neatitinkančią tikrovės informaciją dėl ieškovo narystės Darbo partijoje, savaime neįrodo didelės neturtinės žalos. Tai, kad ieškovas, būdamas valstybės tarnautoju, dėl paskleistos neatitinkančios tikrovės informacijos, pažeminusios ieškovo garbę ir orumą, turėjo dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, atitinka pirmosios instancijos teismo įvertintą neturtinės žalos dydį 2000 Lt sumai. Toks neturtinės žalos dydis pinigine išraiška atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Pirmosios instancijos teismo išvada, jog paskleistos žinios nėra akivaizdžiai žeminančios ieškovo garbę ir orumą, yra pagrįsta ir teisinga, nes tik visas straipsnio „Atlygis už ištikimybę – postas“ kontekstas galėjo leisti padaryti klaidingą išvadą, kad ieškovas darbą Ūkio ministerijoje gavo vien dėl to, kad buvo Darbo partijos nariu.
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. spalio mėn. 26 d. sprendimą nepakeistą.