Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Anykščių r., (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas 8 klasės, gyvenantis Anykščių r., (duomenys neskelbtini) , nedirbantis, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2014 m. gruodžio 11 d. apie 9 val. 30 min., Anykščių r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš asmeninių paskatų, atėjęs į tvartą, peiliu dūrė brolio sugyventinei G. S. į krūtinės sritį, padarydamas durtinę kiauryminę dešinės krūtinės ląstos žaizdą su krūtinplėvės pažeidimu, lydimu oro ir kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje bei poodiniu oro susikaupimu krūtinės ląstos ir kaklo srityse, tuo sunkiai sutrikdydamas nukentėjusiajai G. S. sveikatą.

K. V. S. kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad ruošėsi šerti gyvulius, nuėjo į virtuvę, pasiėmė peilį, kad nupjauti virves, kuriomis buvo suspaustas šienas. Tada atvažiavo brolio sugyventinė. Brolis žadėjo pavežti jį iki Anykščių. Kai jis paprašė brolio sugyventinės nuvežti iki Anykščių, ji pasakė, kad nevežios į Anykščius, nes jis neprižiūri gyvulių. Tuo momentu jis ir dūrė jai su peiliu. Tada ji išbėgo iš tvarto ir tuo viskas baigėsi. Iki tol santykiai buvo normalūs, nesipykdavo. Jis nepyko ant nukentėjusiosios. Dėl turto pykčių turėjo su broliu, ne su nukentėjusiąja. Tą rytą jis laukė atvažiuojančio brolio. Jam pyktis suėmė, kai ji pradėjo ant jo rėkti, kad jis neprižiūri gyvulių. Gyvulius prižiūrėti jo prašė brolis. Jis gyvulius prižiūrėjo. Visą laiką padeda broliui. Peilį pasiėmė virtuvėje nuo stalo. Peilio reikėjo pjauti virvei. Peilį turėjo kelnių kišenėje, rankoje nelaikė. Išsitraukė peilį iš kišenės, priėjo prie nukentėjusiosios ir dūrė. Į kurią kūno dalį dūrė, tiksliai nežino. Dūrė gal į viršutinę kūno dalį, vieną kartą. Peilį ištraukė. Ji išbėgo iš tvarto, o jis baigė šerti gyvulius. Jis norėjo pagąsdinti už tai, kad sakė, kad jis neprižiūri gyvulių. Nebuvo jokio tikslo. Atsiprašė nukentėjusiosios, kai susitiko šiandien teisme. Atleisti yra nukentėjusiosios reikalas. Ji nieko neatsakė. Gailisi dėl to, ką padarė. Negerai padarė. Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta, su juo sutinka. Su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu nesutinka. Mano, kad per didelė suma. Jis neturi iš kur paimti tokių pinigų. Jis niekur nedirba. Jokio turto neturi. Nukentėjusiosios civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies. Nusikaltimo metu buvo išgėręs alaus. Jei būtų buvęs blaivus, gal nebūtų įvykdęs šito nusikaltimo.

Po prisipažinimo įvykdžius nusikalstamą veiką V. S. sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir nukentėjusioji, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. S. paaiškino, kad susirgo jos sugyventinis, todėl jai teko važiuoti pašerti gyvulių. Ji išlipo iš mašinos ir ėjo link tvarto. Durys buvo atidarytos. Matė, kaip jis išėjo iš namo, atsekė ją iki tvarko. Gyvuliai buvo nešerti. Nebuvo nei šieno ėdžiose, nei vandens kibiruose. Prileido kibirą vandens ir nunešė prie karvės. Jis atsistojo tarpdury. Prašė, kad nuvežtų į Anykščius. Ji atsakė, kad dabar šeria gyvulius, kad pašers ir tada nuveš. Apie rėkimą kalbos nebuvo. Ji tvarkė mėšlą. Jis stovėjo tarpdury. Pastovėjo gal kokią pusę minutės. Nei ji jam, nei jis jai nieko nesakė. Priėjo ir dūrė. Tada ji šonu, šonu ir išbėgo pro kaimynus link kelio. Jis irgi išėjo iš tvarto. Sužalojimai, kuriuos patyrė - perdūrė krūtinę, plautį. Darė dvi operacijas Anykščiuose ir Vilniuje Santariškėse. Pasekmės – negali dirbti, negali panešti vandens kibiro, užeina dusulio priepuoliai. Vilniuje sakė, kad sužalojo visam gyvenimui. Buvo perdurtas plautis. Atstatė 50 procentų. Iki tol ji ūkininkavo, laikė gyvulius, dirbo pilna jėga, su sveikata jokių problemų neturėjo. Turėjo pajamas. Dabar dirbti negali, reikia saugotis. Neįgalumui nustatyti praėjo per mažai laiko. Ateityje gresia netekti kažkoks procentas darbingumo. Dar tęsia gydymą. Atlieka procedūras, t.y. kvėpuoja, pučia balionus, kad išjudinti plautį. Iš pradžių nežinojo, kad reikia rinkti čekius. Kainavo vaistai, važinėjimas į Vilnių, padėka, dovana gydytojams už operaciją. Įrodymų dėl patirtos turtinės žalos neturi. Dėl neturtinės žalos paaiškino, kad jai buvo šokas. Galima sakyti, kad beveik visas jos gyvenimas sugriuvo. Finansine prasme jos pajamos būdavo 50 000 į metus. Dabar vos mokesčiams susimokėti užtenka. Tai, kad neturi pinigų, negali dirbti, labai veikia ir psichologiškai. Ji jau nebegalės dirbti taip, kaip dirbo. Kiek gyvens nežino, tad kas jai už tai kompensuos. Buvo kažkokia depresija, stresas, nemiga, pyktis. Įvertino tai, kad bent jau kažkokia dalis pajamų būtų į ateitį. Neturtinę žalą vertina kaip negautas pajamas. Dėl sužalojimo jautė didelį skausmą. Jai didžiausia baimė buvo, kad neuždustų. Ir dabar turi baimę, kad neuždustų. Gydymas dar nebaigtas. Ieškinį palaiko pilnai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais rašytiniais įrodymais:

2014-12-11 tarnybiniu pranešimu dėl įvykio patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) , iš kurio matyti, kad buvo gautas pranešimas apie tai, jog į Anykščių ligoninės reanimacijos skyrių pristatyta moteris G. S. su durtine žaizda krūtinės ląstoje (b.l. 6).

2014-12-11 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - Anykščių r., (duomenys neskelbtini) , esantis tvartas, paimtas peilis (b.l. 8-9).

2015-02-13 nukentėjusiosios G. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji patvirtino savo duotus parodymus vietoje (b.l. 13-15).

2015-01-20 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad G. S. nustatyta durtinė kiauryminė dešinės krūtinės ląstos žaizda su krūtinplėvės pažeidimu, lydimu oro ir kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje bei poodiniu oro susikaupimu krūtinės ląstos ir kaklo srityse, sužalojimas padarytas aštriu, duriančių savybių turinčiu daiktu, kuo galėjo būti užduotyje nurodyta peilio geležtė, tikėtina, kad sužalojimo padarymo metu G. S. galėjo būti sukletas fizinis skausmas, dėl nustatyto sužalojimo G. S. sveikata sutrikdyta sunkiai (b.l. 29-30).

2014-12-12 liudytojo K. K. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad liudytoju apklaustas K. K. parodė, jog 2014-12-10 gėrė su V. S.. Išgertuvių metu pastarasis pyko ant savo brolio A. S. ir G. S., dėl tėvų palikimo. V. S. kalbėjo, kad padegs brolio ir jo sugyventinės namus arba kaip nors kitaip jais atsikratys (b.l. 31).

2015-01-02 liudytojo A. S. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad liudytoju apklaustas A. S. parodė, jog jis su sugyventine G. S., tėvų sodybos, esančios Anykščių r., (duomenys neskelbtini) , tvarte laiko gyvulius. Tėvų sodyboje gyvena jo brolis V. S.. Jo santykiai su broliu nėra geri, nes pastarasis girtuokliauja. 2014-12-10 jis atsigulė į ligoninę, todėl gyvulius šėrė G. S.. 2014-12-11 ryte paskambino sugyventinei G. S., o ši pasakė, kad ją veža į ligoninę, nes V. S. peiliu ją sužalojo. Vėliau G. S. jam papasakojo, kad 2014-12-11 jai atvykus šerti gyvulių, V. S. paprašė jos nuvežti į Anykščius, o jai liepus palaukti kol ji apsišers, V. S. supyko ir priėjęs peiliu dūrė jai į krūtinę (b.l. 32).

2015-01-05 liudytojo J. Č. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad liudytoju apklaustas J. Č. parodė, jog 2014-12-11 apie 10 val. jis su žmona J. Č. važiavo Anykščių r., (duomenys neskelbtini) ir prie (duomenys neskelbtini) namo, kuriame gyvena V. S., pamatė iš kiemo išbėgančią ir jo automobilį stabdančią G. S.. Ji paprašė jo iškviesti greitąją pagalbą, nes jai V. S. ją perdūrė. G. S. buvo išsigandusi, išbalusi, laikėsi rankomis už krūtinės, dejavo, jos rankos buvo kruvinos. Kadangi nei jis, nei jo žmona neturėjo telefono, todėl G. S. nuvežė į (duomenys neskelbtini) kaimo ambulatoriją (b.l. 34).

2015-01-05 liudytojos J. Č. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad liudytoja J. Č. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas J. Č. (b.l. 35).

2015-01-16 specialisto išvada Nr. 89-8-IS1-1, iš kurios matyti, kad tyrimui pateiktas peilis yra buitinės virtuvinis peilis. Kadangi buitinės paskirties peiliai prie nešaunamųjų – šaltųjų ginklų nepriskiriami, tai tyrimui pateiktas peilis taip pat nėra nešaunamasis ginklas. Peilis pagamintas pramoniniu būdu (b.l. 49-51).

2015-02-13 daiktų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad buvo pateikti iš Anykščių r. savivaldybės ligoninės paimti G. S. priklausantys: paltukas, megztinis (b.l. 52 ).

2015-02-17 daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti G. S. priklausantys drabužiai: paltukas ir megztinis (b.l. 53-56).

2014-12-11 14 val. 09 min. atliktu asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad V. S. nustatytas 1,91 promilių girtumas (b.l. 57).

2015-02-19 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad V. S. patvirtino savo duotus parodymus (b.l. 71-73).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis V. S., veikdamas neapibrėžta tyčia, dūrė peiliu nukentėjusiajai G. S. į krūtinę ir taip sunkiai sutrikdė jos sveikatą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio1 dalį.

K. V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi; jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis, baigtas, sunkus nusikaltimas (BK 11 str. 5 d.), nukreiptas prieš žmogaus sveikatą, atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. V. S. anksčiau nebuvo teistas, nusikalto pirmą kartą (b.l. 90), yra baustas administracine tvarka, nusikaltimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo (b.l. 91), nedirba, darbo biržoje neregistruotas, psichiatro ir priklausomybės ligų dispanserinėje įskaitoje neįrašytas ir nesigydė (b.l. 93), Anykščių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija V. S. charakterizuoja kaip ūmaus būdo, nepaisantį higienos normų (b.l. 98).

Atsižvelgus į visas aplinkybes, į veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tai, kad kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą, kaltinamajam skirtina BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 str. nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bei viena – jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, bei įvertinant, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, skirtina mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

Atsižvelgus į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime (BK 66 str.).

Civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 1212,51 EUR žalos priteisimo PSDF biudžetui už apmokėtas G. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (žalos gavėjas – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos) pagrįstas prie ieškinio pridėtais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai (b.l. 41-45). Žala padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, todėl iš jo priteistina 1212,51 EUR PSDF biudžetui nukentėjusiosios G. S. gydymo išlaidų.

Nukentėjusioji G. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos 500 EUR turtinės ir 20 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 17).

Byloje ištirtais įrodymais yra nustatytas teisės pažeidimas, šį pažeidimą padariusio asmens kaltė, priešingas teisei kaltinamojo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei kaltinamojo veiksmų ir žalos, t.y. nustatytos visos civilinės atsakomybės dėl G. S. sveikatos sužalojimo sąlygos.

CK 6.263 str. 2 d. reglamentuoja, kad turtinę ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Šioje byloje kaltu dėl G. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo pripažįstamas V. S., kuris ir yra atsakingas už žalą, susijusią su sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Pagal civilinį įstatymą turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad ji patyrė 500 EUR turtinę žalą. Nukentėjusioji teisme žodžiu paaiškino, jog šią jos patirtą turtinę žalą sudaro vaistai, važinėjimas į Vilnių, padėka, dovana gydytojams už operaciją. Įrodymų dėl patirtos turtinės žalos G. S. nepateikė, nes jų neturi. (duomenys neskelbtini) straipsnis nustato, kad kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Kartu su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių jos patirtos turtinės žalos dydį, tokių įrodymų nukentėjusioji nepateikė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą nukentėjusiosios G. S. civilinis ieškinys dėl 500 EUR turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

Nukentėjusiosios G. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl 20 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šią žalą įvertina teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str. 1 d. bei CK 6.250 str. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

G. S. tyčiniu smurtiniu sunkiu nusikaltimu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, todėl ji pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo, jos reikalavimai atitinka realias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, tačiau teismas sprendžia, kad nurodytas neturtinės žalos dydis yra aiškiai ir neproporcingai per didelis, be to, teismas pažymi, jog neturtinę žalą nukentėjusioji iš dalies sutapatina su negautomis pajamomis, kas iš esmės yra reikalavimas atlyginti turtinę žalą. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina siekti ir nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Būtina pabrėžti ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimas - ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus, atlygintinos žalos dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai G. S. neturtinė žala buvo padaryta tyčiniu sunkiu smurtiniu nusikaltimu, jai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio ji turėjo ištverti ne vieną operaciją, sužalojimo pasekmėje ji iš esmės prarado prieš tai buvusį darbingumą, gydosi dar ir šiuo metu, todėl, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, G. S. iš V. S. priteistini 6500 EUR neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Panevėžio valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamajam V. S. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir jį bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme gynė advokatas Stasys Kavaliūnas. Iš tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad valstybės patirtos išlaidos, teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą sudarė 208,61 EUR (b.l. 126). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis būdamas laisvėje nors ir niekur nedirbo, turto neturi, nebuvo registruotas darbo biržoje, tačiau yra sveikas bei darbingas ir ateityje jas išgalės sumokėti, todėl išlaidos suteikus antrinę teisinę pagalbą pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo ((duomenys neskelbtini) str.).

Daiktiniai įrodymai. G. S. drabužiai (paltukas ir megztukas) ir pakuotė su peiliu, paketo Nr. (duomenys neskelbtini) , nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams ir 3 (trejiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos – 2015-03-24.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme (nuo 2014-12-11 12 val. 00 min.) ir suėmime išbūtą laiką (nuo 2014-12-12 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos).

V. S. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti pilnai, priteisti 1212,51 EUR (vieną tūkstantį du šimtus dvylika eurų ir 51 eurocentą) iš Vytauto S. V. ligonių kasos naudai.

Priteisti iš V. S. 6500 EUR (šešis tūkstančius penkis šimtus eurų) nukentėjusiajai G. S. neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš V. S. valstybei 208,61 EUR (du šimtus aštuonis eurus ir 61 eurocentą) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 188659752, bankas AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Daiktinius įrodymus - G. S. drabužius (paltuką ir megztuką) ir peilį, paketo Nr. (duomenys neskelbtini) , nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.