- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-30
- Bylos Nr.
- e2S-1202-889/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Atsakovas
- O. A.
- Ieškovas
- G. P.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.18.2.11Laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. A. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4400-1021/2025 pagal ieškovo G. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo iki ieškinio padavimo pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovei O. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vilkaviškio rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. P. teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo:
1.1. pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nustatant nepilnamečio vaiko N. J. P. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu;
Žemesnės instancijos teismas
1.2. pakeisti Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą taikos sutartį, priteisiant iš atsakovės O. A. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo pateikimo teisme dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymo sumą sumokant iki einamojo mėnesio 15 dienos į ieškovo banko sąskaitą ir paskiriant ieškovą nepilnamečiam vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
2. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė turi nepilnametį vaiką. Nutraukiant jų santuoką teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina (atsakove). Minėtu sprendimu teismas patvirtino sutuoktinių susitarimu nustatytą vaiko išlaikymo dydį, kuris buvo pakeistas teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, patvirtinus taikos sutartį. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) 2025 m. balandžio 25 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad buvo nustatyta vaikui nesaugi aplinka su motina, kadangi ji prieš vaiką galbūt vartoja fizinį smurtą, taip pat dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, kelia konfliktus. Vaikas buvo perduotas tėvui, kreiptasi į policiją dėl galimo smurto prieš nepilnametį vaiką vartojimo.
3. Teigė, kad šios aplinkybės patvirtina, jog yra pagrindas teismui taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir pakeisti teismo nustatytą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą. Teismui pritaikius pareiškėjo prašomą laikinąją apsaugos priemonę, būtų sureguliuoti šalių teisiniai santykiai sprendžiant netikėtai atsiradusius klausimus, susijusius su vaiko gerove. Nurodė, kad nepilnamečiam vaikui yra reikalingas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymas. Ieškovui vienam yra sudėtinga jį užtikrinti, todėl, nesiėmus laikinosios apsaugos priemonės, t. y. laikino materialinio išlaikymo priteisimo, nukentėtų vaiko interesai. Siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesą turėti tinkamas gyvenimo sąlygas ir gauti tinkamą išlaikymą, iš atsakovės turėtų būti priteistas proporcingai atitinkantis vaiko poreikius laikinas išlaikymas po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo pateikimo teisme dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
4. Atsakovės atsiliepimas į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo per nustatytą terminą nebuvo gautas.
5. Tarnyba 2025 m. gegužės 19 d. išvadoje dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad parašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka nepilnamečio vaiko teises ir geriausius interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
6. Marijampolės apylinkės teismas Vilkaviškio rūmai 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies. Nutarė:
6.1. pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nustatyti laikiną iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo priėmimo nepilnamečio vaiko, gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo tėvu ieškovu pastarojo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini);
6.2. pakeisti Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini). nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą taikos sutartį ir priteisti iš atsakovės laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 330 Eur kas mėnesį nuo prašymo pateikimo teisme dienos (2025 m. gegužės 2 d.) iki bus priimtas teismo sprendimas dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išlaikymo sumą sumokant iki einamojo mėnesio 15 dienos į ieškovo banko sąskaitą, paskiriant ieškovą nepilnamečiam vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise;
6.3. kitą prašymo dalį atmesti;
6.4. nustatyti ieškovui 14 kalendorinių dienų nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos procesinį terminą ieškiniui civilinėje byloje paduoti;
6.5. įpareigoti ieškovą nedelsiant informuoti teismą apie privalomosios mediacijos pabaigą;
6.6. išaiškinti ieškovui, kad per nustatytą terminą ieškinio byloje nepadavus, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos.
7. Teismas nuspręsdamas dėl ieškovo prašymo nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą nustatė, kad nuo 2025 m. balandžio 25 d. nepilnametis vaikas gyvena kartu tėvu (ieškovu). Padarė išvadą, kad prašymas nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vaiko tėvu atitinka nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, nes vaikas jau nuo 2025 m. balandžio 25 d. faktiškai gyvena kartu su tėvu, kuris yra sudaręs vaikui saugią, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkamą aplinką, vaiką ir tėvą sieja geri tarpusavio santykiai, duomenų, kad vaiko tėvas netinkamai vykdytų savo, kaip tėvo, pareigas, nėra. Teismas pareiškėjo prašymą patenkino – nustatė laikiną iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo priėmimo, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su jo tėvu (ieškovu) pastarojo gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
8. Teismas pasisakydamas dėl ieškovo prašymo priteisti laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui nurodė, kad nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su jo tėvu, t. y., atskirai nuo motinos (atsakovės), vaiko motina turi prisidėti prie vaiko materialinio išlaikymo, todėl konstatavo, kad prašymas priteisti iš atsakovės laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui yra pareikštas teisėtai. Pažymėjo, kad šioje proceso stadijoje teismas išsamių duomenų apie šalių turtinę padėtį neturi ir ginčo iš esmės nesprendžia. Pažymėjo, kad nei vaiko poreikiai, nei šalių turtinė padėtis prašyme neaptarta, įrodymais nepatvirtinta. Teismas, nuspręsdamas dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio, atsižvelgė į vyraujančią teismų praktiką ir nepilnamečio vaiko išlaikymą reglamentuojančias įstatymo normas. Pažymėjo, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), nusprendė ieškovo prašymą patenkinti iš dalies – iš atsakovės priteisti laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 330 Eur kas mėnesį ((777 Eur – 122,50 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2025 m. gegužės 2 d.) iki bus priimtas teismo sprendimas dėl materialinio išlaikymo vaikui priteisimo (CK 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
9. Teismas, atsižvelgęs į šiuo metu byloje esančius duomenis apie atsakovės gaunamas mėnesines pajamas ir turimą nekilnojamąjį, registruotiną kilnojamąjį turtą, padarė išvadą, kad tokio dydžio išlaikymo vaikui priteisimas atsakovės turtinių teisių ir interesų nepagrįstai ir neproporcingai nesuvaržys. Teismas priteistą laikiną išlaikymą išimtinai vaiko poreikiams tenkinti uzufrukto teise pavedė tvarkyti ieškovui (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
10. Teismas nurodė, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigalioja nuo jos priėmimo momento ir vykdytina skubiai (CPK 152 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskiruoju skundu atsakovė O. A. (toliau – apeliantė) prašo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neaptarė su vaiko interesais susijusio klausimo – atsakovės (mamos) bendravimo su vaiku tvarkos. Apeliantės teigimu, ji nuo š. m. balandžio mėnesio stengėsi palaikyti ryšį su sūnumi, tačiau į skambučius vaikas dažnai neatsiliepdavo, vaikas nekėlė ragelio. Teismas, privalėjo užtikrinti, kad būtų išlaikytas vaiko ryšys su abiem tėvais. Nenustačius bendravimo tvarkos, buvo sudaryta situacija, kurioje tėvui buvo suteikta faktinė galimybė vienašališkai nuspręsti dėl vaiko ir motinos bendravimo, o tai prieštarauja vaiko interesų principui. Teigia, kad teismas turi galimybę laikinai nustatyti bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų savo iniciatyva. Apeliantės vertinimu, tai, kad įtarimai jai buvo pareikšti tik 2025 m. birželio 3 d., negalėjo būti pagrindas apriboti jos bendravimą su vaiku dar iki šios datos, be to, ikiteisminis tyrimas ar vaiko laikinas perdavimas kitam iš tėvų neeliminuoja mamos teisių ir pareigų.
11.2. Nurodo, kad teismas, skirdamas laikiną išlaikymą po 330 Eur, rėmėsi bendraisiais orientaciniais kriterijais, bet neatsižvelgė į konkrečią situaciją, t. y., į tai, kad Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kurioje ieškovas pats įsipareigojo mokėti po 245 Eur išlaikymą vaikui. Anot apeliantės, šios aplinkybės patvirtina, kad tokio dydžio išlaikymas tuomet buvo laikomas pakankamu paties vaiko tėvo ir atsakovė išlaikė ir rūpinosi vaiko poreikiais iki šiol pagal tokį ieškovo teikiamą išlaikymą. Teigia, kad jos turtinė padėtis byloje nebuvo ištirta.
11.3. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties procesinis pažeidimas pasireiškia tuo, kad panaikinti teismo priimtą sprendimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutartimi negalima. Teigia, kad tik teismo sprendimu gali būti pakeičiamas, naikinamas įsiteisėjęs ir galiojantis teismo sprendimas, todėl, apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį panaikino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, pakeisdamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytus vaiko poreikius, priteisė didesnę laikino išlaikymo sumą, nei šalys (duomenys neskelbtini) bendru sutarimu buvo nustačiusios. Laikinas išlaikymas negali būti didesnis nei šalių sutartas ir galiojantis.
11.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė neišklausęs atsakovės pozicijos. Apeliantė buvo eliminuota iš proceso, kadangi ji negavo nei skundžiamos nutarties kopijos, nei buvo informuota apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą iki ieškinio padavimo nagrinėjimą. Teigia, kad ji neturėjo galimybės pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis.
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas G. P. prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nutartį. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teigia, kad apeliantė buvo informuota apie ginčo bylą ir turėjo galimybę pateikti savo poziciją. Apeliantė taip pat galėjo teismo prašyti, kad būtų nustatyta laikina jos su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarka. Nurodo, kad jis niekada neribojo ir neribos sūnaus ir mamos bendravimo, todėl ir klausimas dėl laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo nebuvo aktualus. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva taikyti laikinąją apsaugos priemonę, kurios neprašo nė vienas iš nepilnamečio vaiko tėvų.
12.2. Nurodo, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate apeliantei pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiam vaikui, (duomenys neskelbtini) paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju vaiku trijų mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini). Apeliantė įpareigota nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju vaiku, nesilankyti ieškovo gyvenamojoje vietoje, kurioje šiuo metu gyvena vaikas, ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau kaip 100 m atstumu pirmiau paminėtu laikotarpiu. Apelianto nuomone, dėl nurodytos priežasties šiuo metu nėra pagrindo iki (duomenys neskelbtini) taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti laikiną apeliantės bendravimo su vaiku tvarką, kadangi apeliantės teisė bendrauti su savo vaiku yra apribota.
12.3. Teigia, kad teismas turi teisę vadovautis kaip orientaciniu minimalios mėnesinės algos kriterijumi, vertinant nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius, kadangi šis kriterijus gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Ginčo atveju vaiko gyvenamoji vieta laikinai nustatyta su ieškovu, todėl jam tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis. Svarbu tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) pasikeitė ir Lietuvos ekonominė padėtis. Akivaizdu, jog teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtintas tėvų sulygtas ieškovo teikto išlaikymo dydis neatitinka dabartinių vaiko poreikių, todėl, jo nepadidinus, būtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko geriausi interesai. Nurodo, kad teismas, išsprendęs šalių ginčą iš esmės, turės nustatyti teiktiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kuris gali būti nustatytas tiek didesnis, tiek ir mažesnis, o tai reiškia, kad išsamus vaiko poreikių vertinimas ir atitinkamai išlaikymo dydžio nustatymas yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
14. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, todėl žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas.
15. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo iki ieškinio padavimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl praleisto termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo
16. Apeliantė teismo prašė atnaujinti praleistą terminą dėl svarbių priežasčių atskirajam skundui paduoti. Ieškovas teismo prašė apeliantės prašymo dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti netenkinti.
17. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismo 2025 m. birželio 12 d. rezoliucija apeliantės prašymas buvo patenkintas, teismas atnaujino skundo padavimo terminą, atskirąjį skundą priėmė. Atsižvelgus į tai, kas aptarta, klausimas dėl procesinio terminio atnaujinimo išspręstas (CPK 78 straipsnio 1 dalis).
Dėl nustatytų bylos aplinkybių
18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad G. P. ir O. A. yra nepilnamečio vaiko N. J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Nustatyta, kad ieškovo ir atsakovo santuoka buvo nutraukta Vilkaviškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, išspręstas vaiko išlaikymo klausimas ir kt. Teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta, teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu priteistą nepilnamečiam vaikui materialinį išlaikymą pakeisti, patvirtintus ieškovo ir atsakovės sudarytą taikos sutartį ir nustačius, kad išlaikymą nepilnamečiam vaikui ieškovas mokės kas mėnesį po 245 Eur.
19. Byloje esantys duomenys patvirtina tai, kad nepilnametis vaikas nuo 2025 m. balandžio 25 d. buvo perduotas tėvui, Tarnybos specialistams pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimo metu nustačius, jog vaikui nesaugi aplinka su motina, kadangi ji prieš vaiką galbūt vartoja fizinį smurtą, taip pat dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, kelia konfliktus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dėl galimo smurto prieš nepilnametį vaiką Telšių apskrities vyriausiojo komisariato Akmenės rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Dėl ginčo esmės
20. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi savo iniciatyva neišsprendė klausimo dėl nepilnamečio vaiko ir apeliantės laikinos bendravimo tvarkos nustatymo. Apeliantės nuomone, neišsprendus šio klausimo yra pažeisti geriausi vaiko interesai, kadangi nėra užtikrinamas vaiko ir motinos bendravimas.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Kartu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar pakeitimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą. Kai vaiko tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
22. Vertinamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad apeliantė pirmosios instancijos teismui būtų pateikusi prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad apeliantės ir sūnaus bendravimo neriboja ir nesudaro kliūčių vaikui ir jo motinai bendrauti. Kreipiantis į teismą su prašymu pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu ir priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą po 330 Eur kas mėnesį nepilnamečiam vaikui, ieškovas neturėjo pagrindo teismo prašyti nustatyti apeliantės ir nepilnamečio vaiko laikiną bendravimo tvarką, nes ginčo dėl to nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas ex officio turėjo pareigą nustatyti apeliantės ir šalių nepilnamečio vaiko laikiną bendravimo tvarką. Minėta, kad bendravimo su vaiku tvarką teismas nustato tik tuomet, kai tėvai dėl to nesutaria (CK 3.170 straipsnio 3 dalyje). Apeliantei nepateikus prašymo dėl laikinos bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tokios laikinos bendravimo tvarkos nustatyti, taikydamas laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nesprendęs klausimo dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, nepažeidė geriausių vaiko interesų, todėl apeliantės argumentai tuo klausimu yra nepagrįsti.
23. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, panaikinęs galiojantį teismo sprendimą taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės pažeidė procesines teisės normas. Jos nuomone, įsiteisėjęs ir galiojantis teismo sprendimas gali būti pakeistas ar panaikintas tik kitu teismo sprendimu, todėl skundžiama nutartis šiuo pagrindu yra neteisėta.
24. Nustatyta, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi šalys susitarė, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatoma su motina (atsakove) ir tėvas (ieškovas) įpareigojamas mokėti periodines įmokas sūnaus išlaikymui po 116 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės, mokėjimo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo mėnesinė įmoka sumokama į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
25. Nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį, kuria šalys sutarė geranoriškai išspręsti klausimą dėl išlaikymo, nustatyto Vilkaviškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), padidinimo nepilnamečiam vaikui. Pagal minėtą taikos sutartį, ieškovas įsipareigojo mokėti nepilnamečiam vaikui materialinį išlaikymą kas mėnesį po 245 Eur nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymą sumokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Išlaikymui skirtas sumas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamas lėšas uzufrukto teise sutarta, kad tvarkys vaiko motina (atsakovė).
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkinęs ieškovo prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo teismui dienos nutarė pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nustatyti laikiną, iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo priėmimo, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su jo tėvu ieškovu. Taip pat pakeisti Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą taikos sutartį ir priteisti iš atsakovės laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 330 Eur kas mėnesį nuo prašymo pateikimo teisme dienos (2025 m. gegužės 2 d.) iki bus priimtas teismo sprendimas dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išlaikymo sumą sumokant iki einamojo mėnesio 15 dienos į ieškovo banko sąskaitą, paskiriant ieškovą nepilnamečiam vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
27. Akcentuotina, kad šeimos teisiniuose santykiuose sprendimai dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ar bendravimo tvarkos turi tęstinį pobūdį, todėl jų taikymas priklauso nuo konkretaus laikotarpio faktinių aplinkybių. Šių santykių teisinis reguliavimas grindžiamas vaiko interesų prioritetu, todėl, pasikeitus aplinkybėms, galinčioms turėti įtakos vaiko gerovei, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinos ar nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ar bendravimo tvarkos pakeitimo. Aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai pakeisdamas vaiko gyvenamąją vietą bei išlaikymo tvarką, veikė teisėtai, kadangi teismo nutartys, sprendimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ar bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina nustatymo neįgyja prejudicialumo. Įvertinus tai, apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neteisėtai pakeitė įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo arba dėl išlaikymo dydžio, laikytini teisiškai nepagrįstais. Pažymėtina, kad konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios savo pobūdžiu nėra ir negali būti įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties panaikinimas.
28. Apeliantė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytą laikiną nepilnamečio vaiko išlaikymą, kuris yra priteistas iš atsakovės.
29. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
30. Nagrinėjamu atveju Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta nepilnamečiam vaikui materialinį išlaikymą teikti kas mėnesį po 245 Eur. Ieškovas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo teismui prašė skirti nepilnamečiam vaikui laikiną išlaikymą po 400 Eur per mėnesį priteisiant jį iš atsakovės. Nurodė, kad toks prašomas priteisti laikinas išlaikymo dydis atitinka nepilnamečio vaiko poreikius. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino iš dalies šį ieškovo parašymą ir nutarė priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko išlaikymui po 330 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis.
31. Apeliantė atskirajame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė padidinti Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui. Teigia, kad teismas turėjo įvertinti atsakovės turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko poreikius ir tik tuomet nuspręsti, ar reikia padidinti teismo nutartimi patvirtintą 245 Eur išlaikymo dydį.
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesio algą (toliau – MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 330 Eur laikino išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui. Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtintas 245 Eur išlaikymas akivaizdžiai nebeatitinka pasikeitusių ekonominių sąlygų ir vaiko poreikių. Nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga sudaro 1 038 Eur, o pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokama išmoka – 122,50 Eur. Įvertinus šiuos duomenis ir vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalimis, pirmosios instancijos teismo nustatytas 330 Eur laikinas išlaikymas laikytinas proporcingu vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Todėl apeliantės argumentai dėl nepagrįsto išlaikymo dydžio padidinimo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
34. Pasisakant dėl apeliantės atskirojo skundo argumentų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės iki galo ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovės pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai (įvertinant, ar vaikas turi specialiųjų poreikių ir kokios jie apimties), kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir kt. Be to, nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad neva pirmosios instancijos teismas neįvertino jos turtinės padėties. Priešingai, pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į šiuo metu byloje esančius duomenis apie atsakovės gaunamas mėnesines pajamas ir turimą nekilnojamąjį, registruotiną kilnojamąjį turtą įvertino jos turtinę padėtį ir nusprendė, kad 330 Eur dydžio išlaikymo vaikui priteisimas atsakovės turtinių teisių ir interesų nepagrįstai ir neproporcingai nesuvaržys.
35. Apeliantė atskirajame skunde taip pat akcentuoja aplinkybes, kad neva pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė neišklausęs jos pozicijos. Neva apeliantė buvo eliminuota iš proceso, kadangi ji negavo nei skundžiamos nutarties kopijos, nei buvo informuota apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą iki ieškinio padavimo nagrinėjimą. Teigia, kad ji neturėjo galimybės pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nesutinka ir nepritaria šiems apeliantės argumentams.
36. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) naudotoja nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. Bylos duomenys taip pat patvirtina tai, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 15 d. siuntė teismo procesinius dokumentus atsakovei jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, esančiu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai būtų grįžę neįteikti atsakovei. Be to, iš Tarnybos 2025 m. gegužės 19 d. išvadoje pateiktos informacijos matyti, kad Tarnybos skyriaus specialistai telefonu bendravo su atsakove, kuri jiems nurodė, jog su ieškovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo ji kategoriškai nesutinka. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad 2025 m. gegužės 22 d. pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties kopiją atsakovei išsiuntė pasinaudojęs EPP. Aptartų aplinkybių visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, kad apeliantė buvo informuota apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą ir žinojo apie vykstantį procesą, tačiau nepasinaudojo suteikta galimybe pateikti atsiliepimą ar kitus paaiškinimus. Be to, kaip matyti iš pirmiau aptartų aplinkybių, apeliantė taip pat gavo ir skundžiamos nutarties kopiją, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog ji buvo eliminuota iš proceso ar kad buvo pažeistos jos procesinės teisės.
37. Šalims išaiškintina, kad atsiradus (paaiškėjus) aplinkybėms, dėl kurių nustatyta laikina nepilnamečio šalių vaiko gyvenamoji vieta arba laikinas išlaikymas, nebeatitinkančioms šalių ar jų nepilnamečio vaiko interesų, kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
38. Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018). Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisakė dėl atskirojo skundo argumentų, turinčių reikšmės bylos teisiniam rezultatui.
39. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.