- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-17
- Bylos Nr.
- 2A-237-553/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-08972-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Liuda Uckienė, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- UAB „Keliukis“
- Atsakovas
- AB „Specializuota komplektavimo valdyba“
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-22 sprendimo, priimto išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Keliukis“ ieškinį atsakovui AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Keliukis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovo 4 761,65 Lt už krovinio pervežimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sudarė su atsakovu krovinio pervežimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pateikti pervežimui krovinį – 270 vnt. karučių, juos pakrauti sutartyje nurodytu adresu, o ieškovas įsipareigojo laiku pateikti automobilį pervežimui, pervežti ir priduoti krovinį sutartyje nurodytose iškrovimo vietose. Prekės nustatytu laiku buvo pargabentos į Lietuvą ir nuo 2011-06-01 iki 2011-06-21 atitinkamais kiekiais pristatytos į atsakovo nurodytas iškrovimo vietas. Ieškovas 2011-06-21 išrašė atsakovui apmokėti PVM sąskaitą faktūrą 5 324 Lt sumai. Per minėtą laikotarpį (nuo 2011-06-01 iki 2011-06-21) ieškovo pasirinktame sandėlyje dingo 10 karučių, todėl buvo pristatyta tik 260 karučių. Atsakovas nuostolius įvertino 562,35 Lt, ieškovas šį faktą pripažino ir prašė atsakovą sumokėti skirtumą tarp PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos ir ieškovo patirto nuostolio, t. y. 4 761,65 Lt, tačiau atsakovas neatsiskaitė. Atsakovas pateikė ieškovui pretenziją, kurioje nurodė, kad dėl ieškovo kaltės pervežimo metu buvo apgadinta 270 karučių. Ieškovas nurodė, kad pagal pervežimo sąlygas už karučių pakrovimą buvo atsakingas atsakovas, jis sprendė, kaip turi būti įpakuojamos, kraunamos ir gabenamos prekės, todėl turi numatyti su tuo susijusią riziką, todėl jo pretenzija dėl 4 400 Lt dydžio nuostolių nepagrįsta ir neteisėta.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su pareikštais reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad krovinys (visi 270 karučių) buvo apgadintas, defektai užfiksuoti nuotraukose. Atsakovas žalą įvertino 4 400 Lt (krovinio transportavimo išlaidos), kadangi karučius pardavė tokia kaina, kokia pirko. Atsakovas minėtą žalos dydį (4 400 Lt) atėmė iš užmokesčio ieškovui, nes krovinys buvo apgadintas dėl ieškovo kaltės. Atsakovas teigė, kad patyrė 505,77 Lt nuostolių dėl vežėjo prarastų 10 karučių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-03-22 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti, priteisti ieškovui iš atsakovo 4 761,65 Lt, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą iki teismo visiško sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad 2011-05-25 ginčo šalys sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. 78/20110525, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pateikti pervežimui krovinį – 270 vnt. karučių, juos pakrauti sutartyje nurodytu adresu, o ieškovas įsipareigojo laiku pateikti automobilį pervežimui, pervežti ir priduoti krovinį sutartyje nurodytose iškrovimo vietose (b. l. 11). Iš CMR važtaraščio matyti, kad vežimo paslaugos įvykdytos (b. l. 23, 24). Už suteiktas paslaugas ieškovas pateikė atsakovui apmokėti 2011-06-21 PVM sąskaitą faktūra Nr. K2011 02894, 5 324 Lt sumai (b. l. 12). Atsakovas pripažino, kad neatsiskaitė už pervežimą, argumentuodamas, kad patyrė didesnius nuostolius nei yra vežimo kaina. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad pagal sutartinius įsipareigojimus ieškovas pristatė 260 vnt. karučių. Byloje nekilo ginčo, kad pristatant krovinį dėl ieškovo kaltės dingo 10 karučių, todėl ieškovas, įvertindamas pagal atsakovo paskaičiavimus patirtus nuostolius 562,35 Lt sumai, kuriuos pagrindžia paties atsakovo pateikti pirkimo pardavimo dokumentai (b. l. 30, 31), atitinkamai sumažino vežimo kainą ir reikalavo iš atsakovo 4 761,65 Lt skolos. Teismas sprendė, kad toks reikalavimas yra pagrįstas ir atitinka Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) IV skyriaus („Vežėjo atsakomybė“), CK 6.820 straipsnio nuostatas („Vežėjo atsakomybė už krovinio ar bagažo praradimą“). Kartu teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu likusieji 260 vnt. karučių, kurie buvo pristatyti gavėjui, buvo sugadinti, tai neatleidžia atsakovo nuo prievolės atsiskaityti už vežimo paslaugas; dėl nuostolių atlyginimo atsakovas turi teisę pareikšti savarankiškus reikalavimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (atsakovas) AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-22 sprendimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tik vienai pusei (atsakovui) taikė Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalį dėl pareigos vykdyti prievoles sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Ieškovas netinkamai įvykdė užsakymą (dalį krovinio prarado, o kitą dalį apgadino), t. y. savo sutartinę prievolę, ir atsiskaitymas už netinkamą prievolės įvykdymą negali būti atliekamas pilna apimtimi.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad likusieji 260 vnt. karučių buvo sugadinti arba prarasti, nepateikė priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo.
2. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė, kokios bylos aplinkybės patvirtina teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokias konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškovu už suteiktą krovinio pervežimo paslaugą, savo atsisakymą atsiskaityti motyvuodamas tuo, kad ši paslauga buvo suteikta netinkamai ir krovinys buvo sugadintas. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą ieškovo (vežėjo) ieškinį tenkinti visiškai, kadangi atsakovas pripažino, jog neatsiskaitė už pervežimą, o tuo atveju, jei krovinys buvo apgadintas, tai neatleidžia nuo prievolės atsiskaityti už vežimo paslaugas, be to, atsakovas turi teisę pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo. Apeliantas (atsakovas) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi teismas tik atsakovo atžvilgiu taikė CK 6.38 straipsnio 1 dalį dėl pareigos vykdyti prievoles sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Ieškovas netinkamai įvykdė užsakymą (dalį krovinio prarado, o kitą dalį apgadino), t. y. savo sutartinę prievolę, ir atsiskaitymas už netinkamą prievolės įvykdymą negali būti atliekamas pilna apimtimi.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad krovinio pervežimo paslauga buvo suteikta (krovinys pristatytas), kad šalių sutartiniams santykiams yra taikoma 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CRM) (toliau – CMR konvencija). Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme atsakovas teigė, kad neturi pareigos mokėti už krovinio (karučių) pervežimo paslaugą, kadangi ji suteikta netinkamai. Pažymėtina, kad krovinio vežimo sutartimi vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal tarp ginčo šalių 2011-05-25 sudarytą sutartį krovinio pervežimui Nr. 78/20110525, ieškovas (vežėjas) įsipareigojo laiku pateikti techniškai tvarkingą transporto priemonę krovinio pervežimui ir pervežti bei priduoti krovinį užsakovui pagal terminus, atsakovas (užsakovas) įsipareigojo pateikti pervežimui krovinį, krovinį pakrauti ir apmokėti už pervežimą. Taigi tiek ieškovas privalėjo tinkamai įvykdyti su krovinio pervežimu susijusią prievolę, tiek atsakovas privalėjo tinkamai įvykdyti savo prievolę sumokėti ieškovui nustatyto dydžio užmokestį už įvykdytą krovinio pervežimo paslaugą. Ieškinio, taigi ir nagrinėjamos bylos, dalykas yra netinkamas atsakovo (užsakovo (siuntėjo)), pareigos atsiskaityti su ieškovu (vežėju) už krovinio pervežimą įvykdymas. Šioje byloje nėra pareikštas atsakovo priešieškinys ieškovui dėl nuostolių, atsiradusių pristačius pažeistą (sugadintą) krovinį, atlyginimo. CK 6.820 straipsnis, tiek CMR konvencijos 17 – 29 straipsniai, reglamentuoja ir apibrėžia vežėjo atsakomybę už krovinio sugadinimą, tačiau šie straipsniai gali ir turi būti taikomai byloje tuo atveju, jeigu asmuo pareiškia ieškinį, kuriuo prašo taikyti tokią atsakomybę, t. y. teisme vežėjui pareiškia reikalavimą atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamai suteiktos krovinio pervežimo paslaugos. Nagrinėjamoje byloje pretenzijos dėl netinkamai suteiktos krovinio pervežimo paslaugos – tai tik atsiliepimo į ieškinį argumentai, kurie nėra ir negali būti vertinami kaip savarankiškas reikalavimas atlyginti žalą (nuostolius). Kaip minėta, atsakovas neginčija paties krovinio pervežimo paslaugos suteikimo fakto, todėl jis negali ginčyti ir savo pareigos atsiskaityti už paslaugą, kuri buvo suteikta. Už suteiktą vežimo paslaugą sutartas užmokestis galėtų būti priteistas iš dalies arba atsisakyta jį priteisti tik tuo atveju, jeigu toje pačioje byloje atsakovas reikalautų atlyginti nuostolius, kuriuos patyrė dėl netinkamos paslaugos suteikimo, ir įrodytų nuostolių dydį, krovinio vežimo sutarties pažeidimo faktą ir priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir nuostolių (CPK 178). Nesant minėtų sąlygų, nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl ieškovo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (t. y. 300 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), pažymėtina, kad kartu su minėtu prašymu pateikta tik ieškovui išrašyta advokatės sąskaita už teisines paslaugas (b. l. 83), tačiau byloje nėra įrodymo, kad ieškovas šią sąskaitą apmokėjo. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo šalis teismui turi pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, t. y. įrodymais, kad šios išlaidos buvo realiai patirtos. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 98 straipsnio 1 dalimi,
n u tarė:
Atsakovo AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-22 sprendimą palikti nepakeistą.
Atmesti ieškovo UAB „Keliukis“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.