- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-09
- Bylos Nr.
- 1A-61-317-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00411-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- P. K.
- Nukentėjusysis
- Š. V.
Teisėja: Lina Šafronienė Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00411-2010-8
NUTARTIS
2012 m. sausio 9 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Algerdo Urbšio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui Vytautui Kupcikevičiui, nuteistajam P. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-10-10 nuosprendžio, kuriuo P. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams.
Nuteistasis P. K. įpareigotas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Iš P. K. priteista 2000 Lt neturtinės žalos ir 1000 Lt iš laidų už advokato pagalbą nukentėjusiojo Š. V. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. K. nuteistas už tai, jog dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo Š. V. sveikatą, t.y. 2010 m. gegužės 3 d. apie 00 val., apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie pastato Nr. 21 ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, iš chuliganiškų paskatų panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo Š. V. atžvilgiu: kumščiu sudavė jam ne mažiau keturių smūgių į galvą ir kitas kūno vietas, padarydamas Š. V. galvos sumušimą, odos nubrozdinimus kairiame momenyje, dešiniame kelyje, poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje.
Šalies argumentai
Nuteistasis P. K. apeliaciniame skunde prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-10-10 nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Skunde nurodo, jog apylinkės teismo nuosprendyje padarytos nepagrįstos išvados, neišsamiai ir šališkai ištirti byloje surinkti duomenys, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nustatė, jog jis konflikto su nukentėjusiuoju metu siekė save priešpastatyti aplinkiniams, mušė nukentėjusįjį iš chuliganiškų paskatų, taip ignoruodamas elementarias elgesio taisykles bei demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams. Skundo autorius nesutina ir su tuo, kad vykusio konflikto metu nukentėjusysis Š. V. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nors iš tiesų buvo kilęs konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo, tačiau teismas nenustatė tikrosios jo priežasties, o tai padaryti sutrukė ikiteisminio tyrimo metu nesurinkti visi duomenys.
Apelianto teigimu, be pagrindo spręsdamas, kad smurtinius veiksmus prieš Š. V. išprovokavo ir pradėjo jis, teismas rėmėsi tik paties nukentėjusiojo bei jo draugų - E. Š., D. L. parodymais. Tačiau teismas neatsižvelgė į jo bei liudytojo Š. N. nuoseklius parodymus. Apeliantas yra įsitikinęs, jog toks įrodymų vertinimas visiškai neatitinka LR BPK 20 str. 5 d. suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių.
Skundo autoriaus nuomone, teismo nurodyta aplinkybė, jog tai, kad jis ir Š. N. buvo neblaivūs, nėra pagrindu netikėti jų parodymais. Pripažindamas liudytojų E. Š. bei D. L. parodymus patikimais, teismas nutylėjo tą aplinkybę, kad abu pastarieji liudytojai pripažino buvę visiškai neblaivūs.
Apelianto manymu, vertinant situaciją daug svarbesnės yra objektyvios aplinkybės - tai, kad jam buvo suduota daug daugiau smūgių, nei nukentėjusiajam, jam suduoti stiprūs smūgiai į nugarą ir buvo visiškai suplėšyta mano striukė. Šios aplinkybės aiškiai parodo, kad smurtas prieš jį buvo tikrai intensyvesnis, nei smurtas, kurį patyrė nukentėjusysis. Apeliantui nekyla abejonių, kad intensyvesnis smurtas nurodo į puolantįjį, o mažiau intensyvus smurtas – į besiginantį asmenį. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog jis nuosekliai aiškino, jog buvo į nugarą nukentėjusiojo mušamas kažkokiu tai daiktu, galimai vamzdžiu.Nukentėjusysis apklausos metu pripažino turėjęs apie pusės metro ilgio raktą automobilio ratams atsukti, tačiau šio daikto panaudojimo tikimybė visai nebuvo tikrinta.
Skundo autoriaus teigimu, negalima vertinti įvykio situacijos vien tik iš to vaizdo įrašo, kurį tyrėjai pridėjo prie baudžiamosios bylos, ir kurį teismas galėjo vertinti, nes jame užfiksuota tik konflikto pabaiga, bet, anaiptol, ne pradžia. Be to, vaizdo įrašas nėra informatyvus, nesimato jokie konkretūs smurtiniai veiksmai. Apeliantas pažymi, jog atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo būtina paimti ne tik įvykio pabaigos vaizdo įrašą, bet įvykio pradžios įrašą, iš kurio būtų akivaizdu, kuri pusė teisingai nurodė įvykio pradžią. Jo teigimu, įvykio vieta buvo filmuojama ne tik ta vaizdo kamera, kurios dalis įrašo buvo prie bylos pridėta, bet ir vaizdo kamera, sumontuota prie SEB banko, tačiau tyrėjai neišreikalavo šios vaizdo kameros įrašų, o bylos nagrinėjimo teisme metu to padaryti jau nebeliko galimybių. Be to, tyrimo metu nebuvo nustatyti asmenys kurie matė įvykį, o iki galo neišaiškinus įvykio situacijos, nėra galimybių konstatuoti, kad jis nukentėjusiajam sveikatą sutrikdė iš chuliganiškų paskatų, kad smurtavo prieš jį ne gindamasis ar gindamas draugą, bet siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams ir demonstruodamas jiems nepagarbą, bei ignoruodamas elementarias elgesio taisykles.
Apeliantui kelia abejones ir nukentėjusiajam nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas, kadangi, jo teigimu, nukentėjusysis sirgo lygiai tiek kiek reikia laiko, kad konstatuoti nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš medicininių kortelės duomenų jam akivaizdu, kad visi simptomai, lėmę diagnozę apie smegenų sutrenkimą, yra subjektyvūs nukentėjusiojo nusiskundimai, kurių nepatvirtino jokie objektyvūs laboratoriniai tyrimai. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog nukentėjusiojo šeimos gydytojas - jo naudai liudijęs E. Š., todėl neatmestina tikimybė, kad pasikonsultavęs su tuo pačiu šeimos gydytoju ir pagrindiniu liudytoju, nukentėjusysis nesunkiai galėjo nurodyti jį apžiūrėjusiems gydytojams tokius simptomus, kurių reikia patvirtinti lengvo galvos smegenų sutrenkimo diagnozę.
Skunde nurodoma, kad nukentėjusįjį apžiūrėjęs gydytojas A. U. davė parodymus, kad nestebėjo jokių neurologinių simptomų pas nukentėjusįjį, o jo matyta ausies trauma buvo nežymi. Jis išdėstė nuomonę, kad nukentėjusiojo trauma negalėjusi sukelti neurologinių simptomų, kurie, kaip taisyklė, atsiranda po sąmonės praradimo. Apelianto manymu, šios aplinkybės yra pakankamos kritiškai vertinti nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą kaip nesunkų ir pripažinti, jog įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiu atveju, jis negalėtų būti pripažintas kaltu valstybinio kaltinimo byloje, nes atsakomybė pagal LR BK 140 str. taikoma tik privataus kaltinimo tvarka, o viešosios tvarkos pažeidimu pagal LR BK 284 str. 1 d. jis nebuvo kaltinamas.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, jog ikiteisminio tyrimo stadijoje byloje surinkti duomenys buvo vertinami itin nenuosekliai. Jei tikėti nukentėjusiojo ir liudytojų E. Š. bei D. L. parodymais, tai iš chuliganiškų paskatų buvo užpultas ir sumuštas ne tik nukentėjusysis Š. V., bet ir abu liudytojai - E. Š. bei D. L.. Visų šių asmenų teigimu, abu liudytojus tuo pačiu momentu mušė Š. N., tačiau pastarasis asmuo nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn Iš to seka, jog buvo pripažinta, kad duomenų dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn byloje nepakanka. Tokiu atveju neaišku, kodėl jo atžvilgiu tie patys duomenys vertinami pakankamais ir kodėl jis, esant toms pačioms aplinkybėms, buvo pripažintas kaltu ir nuteistas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis P. K. ir jo gynėjas V. Kupcikevičius prašė P. K. apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Prokurorė prašė nuteistojo P. K. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo P. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvada, kad padarė LR BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytą nusikalstamą veiką, akcentuoja, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Tačiau šis apelianto skundo argumentas atmestinas, nes apylinkės teismo nuosprendis motyvuotas, argumentuotas, pagrįstas nuosprendyje aptartais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja LR BPK 301 str. 1 d. Įrodymų vertinimo taisyklės pažeistos nebuvo, kadangi teismas savo išvadas grindė įrodymais įvertintais vadovaujantis LR BPK 20 str. 5 d. įtvirtintomis nuostatomis,įpareigojančiomis teismą vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Pagrindo abejoti, kad bylos įrodymus vertinusio teisėjo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nėra, kaip nėra ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų teismo šališkumą. Buvo laikomasi ir kitos reikšmingos įrodymų vertinimo sąlygos – reikalavimo vadovautis įstatymu. Byloje surinkti įrodymai atitinka reikalavimus, nustatytus LR BPK 20 str. 3 ir 4 d. d. Faktiniai bylos duomenys gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, o jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu BPK numatytomis priemonėmis. Priešingai nei teigia nuteistasis P. K. buvo išanalizuoti ne tik jį kaltinantys, bet ir teisinantys įrodymai, dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendyje motyvuotai pasisakyta.
Pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. baudžiamas tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. svarbus nustatymas nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Kolegija konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti faktiniai duomenys patvirtina, jog P. K. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo Š. V. sveikatą ne dėl kokių trai kitų, o dėl chuliganiškų paskatų.
Nors nuteistasis P. K. nesutina su apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis, t.y. tuo, jog jis iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį Š. V., tačiau tokie jo aiškinimai vertinami kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kolegijos nuomone tai, jog P. K. nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį Š. V. dėl kaltinime nurodytų paskatų, patvirtina iš esmės nuoseklūs nukentėjusiojo Š. V., liudytojų D. L. bei E. Š. parodymai, kiti byloje esantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes, pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo Š. V. bei kitų aukščiau paminėtų liudytojų parodymais, kuriuos patvirtina ir specialisto išvada bei prie bylos prijungtas vaizdo įrašas. Kolegija taip pat nemato pagrindo abejoti minėtų asmenų parodymais, nes jie yra iš esmės(išskyrus kai kurias nereikšmingas detales, kurios skyrėsi dėl objektyvių priežasčių) buvo nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios.
Nukentėjusiojo Š. V. parodymais nustatyta, jog konfliktas prasidėjo nuo to, kad kaltinamasis, priėjęs prie nukentėjusiojo, paprašė pridegti cigaretę. Nukentėjusiajam atsakius, jog jis nerūko, kaltinamasis paėmęs už lango stiklo, pradėjo purtyti automobilį. Š. V. prašant liautis, P. K. tai daryti nesiliovė. Nukentėjusiajam išlipus iš automobilio, P. K. jį puolė kumščiais, sudavė daug smūgių, vieną kartą pataikė į galvą. Po to įvyko grumtynės, abu nukrito ant asfalto. Grumtynių metu E. Š. ir D. L. bandė ginti nukentėjusįjį, tačiau to padaryti jiems nepavyko. Po to kaltinamasis P. K. nusirengė striukę ir marškinius ir vėl puolė kumščiais nukentėjusįjį, sudavė jam kelis smūgius. Šis nuo kaltinamojo ėmė bėgti aplink automobilį, tačiau pastarasis vis kartojo „užmušiu, sužinosi kas aš“. Tokius P. K. veiksmus nutraukė tik atvykę policijos darbuotojai. Nukentėjusysis kategoriškai paneigė, jog turėjo kokį nors įrankį ir su juo sudavęs kaltinamajam.
Tai, kad konfliktas prasidėjo nuo to, jog kaltinamasis, priėjęs prie taksi, pradėjo purtyti automobilį bei vartoti necenzūrinius žodžius, patvirtino ir liudytojai E. Š. bei D. L.. Nors apeliantas skunde nurodo, jog minėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo tikėti, dėl jų suinteresuotumo padėti nukentėjusiajam ir, kad jie buvo neblaivūs, tačiau kolegija neturi pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymais. Jie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iš esmės nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes, kad ne nukentėjusysis, o kaltinamasis buvo labai agresyvus ir be jokio pagrindo pradėjo konfliktą. Tai, jog liudytojai E. Š. ir D. L. įvykio metu buvo neblaivūs, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį detaliai įvertino ir atsižvelgė į tai. Su tokiu apylinkės teismo vertinimu kolegija neturi pagrindo nesutikti. Liudytojų E. Š., D. L., Š. N. bei nukentėjusiojo Š. V. parodymais paneigta ir kaltinamojo versija, jog konfliktas prasidėjo nuo to, kad kaltinamasis ir jo draugas ėjo padėti su E. Š. konfliktavusiai D. L., o P. K. bandant skirti Š. N. ir E. Š., nukentėjusysis suplėšė striukę ir sudavė metaliniu strypus jam per juosmenį. E. Š., D. L. bei Š. V. paneigė aplinkybes, jog tarp grįžtančių nuo bankomato E. Š. ir D. L. vyko konfliktas, o Š. N. aplamai įvykio visų detalių negalėjo prisiminti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo netikėti liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais apie šias aplinkybes.
Nors skunde P. K. nurodė, jog jo parodymus patvirtina liudytojo Š. N. parodymai, tačiau su tokiais argumentais sutikti negalima. Š. N. teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog visų įvykio detalių neatsimena. Negalima neatsižvelgti ir į tai, kad jis yra ir kaltinamojo draugas ir gali būti suinteresuotas padėti kaltinamajam.
Nukentėjusiojo Š. V., liudytojų E. Š., D. L. parodymus apie tai, jog kaltinamasis P. K. buvo agresyviai nusiteikęs ir vartojo nukentėjusiojo atžvilgiu smurtą, patvirtina ir vaizdo įrašas, parodymų patikrinimo vietoje bei akistatos protokolai.
Specialisto išvada neprieštarauja nukentėjusiojo bei liudytojų parodymams – Š. V. nustatytas galvos sumušimas, odos nubrozdinimai kairiame momenyje, dešiniame kelyje, poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje. Dėl galvos sumušimo nukentėjusiajam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Apeliantas skunde nepagrįstai nesutina su tuo, jog nukentėjusiajam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kolegijai specialisto išvada abejonių nekelia, nes apylinkės teismo posėdyje itin kruopščiai buvo išsiaiškinti sužalojimo nustatymo kriterijai. Posėdyje dalyvavusi specialistė išvadą patvirtino bei paaiškino, pagal kokius požymius buvo nustatytas galvos sumušimas. Iš specialistės paaiškinimo matyti, jog galvos sumušimas buvo nustatytas vertinant nukentėjusiojo savijautą Rombergo pozoje. Liudytojas A. U. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog atliko pirminę Š. V. apžiūrą, o pagal medicininius duomenis buvo nustatyta kairės ausies 0,5 cm žaizda. Nors apeliantas skunde nurodo, jog tokios išvados davimui galėjo įtakos turėti nukentėjusiojo draugo ir kartu šios bylos liudytojo E. Š. šeimos gydytojo patarimai nukentėjusiajam, tačiau tokius aiškinimus kolegija atmeta kaip nepagrįstus, nes objektyvių duomenų, patirtinančių šiuos P. K. teiginius, byloje nėra. Remiamasi tik prielaidomis ir samprotavimais.
Atsižvelgusi į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog kaltinamasis P. K. nukentėjusįjį Š. V. nesunkiai sužalojo ne dėl kokių tai asmeninių, o dėl chuliganiškų paskatų. Būdamas neblaivus ir elgdamasis agresyviai, nukentėjusiajam smūgius P. K. sudavė be jokios dingsties. Jo elgesį paskatino noras priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, t. y. chuliganiškos paskatos. Dėl to, apylinkės teismas pagrįstai P. K. veiksmus kvalifikavo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir jį dėl šios nusikalstamos veikos pripažino kaltu.
Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kruopščiai juos įvertino. Išvados dėl P. K. kaltumo padarius LR BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytą nusikaltimą išsamiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų įvertinimu, teisėjų kolegija nenustatė. Dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p
.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo P. K. apeliacinį skundą atmesti.