Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės nusižengimo bylą pagal R. G. ir jo atstovo advokato Vidmanto Skabursko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018 m. gegužės 16 d. nutarimo, kuriuo R. G. nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį 1 250 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams;pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį 650 Eur bauda.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinus, R. G. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1 250 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nubaustas už tai, kad jis 2017 m. spalio 6 d. 18.38 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas kieme, atsitrenkė į stovinčio automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę dalį ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, nusistatyti neblaivumą atsisakė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bylos duomenys patvirtina, jog R. G. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus.

R. G. neneigė, kad po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus – vyną ir alų, kad atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Iš skundo argumentų bei R. G. parodymų matyti, kad jis abejoja, ar jis padarė nukentėjusio automobilio apgadinimus eismo įvykio metu.

Byloje surinkti įrodymai (liudytojo R. R., policijos pareigūnų D. M., A. V., I. Š., paties nubaustojo R. G. parodymai, eismo įvykio vietos schema, paaiškinimai, abiejų transporto priemonių techninės apžiūros aktuose užfiksuoti padaryti apgadinimai, fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti automobiliams padaryti apgadinimai) patvirtina, kad 2017 m. spalio 6 d. 18.38 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), R. G., vairuodamas automobilį „Volvo XC90“, važiuodamas kieme atsitrenkė į stovinčio automobilio „Renault“ priekinę dalį ir jį apgadino. Taip pat byloje nustatyta, kad šio eismo įvykio metu R. R. dėl jo automobilio „Renault“ apgadinimo draudimo įmonė išmokėjo 220,31 Eur.

Apeliaciniame skunde apeliantai teigia, kad eismo įvykio metu apgadinti automobiliai ir jiems padaryti apgadinimai nebuvo palyginti, ar jie atitinka vienas kitam padarytus apgadinimus. Iš bylos matyti, kad eismo įvykyje dalyvavę automobiliai buvo apžiūrėti naudojant metrinę liniuotę, ir abiem automobiliams padaryti apgadinimai buvo užfiksuoti tame pačiame aukštyje bei atitinka transporto priemonių techninės apžiūros aktuose bei liudytojų parodymuose nurodytus apgadinimus. Tai, kad automobiliams padaryti apgadinimai nebuvo palyginti automobilius sustačius vieną prie kito, nepaneigia R. G. kaltės padarius eismo įvykį, nes automobiliams padaryti apgadinimai buvo užfiksuoti. Tai patvirtino ir teisme apklausti į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Be to, pastebėtina, kad R. G. automobiliu pasišalinus iš eismo įvykio vietos, nebuvo galimybės iš karto po įvykio palyginti automobiliams padarytų apgadinimų, automobilius sugretinus.

Apeliantai teigia, kad nei vienas pareigūnas neturėjo reikalingų žinių įvertinti, ar padaryti transporto priemonių apgadinimai yra tapatūs, ar atitinka jų trasologinės žymės vieno kitam, kad eismo įvykio vietos schema užpildyta nesilaikant įvykio vietos apžiūros reikalavimų, yra neinformatyvi. Tokie apeliantų teiginiai yra nepagrįsti, nes policijos pareigūnai tiek eismo įvykio schemoje duomenis (įvykio vietos atstumus), tiek transporto priemonių techninės apžiūros aktuose automobilių apgadinimus užfiksavo rašytiniuose ir vaizdo dokumentuose, kurie atitinka liudytojo R. R. bei policijos pareigūnų parodymus bei vieni kitus patvirtina. Dėl to nėra pagrindo policijos pareigūnų parodymus apie transporto priemonių apgadinimų nustatymo aplinkybes bei byloje esančią eismo įvykio schemą pripažinti netinkamais įrodymais, nes policijos pareigūnai transporto priemonių apžiūrą atliko ir eismo įvykio schemą nubraižė laikydamiesi Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintos policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatų.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad R. G. teismui pateikė duomenis, patvirtinančius transporto priemonės apgadinimus iki jos įsigijimo, tačiau tokių duomenų byloje nėra, net teismo posėdžio protokole nėra duomenų apie tai, kad tokie duomenys buvo teikiami teismui, išskyrus paties R. G. paaiškinimus teisme, kad ant jo automobilio apgadinimai yra seni (47 b. l.).

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šio administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisė pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-10-2014, 2AT-41-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015, 2AT-11-30/2018). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio, kitas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

KET 220 punktas nurodo, kad jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Byloje nustatyta (liudytojo R. R. ir paties R. G. parodymai), kad eismo įvykio dalyviai nesutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, todėl turėjo būti kviečiami policijos pareigūnai, ką padarė R. R., o R. G., nesulaukęs policijos pareigūnų, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

R. G. ir jo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad R. G. nepagrįstai nubaustas už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, nes R. G. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis – buvo pranešta, kad jo namuose gaisras, todėl jis skubėjo namo.

ANK 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.

Tiek R. G., tiek teisme kaip liudytoja apklausta jo sugyventinė O. R. parodė, kad iš kaimynų gavo pranešimą apie tai, kad iš jų buto sklinda dūmai, kad kažkas dega, todėl jie išskubėjo namo. Tokius R. G. parodymus patvirtina ne tik minėtos liudytojos O. R. parodymai, bet ir L. V., V. J. paaiškinimai (26, 27 b. l.), policijos pareigūnų A. V., I. Š. bei liudytojo R. R. parodymai. Nors šie duomenys patvirtina, kad yra formalus pagrindas manyti, kad R. G. iš eismo įvykio vietos pasišalino esant būtinojo reikalingumo sąlygoms, tačiau R. G. teisme parodė, kad įvykus eismo įvykiui jis išlipo iš savo automobilio, aiškinosi su nukentėjusiuoju bei paskambinęs perspėjo savo sugyventinę O. R., jog jis užtruks, kad pastaroji kviestųsi taksi automobilį. Taip pat liudytoja O. R. parodė, kad į butą ji taksi automobiliu parvažiavo pirmiau nei R. G.. Taigi, šios paminėtos aplinkybės rodo, kad po to, kai apeliantas telefonu perspėjo O. R., jog užtruks, R. G. nebebuvo objektyvaus pagrindo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad R. G., pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, su kuria tiesiogiai buvo susijęs, neveikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl nėra pagrindo administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukti, kaip to prašoma apeliaciniu skundu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta bei įvertinus R. G. prisipažinimą, kad po eismo įvykio jis vartojo alkoholinius gėrimus, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog R. G. vairuodamas automobilį apgadino aikštelėje stovėjusį kitą automobilį, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino nesant būtinojo reikalingumo sąlygoms, o pažeisdamas KET reikalavimus, daroma išvada, kad R. G. skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniu skundu R. G. ir jo gynėjas nesutinka su teismo sprendimu R. G. paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nes ši poveikio priemonė yra neadekvati padarytiems nusižengimams, įvykio aplinkybėms.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 34 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad R. G. pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį paskirta nuobauda – 1 250 eurų bauda, t. y. bauda artima sankcijoje numatytai minimaliai baudai, ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, t. y. minimaliam terminui, kuris numatytas ANK 423 straipsnio 4 dalyje privalomai skiriamai administracinio poveikio priemonei, o pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį R. G. paskirta tik bauda, artima sankcijoje numatytai minimaliai baudai, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Iš nutarimo matyti, kad nenustatyta nei R. G. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš bylos matyti, kad R. G. dirba, jo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu. Iš pažymos apie ankstesnius R. G. baustumus matyti, kad jis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka buvo baustas iš viso 5 kartus, iš jų net tris kartus baustas už nusižengimus, padarytus esant neblaiviam, taip pat jis buvo baustas už eismo įvykį, kurio metu jis buvo neblaivus (vidutinis girtumo laipsnis) ir kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, šio eismo įvykio metu jis taip pat apgadino kitą transporto priemonę (33–35 b. l.). Iš Liteko duomenų matyti, kad už analogiškus nusižengimus (teisės pažeidimus), t. y. eismo įvykį apgadinant kitą transporto priemonę ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, R. G. buvo baustas ir 2010-01-20, 2010-04-28, 2011-05-10, paskiriant papildomas nuobaudas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 metams bei turto (transporto priemonės) konfiskavimą. Nors už ankstesnius padarytus administracinius nusižengimus (teisės pažeidimus) R. G. jam paskirtas nuobaudas yra įvykdęs, tačiau duomenys apie ankstesnius jo baustumus neigiamai charakterizuoja apeliantą ir rodo, kad jis iš ankstesnių baustumų išvadų nedaro. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad apeliantas negerbia ir piktybiškai nepaiso saugaus eismo keliuose reikalavimų, todėl neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra pagrindo. Tai, kad R. G. dirba ir jo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, nėra išskirtinė aplinkybė, dėl kurios neturėtų būti skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Be to, pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą, šiuo atveju neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Taigi, R. G. paskirta nuobauda – bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – nėra aiškiai per griežta, atitinka padarytų pažeidimų pobūdį ir kaltininko asmenybę, todėl keisti skundžiamu nutarimu paskirtą nuobaudą nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas dėl R. G. nubaudimo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti R. G. ir jo atstovo advokato Vidmanto Skabursko apeliacinį skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018 m. gegužės 16 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.