Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Laureta Ulbienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-630/2013 m.

Teisėjas Arūnas Budrys Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02346-2011-9

2013 m. rugsėjo 24 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-14 nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas:

pagal LR BK 24 str. 6 d. 178 str. 2 d. (padėjimas padaryti vagystę iš automobilio „Kia Clarus“) laisvės atėmimu 1 metams;pagal LR BK 24 str. 6 d. 178 str. 2 d. (padėjimas padaryti vagystę iš automobilio „Audi 80“) laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d. d., bausmės subendrintos ir S. M. paskirta 1 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d. d., paskirta bausmė subendrinta su 2012-08-13 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie pastarosios pridedant dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės ir S. M. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 metų 6 mėnesių laikui ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. ir 66 str., į bausmės laiką įskaitytas S. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2011-11-13 iki 2011-11-14 (dvi paros) ir pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-08-13 nuosprendį įskaitytas ir atliktas bausmės laikas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. Z., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

S. M. nuteistas už tai, kad 2011-11-13 apie 3.10 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su A. Z., siekdamas pagrobti svetimą turtą, atvyko prie (duomenys neskelbtini), kur stovėjo atokiau ir stebėjo aplinką, saugodamas A. Z. darantį nusikaltimą, tuo metu A. Z. sulaužė automobilio „Kia Clarus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio D. Č., 1000 Lt vertės kairės pusės durelių spynelę ir iš automobilio pagrobė 300 Lt vertės automagnetolą „JVC“, tuo padarydamas D. Č. 1300 Lt žalą.

Taip pat, S. M. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011-11-11 22.30 val. iki 2011-11-14 10.30 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su A. Z., siekdamas pagrobti svetimą turtą atvyko prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), kur stovėjo atokiau ir stebėjo aplinką, saugodamas A. Z. darantį nusikaltimą, tuo metu A. Z. išlaužė automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio J. D., 100 Lt vertės kairės pusės priekinių durelių spynelę ir iš automobilio pagrobė 349 Lt vertės automagnetolą „Panasonic“, tuo padarydamas J. D. 449 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. M. prašo sumažinti jam paskirtos bausmės laiką. Pasak apelianto, teismas visiškai ignoravo tą faktą, kad jo veiksmai padedant A. Z. nebuvo tokie pavojingi visuomenei. Nurodo nežinojęs, kokiais veiksmais A. Z. ruošiasi atidaryti mašinas, nuo nusikaltimo vietos buvo už 20-25 metrų, jo regėjimas labai prastas, todėl nebūtų galėjęs perspėti A. Z.. Pasak apelianto, teismas neatsižvelgė į šiuos faktus ir paskyrė nedaug savo trukme besiskiriančias bausmes, lyginant su A. Z..

Apeliantas skunde ginčija ir bausmių bendrinimą, nurodo, kad ankstesniais nuosprendžiais teismai atsižvelgė į tai, kad pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-12 nuosprendį bausmės neatliko.

Teismo posėdyje gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistojo S. M. skundas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos per griežtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų skiriant bausmę nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. M. bausmę už nusikaltimus, nustatytus skundžiamu nuosprendžiu, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Priešingai nei skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas jam bausmę, įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad pastarasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi; jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Taip pat skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad teismas atsižvelgia ir į tai, kad pats apeliantas tiesiogiai nusikalstamų veikų nevykdė, o veikė tik kaip padėjėjas, ką teismas pagrįstai įvertino, kad tai rodo menkesnį nuteistojo vaidmenį ir pavojingumą darant nuosprendžiu nustatytas veikas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat nurodė nuteistajam S. M. skiriamų bausmių rūšių ir dydžio skyrimo motyvus, skyrė bausmes, mažesnes nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nuteistajam S. M. pagrįstai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliantas praeityje ne vieną kartą teistas, skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (b. t. 1, b. l. 122-130), daug kartų baustas administracine tvarka už smulkųjį svetimo turto pagrobimą (b. t. 1, b. l. 108-119), duomenų apie jam paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-08-13 nuosprendžiu irgi už nusikalstamą veiką pagal LR BK 178 str. 2 d. (b. t. 1, b. l. 131-135). Taip pat apeliantas niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio.

Kolegijos nuomone, tiek teismo parinktos bausmės už kiekvieną nusikaltimą atskirai, tiek ir galutinė subendrinta bausmė, bei skyrimo motyvai rodo, kad bausmė paskirta laikantis BK VIII skyriuje nustatytų reikalavimų, apelianto skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, priešingu atveju būtų pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. nuostatomis, bendrino su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-08-13 nuosprendžiu. Sutinkamai su šiuo įstatymu, tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, subendrinus bausmes, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas LR BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. nuostatas, pagrįstai subendrino iš dalies sudėdamas teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes, tuo pačiu įskaitydamas įskaitytą ir atliktą pagal 2012-08-13 nuosprendį bausmės laiką. Šiuo atveju nuteistajam S. M. jo atliktos bausmės – laisvės atėmimo laikas yra įskaitytas į bausmę.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad paskirtoji subendrinta bausmė nuteistajam S. M. nėra aiškiai per griežta, todėl teisinio pagrindo švelninti teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sumažinant jos trukmę, nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p., nutarė:

nuteistojo S. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-14 nuosprendį.

Ši nutartis įsiteisėja po jos paskelbimo.