- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-07-03
- Bylos Nr.
- A5.-1432-1129/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00995-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. S.
- Institucija
- Kauno apskrities VMI
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. S. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2020 m. birželio 4 d. surašė M. S. administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad jis, būdamas UAB ,,J.“ vadovu neužtikrino, kad visi Bendrovėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. 2020 m. vasario 27 d. vairuotojo funkcijas J. S., bendrovei priklausančiu automobiliu Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sutarė dėl atlygio už atliktą darbą, kurį 2020 m. vasario 27 d. išmokėjo, tačiau su J. S. rašytinės darbo sutarties nesudarė ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais M. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, bei Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. S. teismo posėdžio metu kaltę iš dalies pripažino ir paaiškino, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių bendrovėje neliko žmogaus, kuris turėtų teisę vairuoti autobusiuką ir parvežtų prekes pagal užsakymą, todėl paprašė tėvo, kad jis parvežtų prekes iš Lenkijos, jam buvo parašytas įgaliojimas, nes vykdo verslą, prekes veža pagal užsakymus. Tai buvo vienkartinis pervežimo veiksmas.
Teismo posėdžio metu buvo ištirta byloje surinkta medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas Nr. VMI-02-ANR_P-148-2020 (b. l. 1), Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. birželio 4 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (7.45) FR 1042 -1839 (b. l. 2), faktų fiksavimo pažyma (b. l. 3-5), UAB ,,J.“ kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6), UAB ,,J.“ įgaliojimas parvežti prekes (b. l.7), J. S. paaiškinimas (b. l. 8), M. S. paaiškinimas (b. l. 9, 10), sąskaitos – faktūros (b. l. 11-13).
Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Motyvuojamoji dalis
ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami tarp šalių susiklostę darbo teisiniai santykiai. Teismo vertinimu, šiuo atveju nelegalaus darbo faktą įrodančių duomenų, siekiant pripažinti, kad tarp šalių buvo susiklostę darbo santykiai ir J. S. dirbo UAB ,,J.“, nesudarius darbo sutarties, nepakanka.
Byloje nustatyta, kad 2020 m. vasario 27 d. vairuotojas J. S., bendrovei UAB ,,J.“ priklausančiu automobiliu Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyko prekių, buvo sutarta dėl atlygio už atliktą darbą, kurį 2020 m. vasario 27 d. išmokėjo. Šios faktinės aplinkybės užfiksuotos 2020 m. vasario 27 d. Faktų fiksavimo pažymoje, nurodytos kaip pažeidimo esmė protokole, jas pripažino bei nurodė ir M. S..
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje institucijos pateiktų dokumentų, J. S. UAB ,,J.“ priklausančiu automobiliu Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovei suteikė pervežimo paslaugą, t. y. pargabeno bendrovės užsakytas prekes, ką ir patvirtina pateiktos sąskaitos faktūros. Kaip matyti iš pateikto įgaliojimo ir kasos išlaidų orderio, bendrovė J. S. už suteiktą pervežimo, prekių priėmimo paslaugą sumokėjo vienkartinį užmokestį – 20 Eur.
Institucija patikrinimo metu, t. y. 2020 m. vasario 27 d., patikrinusi duomenis apie J. S. įdarbinimą nustatė, jog J. S. bendrovėje neįdarbintas, su juo rašytinė darbo sutartis nesudaryta, apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformuotas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius ir konstatavo, kad buvo pažeista Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, bei Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai, t. y. konstatavo nelegalaus darbo požymius.
Tačiau teismas negali sutikti su tokiu nelegalaus darbo aiškinimu, nes teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Tačiau nagrinėjamoje byloje pakankamai duomenų, kurie leistų konstatuoti ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, nėra surinkta.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
2020 m. vasario 27 d. J. S. paaiškinime nurodė, kad per Kalvarijos postą gabeno šviestuvus iš Lenkijos Respublikos Suvalkų miesto, prekes gabeno su UAB ,,J.“ automobiliu Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko pasirašęs vienkartinio darbo užmokesčio sutartį, atlygis 20 Eur. Tai patvirtina ir byloje pateiktas įgaliojimas ir pinigų sumokėjimo kvitas.
Teismas sprendžia, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovo nurodytos aplinkybės neleidžia spręsti, jog yra visi nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai, tarp UAB ,,J.“ vadovo ir J. S. buvę santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t. y. buvo dirbama darbdaviui ir darbuotojui susitarus, J. S. dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai bei atlygintinai.
Atsižvelgiant į tai bei remiantis įrodymų naštos paskirstymo taisyklėmis, t. y., jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, darytina išvada, kad byloje nėra įrodyta, jog tarp J. S., kaip darbuotojo ir UAB ,,J.“ direktoriaus M. S., kaip darbdavio, būtų susiklostę darbo teisiniai santykiai, ir kad J. S., paklusdamas įmonės tvarkai ir darbdaviui protokole nurodytu laiku ir vietoje dirbo UAB ,,J.“ , todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nėra įrodytas, administracinio nusižengimo požymių nėra, vienkartinis pervežimo paslaugos suteikimas, nesant kitų įrodymų, patvirtinančių J. S. ir UAB „J.“ darbinių santykių tęstinumą, negali būti vertinamas kaip nelegalus darbas.
Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje esančių duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad M. S. veiksmuose yra jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena M. S. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinio nusižengimo teiseną M. S. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.