- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- eI3-3351-809/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00801-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Violeta Petkevičienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- UAB Serveka energy
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- L. M.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Serveka energy“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl pažymos panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo L. M.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) L. M. išduotą 2021 m. birželio 30 d. pažymą Nr. STL-21-1089.
Nurodo, kad Pažymos pagrindu atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu buvo suformuotos L. M. priklausančios administracinės patalpos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), prie administracinės paskirties patalpų, schemoje pažymėtų 1‘-57, 1‘-59, 1‘-60, 102-4, 102-5, prijungiant bendro naudojimo patalpa, schemoje pažymėta 1(1-10)-57.
Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso administracinės patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kurios ribojasi su trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teise priklausančiomis administracinės patalpomis. Bendro naudojimo koridoriumi (plane pažymėtu 1¹ -57) pareiškėja naudojosi patekimui į jam priklausančias administracines patalpas. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3693-1080/2022 (dėl neterminuoto servituto nustatymo) L. M. pateikė ginčijamą pažymą ir jos pagrindu atliktą jai nuosavybės teise priklausančių administracinių patalpų kadastrinių matavimų bylą. Iš pateiktų dokumentų turinio tapo aišku, kad pasinaudodama ginčijamu sprendimu L. M. panaikino bendro naudojimo koridorių (1¹ -57). Patalpos, kuri buvo skirta ir naudojama pareiškėjai patekti į jai priklausančias administracines patalpas, išeiti iš jų ar kitaip naudoti pagal paskirtį, nebeliko. Administracijos Pažyma pažeidžia pareiškėjos, kaip besiribojančių administracinių patalpų savininkės, teises, todėl pareiškėja prašo šį sprendimą panaikinti.
Nurodo kad pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausančios administracinės patalpos ribojasi. Bendrą sieną turi pareiškėjui priklausanti patalpa 1¹⁰ -61 ir L. M. priklausanti patalpa, anksčiau žymėta indeksu 1¹ -60, o taip pat pareiškėjai priklausanti patalpa 1¹-72 ir trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausanti patalpa, anksčiau žymėta indeksu 1¹ -73. Pareiškėjai nuosavybės teise priklausanti patalpa 1-57 ir L. M. priklausanti patalpa (koridorius) 1¹ -57, atskirtos rakinamomis patekimo į pareiškėjai priklausančias patalpas durimis.
Įsigijusi administracines patalpas L. M. atliko naujus administracinių patalpų kadastrinius matavimus ir Administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriui pateikė naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą, kuria remiantis Administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius išdavė Pažymą. Įgyvendindama Pažymą L. M. Nekilnojamojo turto registre įregistravo atitinkamas patalpas. Atlikus naujai suformuotų patalpų įregistravimo veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo užrakino praėjimo duris, skiriančias pastato holą ir bendro naudojimo koridorių. Tokiu būdu buvo užkirsta fizinė galimybė pareiškėjai patekti į jam nuosavybės teise priklausančias administracines patalpas. Siekiant išsaugoti funkcinę bendro naudojimo koridoriaus (buv. 1¹ -57) paskirtį bei užtikrinti galimybę naudotis nuosavybės teise priklausančiu turtu, pareiškėja pateikė trečiajam suinteresuotam asmeniui siūlymą bendro naudojimo koridoriui (buv. 1¹ -57) nustatyti servitutą, suteikiantį pareiškėjai teisę juo naudotis patenkant į jai nuosavybės teise priklausančias administracines patalpas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Trečiajam suinteresuotam asmeniui nesutikus su pateiktu pasiūlymu, pareiškėja su 2021 m. gruodžio 21 d. ieškiniu dėl neterminuoto servituto nustatymo kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama nustatyti neterminuotą servitutą L. M. nuosavybės teise priklausančiai patalpai – koridoriui (buv. 1¹ -57), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip tarnaujančiam daiktui, suteikiantį teisę patekti į administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), išeiti iš jų ir kitaip naudoti administracines patalpas pagal jų paskirtį. Tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens esant nesutarimų dėl L. M. priklausančio koridoriaus (buv. 1¹ -57) naudojimo ir patekimo per jį į pareiškėjos priklausančias administracines patalpas, L. M. gipso kartono plokštėmis užkalė patekimo į pareiškėjos administracines patalpas duris, taip užkirsdama galimybę pareiškėjai patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas bei jas naudoti. Galiausiai, koridoriaus patalpos naudojimo klausimą perdavus nagrinėti teismui, pasinaudodama atsakovės išduota Pažyma, trečiasis suinteresuotas asmuo atliko formalius administracinius veiksmus, kurių rezultate patalpos, kurioje prašoma nustatyti servitutą, nebeliko. Iš 2021 m. gruodžio 27 d. kadastrinių matavimų bylos matyti, kad patalpos, anksčiau žymėtos indeksais 102-1, 102-2, 102-3, 102-4 yra sujungtos į vieną bendrą patalpą, žymimą indeksu 102-1. Faktiškai susiklostė situacija, kad Administracijos išduota Pažyma sudarė prielaidas ir galimybes trečiajam asmeniui panaikinti koridoriaus patalpą, kuri visą laiką buvo naudojama kaip bendro naudojamo ir užkirto galimybę pareiškėjai patekti į jai nuosavybes teise priklausančias administracines patalpas.
Pažyma buvo priimta neatsižvelgus į pareiškėjo interesus, neįvertinus ar tokia pažyma neturės įtakos trečiųjų asmenų (pareiškėjos) teisėms. Pažyma tiesiogiai įtakojo pareiškėjos interesus, kadangi jos pagrindu bendro naudojimo koridorius buvo sujungtas su administracinėmis patalpomis ir buvo panaikintas. Tai sąlygojo pareiškėjos galimybių patekti į jo naudojamas patalpas negalimumą, kas tiesiogiai pažeidžia pareiškėjos teises ir interesus.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, šiuo konkrečiu atveju, atsakovė, veikdama, kaip viešojo administravimo subjektas, nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui šiuo metu priklausančios administracinės patalpos visą laiką sudarė administracines patalpas (kabinetai) su bendro naudojimo patalpa, Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip dalis 1¹⁰ -57 ((duomenys neskelbtini)iš 57,26 kv. m) patalpos. Bendro naudojimo koridorius (buv. 1¹-57) buvo pagalbinės paskirties patalpa, skirta ir visą laiką nepertraukiamai naudota patekimui tiek į pareiškėjos, tiek į trečiojo suinteresuoto asmens patalpas. Šios bendro naudojimo patalpos funkcinė paskirtis buvo aptarnauti tiek pareiškėjai, tiek šiuo metu trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančias administracines patalpas, į jas patenkant perėjus per jungiamąjį bendro naudojimo koridorių (buv. 1¹ -57). Patalpa, plane pažymėta indeksu 1¹ -57, viešame Nekilnojamojo turto registre, kaip bendrojo naudojimo patalpa buvo įregistruota visą laiką, iki pat Administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriui išduodant Pažymą. Taigi, atsakovė, veikdama, kaip viešojo administravimo subjektas, administraciniu sprendimu apjungdama trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančias administracines patalpas su bendrojo naudojimo patalpa, visiškai nevertino aplinkybės, kad vienintelis pritaikytas įėjimas į pareiškėjos patalpas yra per pastato įėjimą, pereinant tambūrą (patalpą Nr. 1³ -54), holą (patalpą Nr. 1³ -55), bendro naudojimo koridorių (patalpą Nr. 1¹ -57). Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Administracijai išduodant Pažymą objektyviai neįvertinus visų faktinių duomenų, neatsižvelgus į viešame Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis, nesikreipiant į pareiškėją, kaip besiribojančių administracinių patalpų savininką, neatsižvelgus į funkcinę bendro naudojimo koridoriaus (buv. 1¹ -57) paskirtį, buvo apribota galimybė pareiškėjui patekti ir naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu.
Administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius tinkamai neįvertinęs, kad priimtas administracinis sprendimas gali varžyti pareiškėjos, kaip besiribojančių administracinių patalpų savininkės teises ir prieštarauti jos interesams, pažeidė gero administravimo principą ir nepagrįstai suteikė trečiajam suinteresuotam asmeniui L. M. teisinį pagrindą atlikti formalius administracinius veiksmus, kurių pagrindu patalpos buvo sujungtos į vieną bendrą patalpą. Pažyma buvo išduota objektyviai neįvertinus administracinio sprendimo priėmimui reikšmingų faktinių aplinkybių visumos, kas sąlygojo pareiškėjos, kaip besiribojančių administracinių patalpų savininkės teisių, pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.
Nurodo, kad vadovaujantis STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas) formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus 118 punkte nurodytais būdais ir neatliekant statybos darbų ar atliekant paprastojo remonto darbus, rengiama Reglamento 114 punkte nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema (toliau – Schema), kurią rengti turi teisę Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 16 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys. Vadovaujantis Reglamento 120 punktu, Administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas, gavęs visus 119 punkte nurodytus dokumentus tikrina ar schemą parengė turintis teisę rengti tokią schemą asmuo, ar naujai suformuotos patalpos galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, t. y., ar numatyti atskiri įėjimai į šias patalpas, atskirtos (prireikus įrengtos naujos) inžinerinės sistemos, išspręsti automobilių stovėjimo vietų klausimai. Patikrinama, ar dėl schemoje numatytų pertvarkymų atlikimo reikia keisti statinio paskirtį.
Pažymi, kad nagrinėjamu atveju statytojas pateikė visus būtinus Reglamente nurodytus dokumentus, tam, kad būtų išduota Pažyma. Schema parengta tinkamai, nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų bei trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Pagal Schemoje pateiktą nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą trečiajam asmeniui L. M. priklauso administracinės patalpos pažymėtos indeksais 1(1)- 59, 1(1)-60, 1(1)-73, 1(1)-74 su bendro naudojimo patalpa, pažymėta indeksu 1(1-10)-57, kurioje trečiajam asmeniui priklauso 4877 dalys iš 10000 t. y. 27,93 kv. m. iš 57,26 kv. m. viso patalpos ploto. Prie administracinių patalpų prijungiamas būtent 27,93 kv. m. plotas, koks ir yra priklausantis L. M.. Schemoje yra pateikta informacija, jog likusi bendro naudojimo patalpos dalis atskiru projektu buvo prijungta prie turtinio vieneto unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso pareiškėjai. Pažymi, kad Administracija 2008 m. rugsėjo 17 d. išdavė statybos leidimą Reg. Nr. NR/1011/08-1020 techniniam projektui „Administracinės patalpos. Maitinimo patalpos. Rekonstravimas. (duomenys neskelbtini)“ statytojams UAB „Seb lizingas“ ir UAB „Serveka energy“. Pagal techniniame projekte pateiktą pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre UAB „Serveka Energy“ nuosavybės teise valdė administracines patalpas uninikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tame tarpe patalpą, pažymėtą indeksu 1(10)-57, kurios plotas buvo 29,33 kv. m. Kadangi patalpos plotas yra bendrame koridoriuje iš kadastro duomenų bylos matyti, jog ši patalpos dalis buvo anksčiau minėtos bendro naudojimo patalpos, pažymėtos indeksu 1(1-10)-57 likęs plotas. statybos leidimą, likusį bendro naudojimo patalpos plotą pareiškėja prisijungė prie nuosavybės teise priklausančių administracinių patalpų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Pažyma apie nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos(ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį, buvo išduota. Pažymi, jog parengtoje schemoje, patekimas į UAB „Serveka energy” priklausančias administracines patalpas nebuvo uždarytas ar kitaip apribotas. Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 3 punkte yra numatyta, jog pasirašydamas statinio projektą, projektuotojas prisiima atsakomybę, jog statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. M. atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.
Nurodo, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo 168,61 m² bendro ploto administracines patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini). Administracines patalpas sudaro patalpos pažymėtos indeksais 1-57, 1-57a, nuo 1-61 iki 1-64, 1-67, 1-71, nuo 1- 226 iki 1-228. L. M. administracines patalpas įsigijo 2020 m. spalio 22 d. administracinių patalpų pirkimo-pardavimo ir žemės nuomos teisių perleidimo sutarties Nr. 9485 pagrindu. Sutartimi įgijo nuosavybės teisę į 80,39 m² ploto administracines patalpas, plane pažymėtas 11-59, 11-60, 11-73, 11-74, su bendro naudojimo patalpa, pažymėta 110-57 ((duomenys neskelbtini)iš 57,26 kv. m.). Pareiškėjos ir trečiojo asmens patalpos ribojasi, nepaisant to, nuo 2020 m. spalio 22 d., kai trečiasis asmuo įsigijo patalpas, pareiškėja patalpomis nesinaudojo. Patekti į savo patalpas pareiškėja turi galimybę naudojantis dar dviem kitais įėjimais, kuriais ir naudojasi. Be to, labai svarbu ir tai, kad nėra jokių duomenų ir dokumentų, jog bendro naudojimo patalpa, pažymėta 110-57 ((duomenys neskelbtini) iš 57,26 kv. m.), priklausiusi Trečiajam asmeniui, jos įsigijimo metu, būtų priskirta naudotis ir pareiškėjai. Pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nurodyta, jokių patalpų apribojimų, servitutų ar išviešintų kitų juridinių faktų, kurie reikštų teises pareiškėjai naudotis dalimi trečiojo asmens patalpų. Įsigydama patalpas L. M. susipažino su patalpų kadastrine byla ir įvertino, kad sandoryje esančios bendrojo naudojimo patalpos neturi kitų bendrasavininkų.
Nurodo, kad nuosavybės teisė yra savininko teisė valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Naudotis daiktu reiškia pritaikyti daikto naudingąsias savybes ir tokiu būdu gauti naudos. Taigi, įsigijusi patalpas L. M. jas persitvarkė taip, kad patalpos atitiktų jos poreikius. Jokių neteisėtų veiksmų neatliko.
Pažymi, kad faktinės aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja turi ir gali laisvai naudotis kitais įėjimais patekti į jai priklausančias patalpas, o šiai dienai reikšti pretenzijas dėl trečiojo asmens patalpų ir disponavimo jomis, jokio suinteresuotume negali turėti. Patalpų, kuriose yra prašomas nustatyti servitutas, neegzistuoja.
Dėl pareiškėjos pažeistų teisių nurodo, kad aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo, visus administracinius veiksmus atliko teisėtai ir pagrįstai. Argumentų ir motyvų, kurie patvirtintų Atsakovės nesąžiningumą ar netinkamą teisės aktų taikymą Pareiškėja nepateikė. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja disponuoja dviem kitais įėjimais į jam priklausančias patalpas. Šiuo nagrinėjamu atveju, bendrojo naudojimo koridorius neegzistuoja, neegzistavo ir trečiajam asmeniui įsigijus patalpas. Trečiasis asmuo jokiais savo veiksmai neužkirto kelio naudotis pareiškėjai priklausančiomis patalpomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Administracijos trečiajam suinteresuotam asmeniui L. M. išduotos 2021 m. birželio 30 d. pažymos Nr. STL-21-1089 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teise valdomų patalpų, adresu: (duomenys neskelbtini), plotų, patalpų įsigijimo aplinkybių bei tai, kad pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausančios patalpos ribojasi (bendrą sieną turi pareiškėjai priklausanti patalpa 1¹⁰-61 ir L. M. priklausanti patalpa, anksčiau žymėta indeksu 1¹-60, taip pat pareiškėjai priklausanti patalpa 1¹-72 ir trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausanti patalpa, anksčiau žymėta indeksu 1¹-73; pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti patalpa 1-57 ir L. M. priklausanti patalpa (koridorius) 1¹-57 atskirtos rakinamomis patekimo į pareiškėjai priklausančias patalpas durimis).
L. M. įsigijusi administracines patalpas atliko naujus administracinių patalpų kadastrinius matavimus ir Administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriui pateikė naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą. Schemos pagrindu Administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius išdavė 2021 m. birželio 30 d. pažymą Nr. STL-21-1089 „Apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį“.
Remiantis Pažyma L. M. Nekilnojamojo turto registre įregistravo patalpas: koridorių 102-1 (27,28 m2 ), administracinę patalpą 102-2 (15,25 m2 ), administracinę patalpą 102-3 (30,32 m2 ), administracinę patalpą 102-3 (29,41 m2 ), sanitarinį mazgą 102-4 (2,25 m2 ). Atlikusi naujai suformuotų patalpų įregistravimo veiksmus užrakino praėjimo duris, skiriančias pastato holą (1³-55) ir bendro naudojimo koridorių (buv. 1¹-57).
Siekiant išsaugoti funkcinę bendro naudojimo koridoriaus (buv. 1¹ -57) paskirtį bei užtikrinti galimybę naudotis nuosavybės teise priklausančiu turtu, pareiškėja pateikė trečiajam suinteresuotam asmeniui siūlymą bendro naudojimo koridoriui (buv. 1¹ -57) nustatyti servitutą, suteikiantį pareiškėjai teisę juo naudotis patenkant į jam nuosavybės teise priklausančias administracines patalpas (registro Nr. 10/161971).
L. M. nesutikus pareiškėja su 2021 m. gruodžio 22 d. ieškiniu dėl neterminuoto servituto nustatymo kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas nustatyti neterminuotą servitutą L. M. nuosavybės teise priklausančiai patalpai – koridoriui (buv. 1¹ -57), kaip tarnaujančiam daiktui, suteikiantį teisę pareiškėjai ar kitam asmeniui patekti į administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), išeiti iš jų ir kitaip naudoti administracines patalpas pagal jų paskirtį.
L. M. sujungė jai priklausančias patalpas į vieną bendrą patalpą, todėl neliko ginčo patalpų (koridoriaus).
Pareiškėja prieštarauja, kad Pažyma sudarė prielaidas ir galimybes trečiajam asmeniui panaikinti koridoriaus patalpą, kuri visą laiką buvo naudojama kaip bendro naudojimo ir tuo buvo užkirsta galimybė pareiškėjai patekti į jai nuosavybės teise priklausančias administracines patalpas bei tinkamai naudotis jai priklausančiu turtu. Pareiškėjos teigimu, Pažyma buvo priimta neatsižvelgus į pareiškėjos interesus, neįvertinus, ar tokia pažyma neturės įtakos trečiųjų asmenų (pareiškėjo) teisėms.
Nustatyta, kad pareiškėja Pažymos teisėtumą skundžia tuo aspektu, kad išduodant šią pažymą nebuvo įvertintos aplinkybės, jog vienintelis pritaikytas įėjimas į pareiškėjos patalpas ir buvo per pastato įėjimą, į kurį patenkama per bendro naudojimo koridorių (ginčo patalpą). Pareiškėjos nuomone, atsakovė, išduodama Pažymą, neteisėtai suteikė galimybę trečiajam suinteresuotam asmeniui, įgyvendinant administracinį sprendimą, apriboti pareiškėjos galimybę patekti ir naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Taigi, pareiškėja prieštarauja, kad Pažyma suteikė teisę trečiajam suinteresuotam asmeniui atlikti statybos darbus, kuriuos atlikus pareiškėjai buvo apribotas fizinis patekimas į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas (gipso kartonu užkaltas praėjimas link pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių patalpų). Šių esminių aplinkybių neištyrimas, pareiškėjos nuomone, sąlygojo gero administravimo principo pažeidimą.
Administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų veiklos kontrolę (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnis). Vykdydamas šią kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo ar pakeitimo, administracinis teismas sprendžia, ar administracinis aktas buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
Pareiškėja prieštarauja, kad išduodant Pažymą buvo pažeistos Reglamento nuostatos, konkrečiai 119 punktas (esminiai argumentai), pagal kurį, net ir po naujai suformuoto nekilnojamojo turto objekto, kaip šiuo atveju, sujungus bendrojo naudojimo ir administracines patalpas, prijungta patalpa (bendrojo naudojimo) būtų galima naudotis pagal tą pačią prijungtų patalpų paskirtį, t. y., kokia buvo iki trečiojo asmens atliekamo paprastojo remonto. Kitaip tariant, pareiškėjos teigimu, net ir po bendrojo naudojimo patalpų prijungimo prie jau turėtų administracinių patalpų, jų (bendrojo naudojimo patalpų) paskirtis turėtų išlikti nepakitusi – būtų galimybė tiek pareiškėjai, tiek kitiems subjektams jomis naudotis pagal tokių patalpų tiesioginę – bendrojo naudojimo, paskirtį. Pareiškėjos nuomone, atsakovė, spresdama dėl trečiojo suinteresuoto asmens 2021 m. birželio 22 d. prašymo, šios esminės ir, kaip teigia, teisės aktų nuostatas pažeidžiančios aplinkybės neįvertino, t. y. neišanalizavo, ar šio prašymo pagrindu parengta Schema, kurioje pateiktas numatytų statybos darbų aprašymas, vizualizacija ir ginčijama pažyma bei jų būsimas įgyvendinimas, galėtų pažeisti kitų asmenų, tame tarpe ir pareiškėjos, teises ir teisėtus interesus.
Reglamento 119 punkte nustatyta, kad parengus schemą, statinių ar patalpų savininkai ar valdytojai kreipiasi į Subjektą, pateikdami laisvos formos prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį (toliau – pažyma), patvirtinančią, kad nekilnojamojo turto kadastro objektus suformavus kaip naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, jie galės būti naudojami pagal tą pačią paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo. Prašyme nurodomi patalpos (-ų), statinio (-ių) esami unikalūs numeriai ir žemės sklypo kadastrinis numeris. Su prašymu pateikiama schema (2 egz.) ir elektroninė laikmena su schemos kopija, rašytiniai patalpos (-ų) ar statinio (-ių) savininkų ar valdytojų sutikimai, patalpos (-ų) ar statinio (-ių) iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo kadastro duomenų byla (-os) ar jos (jų) kopija (-os). Reglamento 120 punkte nustatyta, kad Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas, gavęs visus 119 punkte nurodytus dokumentus, <...> turi patikrinti, ar schemą parengė turintis teisę rengti tokią schemą asmuo, ar naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, t. y. ar numatyti atskiri įėjimai į šias patalpas (statinius), atskirtos (esant reikalui įrengtos naujos) inžinerinės sistemos, išspręsti automobilių stovėjimo vietų klausimai. Patikrinama, ar dėl schemoje numatytų pertvarkymų atlikimo reikia keisti statinio (-ių) paskirtį. Jei patikrinus 119 punkte nurodytus dokumentus nustatoma, kad schemą parengė turintis teisę rengti tokią schemą asmuo ir naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, ir nebūtina keisti statinio (-ių) paskirties, Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo įregistravimo dienos išduoda Reglamento 12 ar 13 priede nustatytos formos pažymą (Reglamento 121 punktas).
Atsakovė nurodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens pateikta dokumentacija (Schema ir kt.) buvo įvertinta Reglamento nuostatų apimtyje, priežasčių dokumentus vertinti kaip neteisingai parengtus, nei pagal jų turinį, nei pagal forma, nebuvo nustatyta.
Pažymėtina, kad pareiškėja savo teisių pažeidimą grindžia gipso sienos (pertvaros) neteisėtu įrengimu, kuri (gipso siena) apribojo pareiškėjai teisę fiziškai patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas (esminis teisių pažeidimas). Minėta, jog nagrinėjamo ginčo esmė – patikrinti viešojo administravimo subjekto – Administracijos, priimto administracinio akto teisėtumą, t. y., ar Administracija tinkamai įvykdė jai Reglamento 120 punkte įtvirtintą viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant šioje teisės nuostatoje įtvirtintą administracinę procedūrą (dokumentų patikra), kuri buvo užbaigta Pažymos išdavimu.
Susipažinus su į bylą pateikta Schema (jos turiniu, grafine medžiaga) nustatyta, kad, kaip nurodyta Schemoje (aiškinamojoje dalyje), trečiojo suinteresuoto asmens iniciatyva parengtu projektu bendro naudojimo patalpos (1¹-57) yra prijungiamos prie administracinių patalpų (un. Nr. (duomenys neskelbtini)). Schemoje nurodyta, kad bus vykdomi paprastojo remonto darbai: naikinama viena pertvara, esanti 102-4 patalpoje, fomuojamos naujos pertrvaros toje pačioje patalpoje. Iš Schemoje esančio brėžinio (parengtas UAB „Architektūros menas“) matyti, kad jame aiškiai nurodyta trečiojo suinteresuoto asmens patalpų sujungimo schema, kurioje sutartiniais ženklais pažymėta būsimų pertvarų vieta, taip pat pažymėta naikinama pertvara. Brėžinyje nėra nurodyta, kad bendrojo naudojimo patalpa bus atskirta pertvara. Taigi, Administracijai, vykdant Reglamento 120 punkte nurodytą pareigą, nebuvo jokio teisinio pagrindo kreiptis į pareiškėją, kaip besiribojančių administracinių patalpų savininką, siekiant išanalizuoti, kaip trečiojo suinteresuoto asmens brėžinyje numatyti interesai gali ateityje varžyti pareiškėjos teises, ar/ir organizuoti servituto nustatymą. Įvertinus Schemos turinį matyti, kad joje nėra jokių užuominų dėl pareiškėjai ateityje galimai kilsiančių neigiamų pasekmių. Taigi, kaip nurodė ir atsakovė, trečiojo suinteresuoto asmens pateikta Schema, kt. dokumentai, jokių abejonių jų teisėtumu Administracijai nesukėlė, todėl nebuvo pagrindo neišduoti Pažymos. Pažymėtina, kad pareiškėja taip pat nepateikė daugiau teisinių argumentų, pagrindžiančių, kokius dar teisės aktus (nuostatas) pažeidė Administracija priimdama byloje ginčijamą Pažymą, todėl nenustačius Administracijos veiksmuose (atliekant Reglamento 120 punkte įtvirtintą pareigą) neteisėtumo, darytina išvada, kad pareiškėjos išvados dėl gero administravimo principo imperatyvų nesilaikymo, nagrinėjamo ginčo kontekste, nėra pagrįstos.
Pažymėtina, jog šios administracinės bylos dalykas – Administracijos veiksmų, išduodant Pažymą teisėtumas, o ne trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų, pasireiškusių bendrojo naudojimo patalpose gipsinės pertvaros įrengimu, teisėtumas, todėl pareiškėjos teisių pažeidimas šiuo aspektu (negalėjimas fiziškai patekti į sau priklausančias patalpas), šioje byloje nenagrinėtinas.
Atsižvelgiant į tai, jog trečiojo suinteresuoto asmens pateiktuose vertinti dokumentuose jokių pertvarų, kurios vėliau buvo pastatytos, nebuvo nurodyta, taip pat nenustačius kitų trūkumų, Administracijai nebuvo pagrindo pateiktų dokumentų vertinti pareiškėjos patekimo į jai priklausančias patalpas aspektu. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėja atsakovės veiksmų, išduodant Pažymą, ydingumo neirodė, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, kad patyrė 1 048,16 Eur išlaidų, kurias sudaro: atsiliepimo administracinėje byloje dėl Pažymos panaikinimo parengimas ir pateikimas teismui – 968 Eur; kompensacija už patikras registruose – 19,66 Eur; prašymo prie prisijungimo prie administracinės bylos kortelės parengimas – 60,50 Eur. Prašymui pagrįsti pateikė PVM Sąskaitas-faktūras SERIJA APB Nr. 24026, SERIJA APB Nr. 25320, sąskaitos ataskaitą ir apmokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ, bylos nagrinėjimo metu galiojusi redakcija) 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straispnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis nustato, kad, kai išnagrinėjus bylą patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atkreiptina, jog šioje teisės nuostatoje nustatytas tam tikras ribojimas – trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisti bylinėjimosi išlaidas galima, tik kai išnagrinėjus bylą baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu buvo patenkintos ar apgintos jo teisės.
Taigi kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, galima nustatyti, ar priimtu galutiniu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Aplinkybė, jog teismo priimtu baigiamuoju aktu yra patenkintos arba apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, negali būti išimtinai siejama vien tik su faktu, kad buvo priimtas atsakovui, kurio interesus ir poziciją trečiasis suinteresuotas asmuo byloje palaikė, formaliai palankus teismo sprendimas, t. y. pareiškėjo skundas buvo atmestas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2374/2013).
Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas Pažymos, išduotos trečiajam suinteresuotam asmeniui, teisėtumas. Pažymą pripažinus teisėta, darytina išvada, kad buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės.
CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Nagrinėjamu atveju taikytinos būtent teisinių paslaugų suteikimo metu galiojusios Rekomendacijų nuostatos.
Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2021 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 1679,3 Eur, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimalus rekomenduojamas užmokesčio už atsiliepimo teismui parengimą dydis galėtų būti 4198,25 Eur (2,5 x 1679,3 Eur) Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti 968 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui su priedais parengimą suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto dydžio, todėl ši suma priteistina.
Iš į bylą pateiktos patirtų išlaidų detalizacijos nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė 60,55 Eur (su PVM) išlaidų už trečiojo suinteresuoto asmens atstovės advokatės pateiktą prašymą suteikti prieigą prie administracinės bylos. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimalus rekomenduojamas užmokesčio už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, dydis galėtų būti 671,72 Eur (0,4 x 1679,3 Eur). Pareiškėjos prašoma priteisti suma 60,50 Eur neviršija galimą priteisti sumą, tačiau atsižvelgiant prašymo apimtį, esmę, turinį prašoma priteisti suma mažintina iki 10 Eur.
Kompensacija už patikras registruose – 19,66 Eur priteistina. Viso trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteistina 997,66 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Serveka energy“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Serveka energy“ trečiojo suinteresuoto asmens L. M. naudai 997,66 Eur (devyni šimtai devyniasdešimt septyni eurai ir šešiasdešimt šeši euro centai) atstovavimo išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.