Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trečioji kregždė“ atstovei advokatei Neringai Rapšienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trečioji kregždė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A.M. Europe“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A.M. Europe“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Trečioji kregždė“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė UAB „A. M. Europe“ pareiškė priešieškinį (e.b.l. 81, tomas 1), kuriuo prašo priteisi iš ieškovės UAB „Trečioji kregždė“ 10 621,00 Eur skolą, kurią sudaro 1078,92 Eur atsakovės sumokėto avanso likutis, atskaičius nuomininko mokėtinus mokesčius už birželio – liepos mėn. suteiktas komunalines paslaugas, ir 8928,00 Eur netesybos pagal 2020 m. spalio 13 d. nuomos sutartį dėl patalpų adresu (duomenys neskelbtini), ir 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo. Atsakovė nurodo, kad ji 2022 m. rugsėjo 2 d. vienašališkai nutraukė nuomos sutartį, ieškovei sudarius kliūtis nuomininkui naudotis patalpomis ir per protingą terminą kliūčių nepašalinus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinis atmetamas.

Nustatytos bylos faktinės aplinkybės.

Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „Trečioji kregždė“ ir atsakovė UAB „A. M. Europe“ 2020 m. spalio 13 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2020/NS-018 (toliau – Nuomos sutartis), kuria ieškovė kaip nuomotojas perdavė atsakovei – nuomininkui naudoti prekybos veiklai 62 kv. m ploto patalpas, plane pažymėtas indeksu 3-N-021, esančias prekybos centre adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 8-32, tomas 1). Nuomos sutarties specialiųjų sąlygų 6 puntu šalys susitarė dėl 5 metų nuomos sutarties termino, skaičiuojant nuo patalpų perdavimo akto sudarymo dienos. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2020/NS-018 priedas Nr. 3 – patalpų priėmimo – perdavimo aktas šalių sudarytas 2021 m. kovo 29 d. (e.b.l. 58-59, tomas 1). Iš šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad Nuomos sutartis buvo nutraukta prieš terminą ir 2022 m. rugsėjo 23 d. sudarytu patalpų perdavimo (grąžinimo) – priėmimo aktu patalpos grąžintos nuomotojui (e.b.l. 62, tomas 1).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė (nuomininkas) 2022 m. liepos 25 d. išsiuntė ieškovei pasiūlymą nutraukti Nuomos sutartį bendru susitarimu, kuriame nurodė, kad ieškovė kaip nuomotojas neįvykdė įsipareigojimo užtikrinti pakankamą klientų srautą, dėl ko nuo 2021 m. spalio 22 d., kuomet pradėjo veikti prekybos centras, iki 222 m. liepos 22 d. nuomininkas, vykdydamas prekybinę veiklą, patyrė daugiau nei 36000,00 EUR nuostolių, todėl vadovaudamasis Nuomos sutarties bendrosios dalies 6.2 punktu siūlo sudaryti bendrą susitarimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo ir sumokėti nuomotojui 4464,0 EUR dydžio netesybas. Minėtu pasiūlymu atsakovė taip pat įspėjo nuomotoją, kad jeigu šis pasiūlymas nuomotojui nebus priimtinas, nuomininkas bus priverstas inicijuoti įmonės bankroto procesą (e.b.l. 102, tomas 1).

Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 31 d. elektroniniu laišku išsiuntė atsakovei įspėjimą apie įsiskolinimą bei kitus sutartinius pažeidimus, kuriuo įspėjo nuomininką (atsakovę), kad nuomininkas pagal nuomos sutartį yra skolingas ne mažiau kaip 2407,50 EUR sumą, taip pat kad nuomininkas veiklos nevykdo nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., dėl ko nuomotoja skaičiuoja nuomininkui dvigubo dydžio nuomos mokestį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. Minėtu įspėjimu nuomininkas taip pat įspėtas, kad jis pažeidžia sutartinius įsipareigojimus dėl veiklos vykdymo nenutraukiamumo, apyvartos rodiklių, prekių pateikimo taisyklių bei pareikalavo ne vėliau, kaip per 7 kalendorines dienas nuo šio pranešimo pateikimo dienos sumokėti UAB „Trečioji kregždė“ 2407,50 EUR dydžio skolą pagal nuomininko neapmokėtas PVM sąskaitas – faktūras, sumokant šias sumas į UAB „Trečioji kregždė“ atsiskaitomąją sąskaitą (e.b.l. 62-65, tomas 1). Ieškovė taip pat įspėjo atsakovę, kad atsakovei nepadengus įsiskolinimo geruoju, ieškovė imsis veiksmų dėl Nuomos sutarties nutraukimo. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 8 d. elektroniniu laišku išsiuntė atsakovei pranešimą dėl esminio nuomos sutarties pažeidimo ir nuomos sutarties nutraukimo, kuriuo pranešė, kad nesutinka su atsakovės 2022 m. rugsėjo 2 d. pranešimu apie patalpų nuomos sutarties nutraukimą bei vienašališkai nutraukia Nuomos sutartį, praėjus 14 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo pateikimo nuomininkui dienos bei pareikalavo nuomininką ne vėliau kaip Nuomos sutarties pasibaigimo dieną atlaisvinti nuomojamas patalpas ir pagal perdavimo – priėmimo aktą jas tinkamos būklės, tuščias ir išvalytas grąžinti nuomotojui (e.b.l. 66-69, tomas 1).

Dėl terminuotos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo tvarkos, Nuomos sutarties nutraukimo aplinkybių ir pasekmių.

CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos reglamentuoja nuomos santykius. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reguliavimo, kaip, pvz., žemės nuoma, todėl tokiems nuomos santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007). Neterminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį šalys gali nutraukti bet kada, nenurodydamos pagrindo, prieš nustatytą terminą įspėjusios viena kitą (CK 6.480 straipsnis). Terminu apibrėžti nuomos teisiniai santykiai paprastai atitinka abiejų šalių interesus, nes juo užtikrinamas tų santykių stabilumas, teisinės padėties apibrėžtumas, todėl terminuotos sutarties atveju šalies teisė vienašališkai nutraukti sutartį yra ribojama. Įprastinėmis aplinkybėmis, nesant ypatingų atvejų (pvz., nurodytų CK 6.204 straipsnyje), sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai, kaip šių sutarčių vienašalio nutraukimo pagrindai, pvz., CK 6.497, 6.498 straipsniai); antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali nebūti siejami su esminiais sutarties pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004). Taigi sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą, tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais.

CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Taigi sutarties šalys gali visais atvejais vienašališkai nutraukti sutartį, jei tokia teisė numatyta sutartyje (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), nebent įstatyme būtų imperatyviai nustatyta, jog tam tikros sutartys nutraukiamos tik teismine tvarka. Sutarties laisvės principas taip pat leidžia šalims nutraukti sutartį abipusiu susitarimu.

Iš aukščiau nurodyto šalių elektroninio susirašinėjimo turinio matyti, kad Nuomos sutartis buvo nutraukta atsakovės kaip nuomininko inicijuotu šalių susitarimu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl nuomininko mokėtinos kompensacijos dydžio už nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą.

Nuomos sutarties 6.2 punktas numato, kad nuomos sutartis gali būti nutraukta prieš terminą šalių raštišku susitarimu arba vienašališkai įstatymuose nustatytais pagrindais ir kitais atvejais bei tvarka, taip pat šioje sutartyje nustatytais pagrindais bei atvejais ir tvarka. Nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 6.3.4 punkte numatyta nuomotojo teisė nutraukti nuomos sutartį vienašališkai prieš terminą, jeigu nuomininkas po rašytinio nuomotojo įspėjimo apie įsiskolinimą, nesumoka nuomos mokesčio ir/arba kitų šioje sutartyje nustatytų mokesčių, taip pat nesumoka netesybų.

Ieškovė išsiuntė atsakovei įspėjimą apie įsiskolinimą bei kitus sutartinius pažeidimus, t. y. patalpų uždarymo nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., apyvartos rodiklių ir kt. tik 2022 m. rugpjūčio 31 d., kai Nuomos sutartis de facto jau buvo nutraukta šalių susitarimu, o patalpos uždarytos su ieškovės sutikimu bei ieškovei savo veiksmais prisidedant prie patalpų uždarymo 2022 m. rugpjūčio 1 d. įrengiant tentą (e.b.l. 130, tomas 1).

Atsakovė 2022 m. rugsėjo 7 d. elektroniniu laišku pranešė ieškovei, kad 2022 m. rugsėjo 2 d. dėl ieškovės kaltės nutraukė Nuomos sutartį, nes negalėjo pateikti į nuomojamas patalpas ir vykdyti veiklos, bei paprašė sudaryti sąlygas pasiimti atsakovei priklausantį turtą, įskaitant prekes (e.b.l. 146-147, tomas 2). Nors Nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 6.4.3 numato nuomininko teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, jei nuomotojas kliudo nuomininkui naudotis patalpomis, jei apie tai buvo nuomininko raštu įspėtas ir per protingą terminą pažeidimų nepašalino, tačiau Nuomos sutarties 6.4 punkte numatyta nuomininko pareiga raštu pranešti nuomotojui prieš 14 dienų apie nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomininko iniciatyva. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesilaikė Nuomos sutartyje numatytos nuomos sutarties nutraukimo tvarkos. Be to, atsakovė neįrodė ir nuomos sutarties nutraukimo pagrindo, numatyto Nuomos sutarties 6.4.3 punkte, buvimo.

Antstolio Donato Kisieliaus 2022 m. rugpjūčio 12 d. faktinių aplinkybių protokole Nr. 174/22/178 nurodyta, kad faktinės aplinkybės konstatuotos 2022 m. rugpjūčio 9 d. 14.00 val., todėl minėtas protokolas nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovė negalėjo patekti į nuomojamas patalpas 2022 m. rugpjūčio 1 d. bei iškrauti pristatytų prekių (e.b.l. 163-166, tomas 2). Minėtame protokole nėra duomenų apie priežastis, dėl kurių su nuomininko turimu raktu nepasikelia parduotuvės apsauginės žaliuzės, taip pat nėra į bylą pateikta kitų įrodymų apie kliūčių patekti į nuomojamas patalpas priežastis. Todėl teismas daro išvadą, jog atsakovė neįrodė Nuomos sutarties 6.4.3 punkte numatyto pagrindo atsakovei kaip nuomininkui vienašališkai nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, t. y. atsakovės kaip nuomotojo neteisėtų veiksmų, kurie būtų sąlygoję kliūtis atsakovei patekti į nuomojamas patalpas nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d.

Antstolio Donato Kisieliaus 2022 m. rugsėjo 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 174/22/088 kopija patvirtina, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d. 14.00 val. atsakovės nuomojamose patalpose parduotuvėje „Aeronautica Militare“ yra keletas baldų, reklaminių nuotraukų, parduotuvės iškaba, tačiau prekybos salėje jokių prekių neužfiksuota, lentynos ir kabyklos yra tuščios, prekyba nevykdoma (e.b.l. 133-137, tomas 2). Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos ketinimą tęsti nuomojamose patalpose prekybos veiklą nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. Nors liudytojas M.I. 2023 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad prekės iš nuomojamų patalpų buvo išvežtos, turint tikslą pakeisti kolekciją, tačiau byloje nepateikta įrodymų apie atsakovei nuosavybės teise priklausančias prekes, šių prekių važtaraščių, kitų apskaitos dokumentų, liudijančių prekių atvežimą į nuomojamas patalpas, nuomojamose patalpose dibančius parduotuvės darbuotojus ir kt. Kadangi ieškovės ir atsakovės liudytojų parodymai yra prieštaringi, teismas laiko, jog vien liudytojų parodymų pagrindu minėtos aplinkybės nustatyti nėra galimybės. Todėl atsakovės liudytojo parodymai vertinami sistemiškai su atsakovės elektroniniuose laiškuose išreikšta pozicija dėl nuomos sutarties nutraukimo pagrindo, sąlygų ir momento. Iš aukščiau nurodytų atsakovės elektroninių laiškų turinio matyti, jog atsakovė nesiekė tęsti nuomos teisinius santykius nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir vykdyti prekybos veiklą nuomojamose patalpose. 2022 m. liepos 25 d. pasiūlyme nutraukti nuomos sutartį atsakovė išreiškė valią apskritai nutraukti savo įmonės veiklą, jei ieškovė nesutiks su nuomos sutarties nutraukimu prieš terminą. Atsakovės valia nutraukti nuomos sutartį ir netęsti veiklos išreikšta taip pat ir jos 2022 m. liepos 29 d., 2022 m. liepos 31 d., 2022 m. rugpjūčio 10 d. ir kituose elektroniniuose laiškuose. Nei vienoje atsakovės pareikštoje pretenzijoje ieškovei dėl galimybės patekti į nuomojamas patalpas nėra išreikštas ketinimas tęsti prekybos veiklą, o pateikimo tikslas nurodytas naudojimasis patalpose esančiu inventoriumi bei neapibrėžto pobūdžio ir dydžio atsakovės patiriami nuostoliai. Pažymėtina, jog ir po atsakovės pretenzijų ieškovei dėl trukdymo patekti į nuomojamas patalpas atsakovė laikėsi sprendimo nutraukti nuomos sutartį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovės 2022 m. rugsėjo 7 d elektroniniame laiške ieškovei atsakovė nurodė, kad nuomojamose patalpose yra atsakovei priklausančios prekės, nors antstolio Donato Kisieliaus 2022 m. rugsėjo 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 174/22/088 užfiksuota, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d. 14.00 val. atsakovės nuomojamose patalpose parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salėje jokių prekių neužfiksuota, lentynos ir kabyklos yra tuščios, prekyba nevykdoma (e.b.l. 133-137, tomas 2). Liudytojas M. I. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad prekės iš nuomojamų patalpų buvo išvežtos 2022 m. liepos 31 d., o naujų prekių negalėjo iškrauti dėl trukdymo pateikti į nuomojamas patalpas.

Nurodyti rašytiniai įrodymai ir liudytojo parodymai patvirtina atsakovės pozicijos dėl jos ketinimo tęsti nuomos sutartį nenuoseklumą bei prieštaringumą, todėl atsakovės argumentus dėl negalėjimo patekti į nuomojamas patalpas teismas laiko gynybine pozicija, siekiant išvengti atsakovės prievolės sumokėti šalių sutartas netesybas dėl Nuomos sutarties nutraukimo dėl nuomininko kaltės.

Dėl netesybų ir kitų mokesčių priteisimo.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).

Šalių susirašinėjimas liudija, jog atsakovė pripažino savo prievolę sumokėti netesybas dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, tačiau atsakovė išreiškė pasiūlymą sumokėti dviejų nuomos mokesčių dydžio netesybas, skirtas ieškovės nuostoliams dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą dėl nuomininko kaltės kompensuoti. Nors ieškovė elektroniniu laišku išreiškė sutikimą su minėto dydžio netesybomis, tačiau šalių susitarimas dėl tokio dydžio netesybų nebuvo sudarytas CK 6.192 straipsnio 2 dalyje bei 4 dalyje nustatyta tvarka. Nuomos sutarties specialiųjų sąlygų 14 punkte numatyta nuomininko pareiga sumokėti 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio netesybas, jeigu Nuomos sutartis nutraukiama dėl nuomininko kaltės. Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodinėjo jokių objektyvių aplinkybių, patvirtinančių Nuomos sutarties nutraukimo pagrindą. Nuomos sutarties nutraukimo priežastimi buvo atsakovės subjektyvus sprendimas nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nevykdyti veiklos nuomojamose patalpose, kas traktuojama kaip tiesioginė nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą priežastis. Ieškovės kaltė dėl Nuomos sutarties nutraukimo neįrodyta. Todėl iš atsakovės ieškovei priteisiamos Nuomos sutarties I skirsnio 14 punkte numatyto dydžio (6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio 8928,00 EUR) netesybos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.499 straipsnio 1 dalyje numatyta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą. Todėl tarp šalių kilus ginčui dėl nuomojamų patalpų perdavimo, patalpų perdavimą nuomotojui ir jų perdavimo momentą privalo įrodyti nuomininkas, t. y. nagrinėjamu atveju atsakovė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Teismui konstatavus, kad Nuomos sutartis nutraukta šalių susitarimu 2022 m. liepos 31 d. nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., atsakovė kaip nuomininkas nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. įgijo pareigą grąžinti nuomojamas patalpas nuomotojui. Patalpų priėmimo perdavimo akte konstatuota, kad faktiškai patalpos nuomotojui grąžintos 2022 m. rugsėjo 23 d. CK 6.499 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 5.9 punkte. Todėl iš atsakovės ieškovei priteisiamas vieno mėnesio dydžio nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d., iš viso už 54 dienas, kas sudaro 2634,49 EUR (1488,00 EUR/30,5 dienų x 54 dienos = 2634,49 EUR).

Iš ieškovės pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų matyti, kad ieškovė apskaičiavo atsakovei šiuos mokesčius pagal Nuomos sutartį: 727,02 EUR už komunalines paslaugas pagal 2022 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. TKRK 001321 (e.b.l. 72, tomas 1), 187,07 EUR marketinginį mokestį pagal 2022 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą TKRM 001306 (e.b.l. 73, tomas 2), 432,64 EUR mokestį už komunalines paslaugas pagal 2022 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. TKRK 001607 (e.b.l. 74, tomas 2), 897,91 EUR nuomos mokestį už 2022 m. rugpjūčio mėn. pagal 2022 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. TKRN 001549 (e.b.l. 75, tomas 2), 654,51 EUR mokesčių už komunalines paslaugas pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. TKRK 001463 (e.b.l. 76, tomas 2), 897,91 EUR patalpų nuomą už 2022 m. rugpjūčio mėn. pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. TKRN 001551 (e.b.l. 77, tomas 2), 3591,67 EUR nuomos mokestį už 2022 m. rugsėjo mėn. pagal 2022 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. TKRN 001685 (e.b.l. 78, tomas 2).

Ieškovė iš viso yra priskaičiavusi atsakovei 1795,82 EUR nuomos mokesčio už 2022 m. rugpjūčio mėnesį ir 3591,67 EUR už 2022 m. rugsėjo mėn., t. y. 5387,49 EUR nuomos mokesčio po nuomos sutarties pasibaigimo pagal PVM sąskaitas – faktūras Nr. TKRN 001549, Nr. TKRN 001551 ir Nr. TKRN 001685. Ši suma mažinama iki 2634,49 EUR – vieno mėnesio nuomos mokesčio be PVM už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d.

CK 6.499 straipsnio 2 dalis numato ne tik nuomotojo teisę gauti nuomos mokestį už laikotarpį uždelsimo grąžinti patalpas laikotarpį, tačiau ir teisę į dėl to patirtų nuostolių atlyginimą. Kadangi laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d. ieškovė patyrė išlaidų už komunalines paslaugas ir marketinginį mokestį, tačiau nuomojamomis patalpomis negalėjo naudotis dėl to, kad jos buvo užimtos nuomininko, minėtos išlaidos vertinamos nuomotojo nuostoliais, patirtais dėl patalpų negrąžinimo po nuomos sutarties nutraukimo, kuriuos atsakovė privalo atlyginti (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Tokiu būdu atsakovės skola už nuomą ir su nuoma susijusias paslaugas iki patalpų grąžinimo nuomotojui sudaro 4635,73 EUR (2634,49 EUR už patalpų nuomą ir 2001,24 EUR už su patalpų nuoma susijusias paslaugas), taip pat atsakovė liko skolinga 8928,00 EUR netesybų už nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą dėl nuomininko kaltės, iš viso 13563,73 EUR. Atsakovė yra sumokėjusi 2401,44 EUR avansą pagal Nuomos sutartį, kurį įskaičius, atsakovės nepadengta skola sudaro 11162,29 EUR (13563,73 EUR – 2401,44 EUR).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuojami kaip komercinė sutartis pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį. Pagal minėtą įstatymo nuostatą komercine sutartimi pripažįstama ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius, taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Taigi, nagrinėjamu atveju konkretus palūkanų dydis nustatytas specialiame įstatyme – Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis ir 3 straipsnis numato, kad kreditorius turi teisę į šiame įstatyme numatytas palūkanas, kurių dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, padidintą 8 procentiniais punktais, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Minėto įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta palūkanų norma - 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsakovo pareiga mokėti palūkanas atsirado antrąjį 2022 m. pusmetį, todėl turi būti taikoma 2022 m. liepos 1 d. galiojusi palūkanų norma. 2022 m. liepos 1 d. galiojo Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma 0 proc. (http://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/omo/html/top_history.en.html). Iš atsakovės ieškovei priteisiamos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis ir 3 straipsnyje nustatyto dydžio procesinės palūkanos, t. y. 8 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos už advokato teisines paslaugas, priteisiamos iš atsakovės proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (85,36 proc.); atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos už advokato teisines paslaugas, priteisiamos iš ieškovės atsakovei proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, proporcingai ieškinio ir priešieškinio sumai (8,08 proc.); procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 33,20 EUR, paskirstomos tarp šalių proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ir viršijančios 5,00 EUR priteisiamos valstybei (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „A. M. Europe“ ieškovei UAB „Trečioji kregždė“ 11162,29 EUR (vienuolika tūkstančių vieną šimtą šešiasdešimt du eurus, dvidešimt devynis euro centus).

Priteisti iš atsakovės UAB „A. M. Europe“ ieškovei UAB „Trečioji kregždė“ 8 (aštuonis) procentus metinių palūkanų už priteistą 11162,29 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teise dienos 2022 m. lapkričio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „A. M. Europe“ ieškovei UAB „Trečioji kregždė“ 6069,06 EUR (šešis tūkstančius šešiasdešimt devynis eurus, šešis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Trečioji kregždė“ atsakovei UAB „A. M. Europe“ 205,31 EUR (du šimtus penkis eurus, trisdešimt vieną euro centą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „A. M. Europe“ valstybei 30,52 EUR (trisdešimt eurų, penkiasdešimt du euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.