Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-02-23 · Byla Nr. A2.6.-1841-891/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-02-23
Bylos Nr.
A2.6.-1841-891/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01033-2015-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Pažeidėjas
L. K.
Advokatai
Arūnas Paukštė
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1841-891/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01033-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.; 52.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. vasario 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,sekretoriaujant Agnei Sarnačinskaitei,dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui L. K.,jo atstovui advokatui Arūnui Paukštei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. 2014 m. gruodžio 21 d., apie 17:14 val., Verkių g. 29, Vilniuje, vairuodamas automobilį HONDA ACCORD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį TOYOTA AURIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Taip L. K. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 126 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas L. K. nurodė, jog savo kaltę dėl eismo įvykio pripažįsta, gailisi, tačiau nepajuto, kad kliudė kitą automobilį. Paaiškino, kad 2014-12-21 vakare, buvo tamsu, lijo, kartu su drauge L. L. važinėjo po parduotuves, automobilio salone grojo muzika, jie tarpusavyje kalbėjosi. Prie parduotuvės, esančios „Ogminos“ mieste, įvažiavo į „T“ formos sankryžą, pamatė priešais atvažiuojantį TOYOTA automobilį. Šis automobilis stabtelėjo sankryžoje, šiek tiek išlindo į jo kelio juostą. Jis (L. K.), įvertinęs, kad pralįs, lėtai, gražiai pravažiavo ir netoliese pasistatė automobilį. Po to nuėjo į parduotuves savais reikalais. Kontakto su TOYOTA automobiliu nejautė. Apgadinimus pamatė 2015-01-04, pagalvojo, kad jam kieme kaimynas nubraukė, todėl išsikvietė policiją, kuri užregistravo įvykį. Jo automobilis draustas „Kasko“ draudimu.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir L. K. 2015-01-19 rašytiniame paaiškinime.

Liudytoja L. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog prasilenkiant automobiliams sankryžoje susidūrimo nepajautė, nes L. K. vairuojamo automobilio salone grojo muzika, ji su L. K. kalbėjosi, be to, buvo tamsu, lynojo lietus. Jai žiūrint iš keleivio vietos, tarp automobilių dar buvo vietos prasilenkimui. Nesijautė jokio pasipriešinimo ar smūgio.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir L. L. 2015-01-19 rašytiniame paaiškinime.

Nukentėjusiosios R. B. 2014 m. gruodžio 21 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2014-12-21, maždaug 17.10 val., vairavo jai priklausantį automobilį TOYOTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos. Važiavo Verkių g. 29 teritorija nuo pagrindinio pastato link Verkių g. Oro sąlygos: šlapdriba, tamsus paros laikas, važiuojamoji dalis šlapia, asfaltas, po vieną eismo juostą į abi puses. Važiavo pirma eismo juosta. Privažiavus „T“ formos sankryžą ketino sukti į kairę, rodė kairiojo posūkio signalą. Jam sustojus sankryžoje iš kairės pusės važiavo pilkos spalvos automobilis HONDA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris rodydamas posūkį į dešinę sustojo trumpam, bet neįvertinęs situacijos vėl pradėjo važiuoti ir kliudė jos stovinčios mašinos pusę. Buvo apgadintos vairuotojo pusės abi durelės. Ji po įvykio staigiai išlipo iš automobilio, o automobilio HONDA savininkas nesustodamas nuvažiavo iš įvykio vietos. Jo nesulaukė iki policijos atvykimo. Tam, kad netrukdyti eismo, nes automobiliai negalėjo pravažiuoti, vieną metrą pasitraukė atgal nuo sankryžos. Autoįvykio liudininkas buvo jos dukra G. B., tel. 862265848, gim. 1995-04-26. Automobilį HONDA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo vyras, maždaug 30 metų, tamsiaplaukis, smulkaus sudėjimo. Automobilis draustas KASKO ir civilinės atsakomybės draudimu Lietuvos draudime.

G. B. 2015 m. sausio 20 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad autoįvykis vyko 2014-12-21, maždaug 17 val., ji sėdėjo automobilyje šalia mamos. Matė įvykį, kuomet susidarė situacija, kurioje dvi mašinos negalėjo pravažiuoti. Sėdėdama mašinoje matė, kaip automobiliai sustojo, tuomet jos mama apsižiūrėjo norėdama pavažiuoti atgal, tačiau po gana trumpo laiko, galbūt 1-2 min, kito automobilio vairuotojas pradėjo važiuoti, ji išgirdo gana stiprų garsą, kaip, manytų, priekinis automobilio kraštas ir vairuotojo pusės brėžė, įvažiavo, įlenkė mamos mašinos šoną iš vairuotojo pusės. Mama atsidariusi langą šūktelėjo: „Ką tu darai?“. Kaip jau minėjo, jos pirma mintis buvo, kad vairuotojas specialiai važiuoja, nors ir kliudo kitą mašiną. Kito automobilio vairuotojas nesustojo, nuvažiavo toliau ir negrįžo į įvykio vietą. Vairuotojas buvo liesas, tamsus, veido bruožų nepamena, kadangi įvykio metu lijo ir buvo tamsu.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio R. V. 2014-12-21 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-12-21, apie 17.14 val., dirbdami su vyr. patruliu D. K. iš VPK OVS gavo pranešimą dėl eismo įvykio adresu Verkių g. 29, Vilniuje. Atvykę šiuo adresu rado apgadintą automobilį TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja R. B. paaiškino, kad vairavo automobilį ir važiavo link sankryžos ir ties šalutiniu ženklu sustojo praleisti automobilius, važiuojančius pagrindiniu keliu, tuo metu automobilis HONDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas į dešinę kliudė jos automobilio kairį šoną, truputį pastovėjo ir nuvažiavo. Įvykio metu žmonės nenukentėjo, pašalinių liudininkų nėra, įvykio vieta yra filmuojama vaizdo medžiaga pas apsaugos darbuotojus.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės A. Š. 2015-01-19 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad eismo įvykio reg. Nr. AV2-4891/1394 tyrimo metu L. K. atvykęs į Vilniaus apskrities VPK KPV paaiškino, kad 2014-01-04 pranešė, kad rado apgadintą savo automobilį HONDA ACCORD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (apgadintas kairės pusės priekinis bamperis). Pridedama BPC kortelė. Iš Bendrojo pagalbos centro kortelės matyti, jog 2015-01-04, 13.06 val., L. K. kvietė policiją, pranešdamas, kad po nakties kieme kitu nenustatytu automobiliu, kuris pasišalino, apgadintas stovintis pranešėjo automobilis HONDA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilio TOYOTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta, priede nurodyta, kad automobilio TOYOTA AURIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintos priekinės ir užpakalinės kairės pusės durys.

2015 m. sausio 20 d. transporto priemonės (automobilio HONDA ACCORD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) techninės apžiūros akte, ties grafa „Rasti techniniai defektai ir sugadinimai“ nurodyta, jog brėžtas kairės pusės priekinis bamperis.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos sudarytoje fotolentelėje užfiksuota automobilių HONDA ACCORD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir TOYOTA AURIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, jiems padaryti apgadinimai, apgadinimų aukštis, taip pat nurodyta, jog sugretinus automobilius apgadinimų aukščiai ir pobūdis atitinka.

Byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotas 2014 m. gruodžio 21 d., apie 17:14 val., Verkių g. 29, Vilniuje, įvykęs eismo įvykis.

Šiuos duomenis teismas įvertino vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, suformuotu ištyrus visus byloje surinktus faktinius duomenis, ir jais remdamasis padarė išvadą, kad L. K. pažeidė KET 9, 126 punktų reikalavimus, ko pasėkoje buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. L. K. pripažįsta vairavęs automobilį HONDA ACCORD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir savo kaltę dėl eismo įvykio pripažįsta. Policijos pareigūnai užfiksavo automobiliams padarytus apgadinimus, jų lokalizaciją. Aukščiau paminėtų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

L. K. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus. Ši veika kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012). Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

L. K. tiek teismo posėdžio metu, tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nepajuto, jog kliudė kitą automobilį, jokio tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo. Byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, kad jis vengė tiesos nustatymo byloje, slėpė įvykio pėdsakus, skubiai pasišalino iš įvykio vietos ar atliko panašius veiksmus. Tiek iš paties L. K., tiek iš liudytojos L. L. parodymų, taip pat R. B. ir G. B. rašytinių paaiškinimų bei byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog po automobilių kontakto L. K. iš automobilio išlipęs nebuvo, automobilių neapžiūrėjo, eismo įvykio vietoje ilgai nebuvo, tiesiog atlikdamas posūkio manevrą lėtai, kadangi važiavo labai arti kito automobilio, pravažiavo pro sankryžoje sustojusį automobilį TOYOTA AURIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nestabtelėjęs nuvažiavo toliau. Kaip matyti iš byloje užfiksuotų abiems automobiliams padarytų apgadinimų, jie yra nežymūs, matosi tik dažų įbrėžimai, todėl esant tokiems automobilių apgadinimams, tokiam jų mastui ir pobūdžiui L. K. kontakto galėjo ir nejusti. Be to, jokių duomenų apie tai, kad kontaktas sukėlė kokį nors garsą, kurį L. K. galėjo girdėti, byloje nėra. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad kontakto metu automobiliai nesujudėjo. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. L. nurodė, jog prasilenkiant automobiliams sankryžoje jokio susidūrimo nepajautė, jokio smūgio nebuvo, be to, nurodė, jog jiems važiuojant L. K. vairuojamo automobilio salone grojo muzika. Kad automobilio salone grojo muzika, nurodė ir pats L. K.. Taigi automobilio salone sklindanti muzika galėjo apsunkinti vairuotojo galimybes išgirsti ir pajausti automobilių kontaktą. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, eismo įvykio metu buvo tamsus paros metas, lijo, kas taip pat galėjo įtakoti tai, kad nežymaus automobilių kontakto galėjo nesimatyti, automobiliai buvo šlapi, todėl praslydimas tarp automobilių ne taip jautėsi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog L. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad savo automobilio apgadinimus pamatė tik 2015-01-04 ir pagalvojo, kad tai jam kieme kaimynas nubraukė, todėl išsikvietė policiją, kuri užregistravo įvykį. Tokius L. K. paaiškinimus patvirtina byloje esantis specialistės A. Š. 2015 m. sausio 19 d. tarnybinis pranešimas bei Bendrojo pagalbos centro kortelė, iš kurios matyti, jog būtent pats L. K. 2015-01-04, 13.06 val., kvietė policiją pranešdamas, kad po nakties kieme kitu nenustatytu automobiliu, kuris pasišalino, apgadintas jo stovintis automobilis HONDA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė rodo, jog L. K. nesistengė paslėpti eismo įvykio pėdsakų, pamatęs apgadinimus ant savo automobilio pats kreipėsi į policiją dėl galimo eismo įvykio, kas taip pat patvirtina, jog 2014-12-21 įvykusio eismo įvykio jis nepastebėjo, kontakto tarp automobilių nepajuto.

Vertindamas aukščiau nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad duomenų, jog L. K. automobilį būtų vairavęs neblaivus, nėra, automobilis apdraustas įstatymų nustatyta tvarka, teismas neturi pagrindo netikėti L. K. parodymais. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad L. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, o visos abejonės ir neaiškumai, iškylantys nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byla pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, L. K. atžvilgiu turi būti nutraukta nesant šio pažeidimo sudėties, tai yra nenustačius subjektyviojo jos požymio – tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – L. K. nuoširdžiai gailisi dėl eismo įvykio, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius L. K. – anksčiau kelis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, skirtas baudas yra sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi, dirba. Šių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, tačiau L. K. skirtina minimali ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, teismas

nutaria:

L. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį skirti 28 € baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą L. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys