Panevėžio apylinkės teismo nutartis

nepilnametės nukentėjusiosios atstovams pagal įstatymą I. B. ir R. B. įgaliotam atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo M. M., gimusiam (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, pradinio išsilavinimo, nevedusiam, nedirbančiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, dėl padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. , 2024 m. liepos 13 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), atvirai pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajai A. N. priklausantį 160 eurų vertės svetimą turtą, o būtent: ranka patraukdamas ir išplėšdamas iš A. N. dešinės rankos dirbtinės odos rankinę 10 eurų vertės, kurioje buvo natūralios odos piniginė 30 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefonas „Redmi“ 100 eurų vertės, dirbtinės odos telefono dėklas 15 eurų vertės ir skėtis 5 eurų vertės, matant A. N. nubėgo Alyvų gatve, tačiau A. N. turto neužvaldė ir dėl to nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes rankinę, su joje buvusiais natūralios odos pinigine, mobiliojo ryšio telefonu, dirbtinės odos telefono dėklu ir skėčiu išmetė, kadangi išsigando, jog bus sulaikytas jį pasivijusių asmenų.

Be to, M. M. 2024 m. liepos 13 d. apie 19 val., (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpose, tai yra viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė rimtį vaikų globos namuose, o būtent: be priežasties plūsdamasis ir stumdydamas užsipuolė globos namų globotinę/rūpintinę nepilnametę E. B., gim. (duomenys neskelbtini) kilus žodiniam konfliktui E. B. sudavė vieną kartą į vieną kartą į ranką ir spyrė į kairės kojos šlaunį, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą; tęsdamas savo veiksmus, E. B. nubėgus į globos namų personalo kambarį, ją ten atsivijo ir, parstūmęs ant kambaryje buvusios sofos du kartus spyrė į dešinės kojos blauzdą, apmėtė ant stalo buvusiais saldainiai ir veidą užsidengusiai nukentėjusiajai vieną kartą keliu spyrė į dešinę ranką, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą; tęsdamas savo veiksmus, E. B. paskambinus bendruoju pagalbos telefonu, sudavė jai vieną kartą į kairiąją ranką žemiau alkūnės ir vieną kartą spyrė į dešinės kojos šlaunį bei sugriebęs nukentėjusiąją už kairės rankos žasto jį suspaudė, taip nepilnametei E. B. sukėlė fizinį skausmą ir pažeidė viešąją tvarką.

Dėl pasikėsinimo įvykdyti atvirąją vagystę

K. M. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, įrodyta sekančiais įrodymais:

Nukentėjusiosios A. N. parodymais. Ji parodė, kad 2024 m. liepos 13 d., apie 18val., Kupiškyje, (duomenys neskelbtini)ėjo iš sodų į miesto pusę. Staiga ją pasivijęs jaunas berniukas, kuriam apie 2 metų, tamsių garbanotų plaukų, čiupo už jos rankinės ir norėjo ją atimti. Ji dar iš pradžių rankinės nepaleido, abu laikydami už rankenos rankinę tempė į save, tačiau ji rankinės neišlaikė, vaikinas ją ištraukė jai iš rankų ir pabėgo. Tai matė du praeiviai – vaikinai, kurie nusivijo jos rankinę pavogusį jaunuolį. Be to, dar pro šalį važiavo automobilis, kurio vairuotojui pristabdžius taip pat pasakė, kad iš jos atėmė rankinę. Jis taip pat su automobiliu nusivijo tą patį vaikiną. Neužilgo prie jos privažiavo tas pats automobilis ir jo vairuotojas jai padavė jos rankinę. Jos pagrobtoje rankinėje buvo piniginė, įvairios kortelės, telefonas, skėtis. Tvirtina, kad bendra šių daiktų vertė apie 160 Eur. Kai jai grąžino rankinę viskas buvo viduje, niekas nepagrobta. Neužilgo tie patys praeiviai – vaikinai sulaikė ir atvedė berniuką, kuris iš jos atėmė rankinę. Atvyko policija. Kadangi jai žala nepadaryta, jokių turtinio pobūdžio pretenzijų neturi.

Liudytojo U. J. parodymais. Ji parodė, kad 2024 m. liepos mėn., tikslios datos nepamena, (duomenys neskelbtini), būnant su draugais išgirdo gatvėje riksmą. Moteris šaukė, kad iš jos pavogė rankinę. Atsisukęs pamatė ant žemės parkritusią moterį, o nuo jos nubėginėjo jaunuolis. Šį jaunuolį kartu su kartu buvusiu draugu J. Ž. pradėjo vytis. Pastebėjo, kad tą patį jaunuolį pradėjo vytis ir pro šalį važiavęs automobilis. Kai vijosi moterį užpuolusį jaunuolį pastebėjo, kad jis bėgdamas numetė rankinę, tačiau jį toliau vijosi iki kol sulaikė. Kai jį sulaikė jį apšaukė, tačiau jaunuolis tylėjo ir nieko nesakė, buvo pasimetęs. Šį jaunuolį perdavė atvykusiems pareigūnams. Gali patvirtinti, kad sulaikytą jaunuolį žino iš matymo kaip mėgstantį „prisidirbti“, visur landžiojantį, besikabinėjantį prie žmonių.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad liudytojas U. J. parodė, kad iš jam pateiktų nuotraukų atpažįsta jaunuolį nuotraukoje pažymėtu Nr.3 (M. M.) (t. 1, b. l. 66-70).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad liudytojas J. Ž. parodė, kad iš jam pateiktų asmenų atpažįsta jaunuolį nuotraukoje pažymėtu Nr.2 (M. M.), nurodė, kad tai yra M. M., nes jį labai gerai pažįsta, galėtų jį atpažinti ir iš kitų kūno bruožų , laikysenos ir pan. (t. 1, b. l. 77-80).

Daiktų apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėti nukentėjusiosios rankinėje buvę daiktai, tai: „Swedbank“ kortelė išduota A. N.; asmens tapatybės kortelė išduota A. N.; „Maxima“ kortelė; piniginė rudos spalvos; skėtis; telefono dėklas, raktai (t. 1, b. l. 50-52)

Byloje išvardinti įrodymai, teismo vertinimu pilnai patvirtina aplinkybes, kad M. M. kėsinosi pagrobti nukentėjusiosios A. N. rankinę su joje esančiais daiktais, tai yra kėsinosi įvykdyti atvirąją vagystę, tačiau šios veikos nebaigė dėl to, kad buvo sulaikytas kitų asmenų.

Apibendrinant nurodytus įrodymus, teismas laiko nustatytu, kad M. M., 2024 m. liepos 13 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), atvirai pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajai A. N. priklausantį 160 eurų vertės svetimą turtą, o būtent: ranka patraukdamas ir išplėšdamas iš A. N. dešinės rankos dirbtinės odos rankinę 10 eurų vertės, kurioje buvo natūralios odos piniginė 30 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefonas „Redmi“ 100 eurų vertės, dirbtinės odos telefono dėklas 15 eurų vertės ir skėtis 5 eurų vertės, matant A. N. nubėgo Alyvų gatve, tačiau A. N. turto neužvaldė ir dėl to nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes rankinę, su joje buvusiais natūralios odos pinigine, mobiliojo ryšio telefonu, dirbtinės odos telefono dėklu ir skėčiu išmetė, kadangi išsigando, jog bus sulaikytas jį pasivijusių asmenų. Teismo vertinimu tokia M. M. veika yra teisingai kvalifikuota kaip pasikėsinimas įvykdyti atvirąją vagystę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

K. M. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, įrodyta sekančiais įrodymais:

Nepilnametės nukentėjusiosios E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie patvirtinami pateiktu garso ir vaizdo įrašu. Ji parodė, kad ji nuo 2024 m. gegužės 9 d. apsigyveno (duomenys neskelbtini). Su M. ji tik pažįstama, nes gyvena tuose pačiuose globos namuose. Tarp jų jokio pykčio nebuvo, nežino kodėl jis prie jos prisikabino. Mano, kad jam taip „susišvietė“, jis vartoja vaistus, jam kažkas su nervais blogai, nes dažnai gydosi. Mano, kad tą dieną kai ji užkliuvo, jam buvo kažkoks sveikatos pablogėjimas. 2024 m. liepos mėn., kurią dieną neatsimena, pavakaryje ji atėjo iš lauko į (duomenys neskelbtini)namų vidų. Prie šeimynos durų sutiko M.. M. pradėjo ją stumdyti, pakėlė ranką norėdamas jai suduoti, tačiau ji spėjo atsitraukti, bet jis vis tiek sudavė ranka vieną kartą kažkur į jos ranką. Ji pradėjo šauktis pagalbos, nubėgo į poilsio kambarį. Ten buvo savarankiško gyvenimo namų auklėtoja V., tačiau ji tuomet buvo išėjusi į koridorių ir kalbėjo telefonu. M. įbėgo į tą patį kambarėlį jai iš paskos. Įbėgęs iš karto jai spyrė kartą į kairę šlaunį. Po spyrio į koją M. ją pastūmė ant sofos, spyrė du kartus į dešinės kojos blauzdą. Paėmė ant stalo buvusios saldainius ir pradėjo juos mėtyti į ją. Visą tą laiką ji gulėjo ant sofos užsidengusi rankomis veidą. M. vėl priėjo prie jos ir vėl spyrė vieną kartą keliu jai į dešinę ranką. Kol visa tai vyko, tame poilsio kambaryje jie buvo tik dviese, kitų asmenų patalpoje nebuvo. M. paskui nubėgo prie kambarėlio durų, jas uždarė ir iš koridoriaus pusės užrėmė koja, kad ji negalėtų išeiti. Atėjo auklėtoja V., nustūmė M. į šalį ir atidarė duris. Ji auklėtojai pasakė, kad kvies policiją. M. pradėjo šūkauti, ką čia ji nesąmones daro, norėjo eiti link jos. Tada auklėtoja V. atsistojo tarp jų, neleido M. priartėti, o ji tuo tarpu paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Kai ji kalbėjo telefonu, M. prasibrovė pro auklėtoją iki jos trenkė ranka kartą (neatsimena plaštaka ar kumščiu jai į kairę ranką žemiau alkūnės. Paskui kartą spyrė jai į dešinės kojos šlaunį. Paskui sugriebė viena ranka jai už kairės rankos žasto ir stipriai suspaudė. Atskubėjo kita auklėtoja K. ir pradėjo raminti M., vedė jį nuo jos tolyn. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Ją apžiūrėjo medikai, bet jai pagalbos nereikėjo, ji pati atsisakė, nes nebėgo kraujas, nesijautė labai blogai, nors dėl jai suduotų smūgių jai dar ilgai skaudėjo, liko mėlynės (t. 1, b. l. 115-118).

Liudytojos V. U. parodymais. Ji parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Pamena, kad įvykio dieną globotinis M. M. buvo išėjęs į miestą, o vėliau ją informavo, kad M. M. sulaikė policija, nes jis iš bobutės norėjo atimti rankinę. Tą pačią dieną M. M. buvo gražintas į globos namus, tačiau jis buvo agresyvus, pradėjo kabinėtis prie globotinės E. B., matė, kad tarp jų kilo konfliktas. Vienu metu išgirdo, kad E. B. pradėjo rėkti prašydama pagalbos. Priėjusi arčiau pastebėjo, kad bendrose globos namų patalpose M. M. E. B. spyrė iš kojos, sudavė ranka. E. B. bandė pabėgti, o M. M. vis jai stengėsi suduoti. E. B. skambino į policiją. Po šio įvykio nesigirdėjo, kad M. M. elgesys būtų netinkamas, jis vartojo jam skiriamus vaistus, o šiuo metu gyvena kartu su broliu Kupiškyje.

Liudytojos K. Š. parodymais. Ji parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Pamena, kad įvykio dieną globotinis M. M. buvo pasišalinęs iš globos namų, o neužilgo ji buvo informuota, kad jis mieste bandė atimti rankinę ir jį sulaikė policija. M. M. gražinus į globos namus jis buvo agresyvus. Apie 19 val. pas ją atbėgusi globotinė E. B. pasakė, kad ją poilsio kambaryje užpuolė M. M., jai sudavė smūgius. Ji norėjo pas ją pasislėpti. Tuo pat metu į jos kabinetą pradėjo brautis M. M., jis šaukė, keikėsi, stūmė duris, norėjo suduoti E. B.. Ji su kolege bandė M. M. atstumti. Vėliau atvyko policijos pareigūnai.

Byloje išvardinti įrodymai, teismo vertinimu pilnai patvirtina aplinkybes, kad M. M. rankomis ir kojomis sudavė smūgius E. B. į įvairias kūno vietas, nuo suduotų smūgių nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, jai liko žymės. Minėtus veiksmus M. M. atliko socialinės globos namų viešose patalpose, matant aplinkiniams, tuo pačiu sutrikdant socialinės globos namų aptarnaujančio personalo darbą, sukeliant sumaištį kitiems socialinės globos namų gyventojams, kas patvirtina, kad tokia M. M. veika vertintina kaip viešosios tvarkos pažeidimas..

Apibendrinant nurodytus įrodymus, teismas laiko nustatytu, kad M. M. 2024 m. liepos 13 d. apie 19 val., (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpose, tai yra viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė rimtį vaikų globos namuose, o būtent: be priežasties plūsdamasis ir stumdydamas užsipuolė globos namų globotinę/rūpintinę nepilnametę E. B., gim. (duomenys neskelbtini) kilus žodiniam konfliktui E. B. sudavė vieną kartą į vieną kartą į ranką ir spyrė į kairės kojos šlaunį, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą; tęsdamas savo veiksmus, E. B. nubėgus į globos namų personalo kambarį, ją ten atsivijo ir, parstūmęs ant kambaryje buvusios sofos du kartus spyrė į dešinės kojos blauzdą, apmėtė ant stalo buvusiais saldainiai ir veidą užsidengusiai nukentėjusiajai vieną kartą keliu spyrė į dešinę ranką, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą; tęsdamas savo veiksmus, E. B. paskambinus bendruoju pagalbos telefonu, sudavė jai vieną kartą į kairiąją ranką žemiau alkūnės ir vieną kartą spyrė į dešinės kojos šlaunį bei sugriebęs nukentėjusiąją už kairės rankos žasto jį suspaudė, taip nepilnametei E. B. sukėlė fizinį skausmą ir pažeidė viešąją tvarką. Teismo vertinimu tokia M. M. veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akte 2025 m. balandžio 23-30 d. Nr. 87TPK-41/2025 pateiktų išvadų žinoma, kad M. M. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu ir šiuo metu diagnozuojamas: (duomenys neskelbtini). M. M. veikų metu negalėjo suvokti savo veikos pavojingumo ir negalėjo savo veiksmų valdyti. M. M. dėl savo psichikos būklės negalėjo ir negali būti apklausiamas, su juo negalima atlikti tyrimo veiksmų ir jis negali dalyvauti teismo posėdyje. (t. 2, b. l. 56-74)

Iš to darytina išvada, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką M. M. padarė būdamas nepakaltinamu ir jam turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė (BK 98 straipsnio 1 dalis).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 87TPK-41/2025 taip pat pateikta išvada, kad M. M. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Teismo posėdyje dalyvavęs ekspertizės akte nurodytas išvadas pateikęs teismo psichiatrijos ekspertas V. Diktanas nurodė, kad M. M. yra keliolika kartų gydytas stacionare, o jo ligos paūmėjimai būna psichiką traumuojančiose situacijose. Po nagrinėjamo įvykio jis taip pat buvo stacionarizuotas. Šiuo metu jo būklė yra gera, jis gyvena pas brolį, jam taikomą gydymą priima, todėl palaiko savo išvadą, kad jam būtų pakankamos ambulatorinio stebėjimo ir gydymo sąlygos, o būklei pablogėjus būtų galima spręsti dėl gydymo sąlygų pakeitimo į griežtesnes.

Parenkant M. M. priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, teismas vertina tai, kad M. M. yra diagnozuoti psichikos sutrikimai, kurie įtakoja bendrą jo psichinę sveikatos būklę, taip pat jo elgesį, emocijas, savijautą, kuri iš esmės tampa pavojinga tam tikrose stresinėse situacijose. Iš byloje nustatytų aplinkybių žinoma, kad M. M. yra jauno amžiaus, šiuo metu gyvena kartu su broliu, tai yra ne socialinės globos namų aplinkoje, kurioje yra didesnė rizika kilti stresinėms situacijoms. Duomenų, kad jo būklė būtų pablogėjusi po veikų padarymo nėra, jis šiuo metu gyvena ramesnėje aplinkoje, duomenų, kad vengtų vartoti jam taikomą gydymą nėra.

Remdamasis išdėstytais duomenimis, teismas mano, kad M. M. dėl jo padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų ir esančio psichikos sutrikimo šiuo metu galima stebėti ir gydyti ambulatorinėmis sąlygomis, tai yra Psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą, kas iš esmės yra daroma ir šiuo metu. Jo elgesys šiuo metu pavojaus aplinkiniams nekelia, duomenų, kad vengtų ambulatorinio gydymo nėra, todėl siekiant užtikrinti jo psichinės būklės stabilumą, jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Daiktinis įrodymas – CD laikmena su vaizdo įrašu, paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pripažinti, kad M. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje, būdamas nepakaltinamu, ir jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Nutarties vykdymą dėl M. M. priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymo, pavesti VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centrui ar kitai specializuotai psichikos sveikatos priežiūros įstaigai Kupiškyje, įpareigojant šios įstaigos administraciją, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų, pateikti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo.

Daiktinį įrodymą – CD laikmeną palikti prie bylos.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.