- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- N-62-2078-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00773-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 50.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. D. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimo D. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s tatė:
I.
Telšių rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimu pripažino D. D. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188⁴ straipsnio („Kliudymas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas arba šių pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas“) 2 dalyje numatytą veiką. Teismas konstatavo, kad tai, jog D. D., UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius, būdamas baustas pagal ATPK 188⁴ straipsnio 1 dalį, neįvykdė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pareigūnų teisėtų reikalavimų – 2010 m. gegužės 11 d. Nr.RTe-40 ir 2010 m. birželio 29 d. reikalavimo Nr.2Te-240, įrodo: Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktai, reikalavimai pašalinti pažeidimus, vizualinė medžiaga, iš kurios matyti, kad pastatai, kurie yra kultūros vertybės, atrodo kaip bešeimininkiai, kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas pabrėžė, jog 2010 m. gegužės 11 d. reikalavimas Nr.RTe-40 yra teisėtas, tačiau iki šiol neįvykdytas, o įrodymų, kad reikalavimai būtų įvykdyti, D. D. nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo. Parinkdamas konkrečią nuobaudą – 2000 Lt baudą, teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
II.
Nesutikdamas su Telšių rajono apylinkės teismo nutarimu, D. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apeliaciniame skunde nurodo, jog Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nepateikė jokių įrodymų, kad UAB (duomenys neskelbtini) nesirūpina nuosavybės teise priklausančiais pastatais, mano, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas nemotyvuotas ir nepagrįstas, surašytas pažeidžiant ATPK 260 straipsnį, nes nekonkretizuojama, kaip pastatas neprižiūrėtas ir pan. Pabrėžia, jog UAB (duomenys neskelbtini) siekia, kad būtų sudarytos sąlygos išsaugoti ir puoselėti kultūros vertybes bei visomis įmanomomis priemonėmis priešinasi kultūros paveldo naikinimui, tačiau viena iš kliūčių – statybų vykdymo procedūros, t. y. bendrovė privalo parengti detalųjį planą ir gauti statybos leidimą. Pabrėžia, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti tik prielaidą, kad jis galėjo padaryti pažeidimą, tačiau tai nesudaro pagrindo pagrįstam administracinio teisės pažeidimo fakto ir sudėties konstatavimui.
Atsiliepimas
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių teritorinis padalinys atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti palaikydamas apylinkės teismo nutarimo motyvus. Papildomai nurodo, jog protokole statinių nepriežiūra nedetalizuota, nes tai išdėstyta reikalavimuose, kurie apeliantui buvo įteikti. Pažymi, jog reikalavimams įvykdyti nebuvo reikalingas detaliojo teritorijų planavimo procedūrų vykdymas bei statybos leidimo gavimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 188⁴ straipsnio 2 dalis numato, jog administracinę atsakomybę inter alia užtraukia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas, padarytas asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus.
D. D. jam inkriminuotą pažeidimą neigia iš esmės teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas jo kaltę nustatė netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia medžiaga, kurią išanalizavus, paneigta apelianto teikiama įvykių versija. Apelianto teiginys, jog administracinio teisės pažeidimo protokole jam pareikštas kaltinimas netinkamai suformuluotas, protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnyje įtvirtintų jam keliamų reikalavimų, nepagrįstas. Administracinio teisės pažeidimo protokole aiškiai nurodyta, kokių reikalavimų D. D. neįvykdė, taip pat motyvuotas tokių reikalavimų davimo pagrindas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šio procesinio dokumento turinys atitinka teisės aktų reikalavimus.
Bylos medžiaga rodo, kad D. D. jam adresuotų reikalavimų (iki 2010 m. birželio 21 d., o vėliau terminą pratęsus ir iki 2010 m. rugpjūčio 2 d.) užsandarinti atviras pastatų angas, naudojant laikinąsias apsaugos priemones užsandarinti pastato stogą, naudojant laikinąsias apsaugos priemones apsaugoti irstantį pastatų plytų mūrą, spręsti tolesnių tvarkybos darbų klausimą neskundė ir jų neįvykdė. Pažymėtina, kad duotiems reikalavimams įvykdyti, kaip teisingai pažymėjo savo atsiliepime Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių teritorinis padalinys, apelianto skunde nurodytos aplinkybės kliūtimis nebuvo.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą, tačiau veika nėra tinkamai kvalifikuota. Apylinkės teismas nutarime nurodė, jog D. D. nagrinėjamo pažeidimo padarymo dieną buvo baustas 2010 m. gegužės 3 d. nutarimu pagal ATPK 188⁴ straipsnio 1 dalį, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad minėtas nutarimas buvo apskųstas apeliacine tvarka ir įsiteisėjo tik 2011 m. birželio 3 d. (žr. bylą Nr. N62-1272/2011). Taigi nėra pagrindo išvadai, kad D. D. analizuojamą pažeidimą padarė būdamas baustas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N-756-637/2009, N3-1169-07 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Telšių rajono apylinkės teismo nutarimas keistinas, o D. D. veika, vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuotina į ATPK 188⁴ straipsnio 1 dalį („Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas“) skiriant už tai 1000 Lt baudą (ATPK 30 str., 30² str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu,
nutaria:
D. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimą pakeisti perkvalifikuojant D. D. veiką į ATPK 188⁴ straipsnio 1 dalį ir skiriant už padarytą veiką 1000 Lt baudą.
Nutartis neskundžiama.