Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui V. Č. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuotas ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2018 m. gegužės 15d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka: kartu gyvenančiam šeimos nariui (el. b. l. 22). Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis, 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis).

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų – nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (el. b. l. 7-8), paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (el. b. l. 9-13), raginimo išsikelti (el. b. l. 14), notaro liudijimo (el. b. l. 16), informacijos apie siuntų pristatymą (el. b. l. 17)– vertinimą, bei atsakovui nepateikus jokių prieštaravimų dėl ieškinyje iškeltų reikalavimų, darytina išvada, kad pasitvirtinus minėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą (CPK 285 straipsnis).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovei paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute iki šiol gyvena buvusios savininkės sūnus - atsakovas V. Č.. 2018 m. sausio 25 d., ieškovė išsiuntė atsakovui raginimą per tris mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos išsikelti ir išsiregistruoti iš ieškovei priklausančios gyvenamosios patalpos - buto. Pranešime buvo nurodytas terminas savo sprendimui dėl išsikraustymo pateikti - iki 2018 m. balandžio 20 d. Atsakovui šis raginimas įteiktas 2018 m. sausio 29 d. Tačiau iki šiol atsakovas į ieškovės raginimus išsikelti nereaguoja ir toliau gyvena ieškovei priklausančiame bute.

CK 4.37 str. 1 d. numatyta, kad daikto savininkui priklausanti nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, todėl savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.39 str. 1 d., 4.95 str.).

Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (LAT 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003). Šiuo atveju ieškovė, nebūdama sutartinių teisinių santykių dalyvė, gali ginti savo turtines teises neprievoliniais teisiniais savo teisių gynimo būdais, nes jos nevaržo jokie sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai su atsakovu, kuris naudojasi ieškovės turtu. CK 4.98 str. nurodyta, kad savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nes šalių nesieja jokia sutartis, todėl atsakovo iškeldinimas iš ieškovui (savininkui) priklausančių patalpų laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas (LAT 2006 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2006). Ieškovė įrodė, kad atsakovo veiksmai pažeidžia jos, kaip savininkės teises netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Nustačius tokį pažeidimą, ieškovė įgijo teisę reikalauti atsakovo iškeldinimo iš užimamų patalpų CK 4.98 str. pagrindu. Šiuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos.

CPK 273 str. 1 d. numato, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. CPK 273 str. 3 d. nurodyta, kad jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas.

Nustatyta, kad ieškovė raginimą išsikelti iš jai nuosavybės teise priklausančio buto atsakovui įteikė 2018 m. sausio 29 d. Atsakovui buvo nurodytas terminas per tris mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos išsikelti ir išsiregistruoti iš ieškovei priklausančios gyvenamosios patalpos - buto. Pranešime taip pat buvo nurodytas terminas savo sprendimui dėl išsikraustymo pateikti - iki 2018 m. balandžio 20 d. Praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams po raginimo gavimo atsakovas vis dar gyvena ieškovei priklausančiame bute, todėl ieškovės prašymas iškeldinti atsakovą per 15 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Remiantis išdėstytais motyvais, atsakovo atžvilgiu priimtinas sprendimas už akių – ieškinį patenkinti visiškai.

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 75 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Kitų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų ieškovė nepateikė.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

1. Iškeldinti atsakovą V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su jam priklausančiu turtu iš V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančios patalpos – buto (duomenys neskelbtini), per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos

2. Atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per nurodytą terminą, leisti ieškovei V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iškeldinti atsakovą iš nurodytų patalpų savo lėšomis ir išsiieškoti sprendimo įvykdymo išlaidas iš atsakovo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

3. Priteisti iš atsakovo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.