Utenos apylinkės teismo sprendimas

2020-01-08 · Civilinė byla Nr. e2-319-356/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-08
Bylos Nr.
e2-319-356/2020
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01843-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijolė Vitienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
S. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-319-356/2020Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01843-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 8 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vijolė Vitienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. e2-319-356/2020 (buvęs bylos Nr. e2-6868-356/2019), pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ patikslintą ieškinį atsakovei S. P., dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė AB „NEO Finance“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės: 1 007,70 EUR negrąžintą kredito dalį, 3,46 EUR palūkanų už laikotarpį nuo 2019-07-15 iki kreipimosi į teismą dienos, 111,86 EUR palūkanų iki 2019-11-21, 518,34 EUR tarpininkavimo mokesčio, 27 proc. dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 37 EUR žyminio mokesčio, 246,01 EUR už procesinių dokumentų parengimą ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovei S. P. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, atsakovė per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, esant ieškovės prašymui, priimamas teismo sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, įrodymus vertina tik formaliai. Be to, vertina įrodymus tik tos šalies, kuri yra juos pateikusi. Šiuo konkrečiu atveju teismas vertina tik ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, nes atsakovė ieškinio neginčijo, įrodymų neteikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys, atlikus formalų pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, tenkintinas.

Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp šalių (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), atsakovei nuosavybės teise perduota 1 200 EUR vartojimo kredito suma 48 mėn. terminui, atsakovė įsipareigojo kredito sumą grąžinti bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 774,72 EUR palūkanų (metinė palūkanų norma: 27 proc.), 77,01 EUR tarpininkavimo mokesčio (su nuolaida) iki (duomenys neskelbtini), bendra vartojimo kredito suma, kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti – 2 051,73 EUR. Ginčo, kad sudarydama sutartį atsakovė veikė kaip vartotoja, tarp šalių nėra. Darytina išvada, kad tarp šalių nuo (duomenys neskelbtini) susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai (CK 6.886 straipsnis), tokį faktą nustačius, esant tam pagrindui, atsakovės atžvilgiu gali būti taikomos vartotojų apsaugą reglamentuojančios teisės normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas nuolat laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto.

Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl sutarties sąlygų nesilaikanti šalis prisiima su tuo susijusią riziką.

Atsakovei nevykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – LR VKĮ) 19 straipsniu bei Sutarties 8.4. punktu, Sutartį nutraukė, atsakovei vartojimo kredito sutarties nutraukimas įsigaliojo 2019-11-19. Atsakovė savo įsipareigojimo mokėti kreditą ir kitus pagal Sutartį privalomus mokėjimus tinkamai nevykdė ir, ieškovės paskaičiavimu, negrąžino 1 007,70 EUR vartojimo kredito, nesumokėjo 3,46 EUR sutartinių palūkanų, paskaičiuotų nuo 2019-07-15 iki kreipimosi į teismą dienos (2019-11-21), 111,86 EUR pelno palūkanų, paskaičiuotų iki 2019-11-21, ir 518,34 EUR tarpininkavimo mokesčio.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.158 straipsnis nustato, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai ir kad šios pareigos šalys negali savo susitarimu pakeisti ar panaikinti. Šalių sąžiningumo pareiga egzistuoja nuo pat sutartinių santykių pradžios iki sutarties pabaigos. Prievolės baigiasi, kai jos tinkamai įvykdomos (CK 6.123 straipsnio 1dalis).

Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalis nustato, kad laiku paskolos negrąžinęs paskolos gavėjas privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje. Nagrinėjamu atveju Sutarties šalys sulygo dėl 27 proc. dydžio fiksuotų metinių palūkanų normos už naudojimąsi suteiktu kreditu ar jo negrąžinta dalimi ir nustatė, kad palūkanos yra skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo atsakovei dienos iki dienos, kada visas kreditas yra faktiškai grąžinamas ieškovei (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.15. punktas). Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6. punkte nustatyta, kad Sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo. Nagrinėjamu atveju Sutarties šalys sulygo dėl 27 proc. dydžio fiksuotos metinės palūkanų normos už naudojimąsi suteiktu kreditu ar jo negrąžinta dalimi ir nustatė, kad neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, jos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktas).

Byloje nėra duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad atsakovės prievolė ieškovei būtų pasibaigusi tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1dalis), atsakovė prievolę vykdė netinkamai, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. pasitvirtinus ieškovės pateiktiems rašytiniams įrodymams, būtų pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti 1 007,70 EUR skolą, 111,86 EUR palūkanas, paskaičiuotas iki 2019-11-21, 3,46 EUR palūkanas, paskaičiuotas nuo 2019-07-15 iki 2019-11-21, 518,34 EUR tarpininkavimo mokestį, 27 proc. dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą – 1 007,70 EUR, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-11-21) iki visiško kredito grąžinimo dienos (CK 1.138 straipsnio 4 punktas).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteisiamos ieškovės naudai 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteisiamą 1 641,36 EUR sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-12-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinys tenkinamas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovės ieškovei priteistina 37 EUR žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis) ir 246,01 EUR už advokato teisines paslaugas (procesinių dokumentų parengimą) (CPK 98 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteisiamos, nes jų suma (1,91 EUR) būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 270 straipsniu, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“, įmonės kodas 303225546, naudai: 1 007,70 EUR skolą, 115,32 EUR palūkanas, 518,34 EUR tarpininkavimo mokestį, 27 proc. dydžio metines palūkanas nuo 1 007,70 EUR sumos už laikotarpį nuo 2019-11-21 iki 1 007,70 EUR sumos grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 1 641,36 EUR sumos už laikotarpį nuo 2019-12-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 37 EUR žyminio mokesčio, 246,01 EUR už advokato teisines paslaugas.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2-3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja Vijolė Vitienė