- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-13
- Bylos Nr.
- 2-523/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- L. B., BAB Ūkio bankas
- Atsakovas
- A. L., S. L., R. P., N. P.
- Kategorijos
- 119.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. ir trečiojo asmens L. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 14 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 2-4-565/2014 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams A. L., S. L., R. P., N. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (tretieji asmenys L. B., BAB Ūkio bankas), kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 14 d. nutarties, kuria ieškovo A. B. ieškinys atsakovams A. L., S. L., R. P., N. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (tretieji asmenys L. B., BAB Ūkio bankas) paliktas nenagrinėtu, ieškovui neatvykus į teismo posėdį, o trečiojo asmens L. B. prašymas atidėti teismo posėdį atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 14 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu. Teismas pažymėjo, kad ieškovui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, bet šis į posėdį neatvyko ir nepateikė dokumentų, pateisinančių jo neatvykimą, ieškovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu 2013 m. spalio 16 d. nutartimi, byloje nėra galimybės priimti sprendimo ieškovui už akių, nes byloje yra pateikti abiejų šalių įrodymai (CPK 285 str. 2 d.), atsakovai prašo ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 13 str.). Teismas taip pat atmetė trečiojo asmens L. B. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos, kadangi liga paprastai nelaikoma svarbia trečiojo asmens neatvykimo į teismo posėdį priežastimi (CPK 247 str. 2 d.), o iš trečiojo asmens pateiktoje pažymoje nurodytų duomenų nėra galimybės spręsti, kad liga yra tokio pobūdžio, kad trečiasis asmuo L. B. negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Teismas pažymėjo, kad trečiajam asmeniui apie ieškinį yra žinoma nuo bylos iškėlimo dienos 2013 m. gegužės 20 d., todėl ji turėjo galimybę iki teismo posėdžio pasirūpinti atstovavimu. Be to, trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, jog kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Tuo pagrindu teismas nepripažino, kad trečiasis asmuo L. B. į teismo posėdį neatvyko dėl svarbios priežasties ir dėl to atidėti bylos angrinėjimą.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartį ir nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Apie 2014 m. sausio 14 d. nutartį, o taip pat apie tai, kad apskritai buvo nagrinėjama civilinė byla pagal jo ieškinį, jis sužinojo visiškai atsitiktinai, kai jam į elektroninį paštą nutarties kopiją persiuntė brolis T. B., kuris tuo pačiu laišku informavo, kad šią nutartį atsitiktinai pastebėjo pas jo motiną L. B., kai ją lankė ligoninėje. Jis nežino, kodėl L. B. nuslėpė nuo jo šią nutartį. Jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį ir apie bylos nagrinėjimą nieko nežinojo, nes nuo 2013 m. vasaros buvo išvykęs į Kanadą ir nebuvo Lietuvoje, taip pat dėl paūmėjusios ligos ilgai ten gydėsi.
2. Procesinius dokumentus gavo jo motina L. B., kuri nėra jo šeimos narys, nes jie abu yra suaugę ir turi atskiras šeimas, todėl įteikimas nelaikytinas tinkamu pagal CPK 123 str. 3 d. Jis ilgai nematė motinos, todėl L. B. ir negalėjo perduoti jam dokumentų, kaip to reikalauja CPK 123 str. 5 d. Jo nurodyta gyvenamoji vieta sutampa su motinos vieta, tačiau tai reiškia tik tai, kad jis nėra išsideklaravęs iš šios gyvenamosios vietos, nes neturi kitos pastovios gyvenamosios vietos.
3. Priešingai nei konstatavo teismas, jis su L. B. turi aiškų priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nes patenkinus jo ieškinį jam būtų grąžinas ginčo butas, o motinai L. B. reikėtų grąžinti pirkėjui iš jo gautus pinigus.
Tretysis asmuo L. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartį. Remiasi šiais svarbiausiais argumentais:
1. Teismas neteisingai nustatė, jog A. B. buvo žinoma apie posėdžio laiką ir vietą, nes dokumentai buvo įteikti jai, ieškovo motinai, tačiau ji nėra ieškovo šeimos narys, ieškovas yra suaugęs ir turi atskirą šeimą. Be to, A. B. nuo 2013 metų vasaros yra išvykęs į Kanadą, ji su juo susisiekti negalėjo ir nepranešė apie teismo posėdį. Teismas į neatvykimo aplinkybes pažiūrėjo tik formaliai, nors matė, kad procesiniai dokumentai įteikti ne A. B., taip pat teismui iš kitos bylos turėjo būti žinoma, kad A. B. dažnai būna užsienyje.
2. Teismo nutartis yra prieštaringa, nes vienu atveju teigiama, kad procesinių dokumentų įteikimas A. B. motinai yra tinkamas, tačiau kitoje vietoje teigiama, kad motina nėra pateikusi dokumentų, suteikiančių jai teisę veikti A. B. vardu.
3. Nutartyje nepagrįstai konstatuota, jog teismui neaišku, ar jos liga yra tokio pobūdžio, kad dėl jos ji negali dalyvauti teismo posėdyje. Ji pateikė teismui pažymą, kad gydosi ligoninėje stacionare, o ne ambulatoriškai. Ji negalėjo ir neturėjo galimybės vykti iš ligoninės į teismo posėdį. Į ligoninę ji paguldyta 2014 m. sausio 10 d., t. y. dar prieš teismo posėdį.
4. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jos paaiškinimą, jog dėl savo sunkios ligos ji nespėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Be to, teismui iš kitos bylos turėjo būti žinoma, kad ji neturi pakankamai lėšų samdytis savo atstovą ir teisinį atstovavimą jai skiria valstybė.
5. Teismas negali atsisakyti ginti pažeistą teisę vien tik formaliais pagrindais. Teismas, neišklausydamas ieškovo ir jos paaiškinimų, atsisakė nagrinėti ginčą, ko pasėkoje ieškovas ir ji netenka vienintelio būsto, pažeidė bendruosius teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo ir protingumo principus, pademonstravo aišku šališkumą bei suinteresuotumą bylos baigtimi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskiruosius skundus atsakovai R. P. ir N. P. prašė juos atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl Vilniaus apygardos teismas turėjo teisę ne tik 2013 m. sausio 14 d. nutartimi palikti ieškinį nenagrinėtu, bet ir galėjo taikyti CK 1.137 str. 3 d. ir atsisakyti ginti A. B. subjektines teise. Ieškovas tiek savo ieškinyje, tiek dublike pats nurodė gyvenantis adresu M. K. Č. g. 84A-15, Vilniuje. Teigdamas, jog 2013 m. vasarą išvyko į Kanadą, A. B. neįvykdė pareigos nurodyti teismui savo tinkamą adresą. Pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko parengiamųjų dokumentų būdu, po ko ieškovas privalėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 str. 5 d.), kad jo buvimas Kanadoje nevilkintų proceso, domėtis proceso eiga, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis.
2. Siųsti procesiniai dokumentai įteikti ieškovo motinai L. B. paskutiniu žinomu ieškovo gyvenamosios vietos adresu, todėl įteikimas laikytinas tinkamu ir A. B. žinojo apie teismo posėdį. L. B. byloje veikia ieškovo pusėje, kas matosi iš jos pasirašytų dokumentų.
Šalies argumentai
3. A. B. teigia, kad skundžiamą nutartį jam atsiuntė brolis elektroniniu paštu, tačiau net ir teikdamas atskirąjį skundą savo elektroninio pašto teismui nenurodė, taip siekdamas toliau vilkinti procesą vengiant teismo procesinių dokumentų įteikimo. Kita byla dėl A. B. ir L. B. iškeldinimo iš ginčo buto buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, dabartiniu metu esant procesui užvilkintam, atsakovų teisės yra pažeidžiamos ir jie patiria realių nuostolių.
4. Palaiko teismo poziciją, jog trečiojo asmens L. B. nedalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pagrįstas svarbiomis priežastimis. Teismui pateikta diagnozė pagal tarptautinį ligų klasifikatorių reiškia nepatikslintą krūtinės anginą, vien tik neinformatyvi pažyma apie susirgimą nepagrindžia nedalyvavimo posėdyje, kaip ir to, kad liga yra sunki ir pavojinga gyvybei. Atkreipė dėmesį, jog jokia liga nesutrukdė L. B. kelias dienas prieš teismo posėdį dalyvauti televizijos laidoje. L. B. teigia, jog negalėjo susisiekti su A. B., tačiau jokių kliūčių susisiekti neliko, kai A. B. ieškinys teismo nutartimi buvo apliktas nenagrinėtu. Atsakovų triplikai į bylą pateikti 2013 m. liepos mėnesį, todėl L. B. turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu atstovavimu.
5. Tiek ieškovas A. B., tiek tretysis asmuo L. B. supranta, jog šios bylos nagrinėjimas (ar nenagrinėjimas) liečia procesą dėl jų iškeldinimo iš buto, tačiau jie vilkina procesą, nes supranta ir savo reikalavimų nepagrįstumą. Priešingu atveju tiek ieškovas, tiek tretysis asmuo būtų suinteresuoti kuo greičiau baigti bylos nagrinėjimą ir apginti savo teises.
6. Prašo spręsti, ar nėra pagrindo taikyti CPK 300 str. ir informuoti prokurorą apie galimus oficialių dokumentų klastojimus, nes pasak A. B. jis yra Kanadoje, tačiau tuo pačiu metu teismui teikiami dokumentai su A. B. parašu. Vertinant A. B. ir L. B. skundų turinį, teksto išdėstymą, atskiras formuluotes, galima teigti, kad šiuos dokumentus ruošė vienas ir tas pats asmuo Lietuvoje. Įtarimas, jog dokumentai parengti Lietuvoje ir pateikti teismui suklastojus A. B. parašą turi būti pašalinti baudžiamajame procese.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą atsakovai A. L. ir S. L. prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartį, o A. B. skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis priemonėmis. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kartu gyvenantys pilnamečiai vaikai ir tėvai yra laikomi šeimos nariais, jei L. B. nebūtų įgaliota priimti A. B. adresuotos korespondencijos, ji jos nebūtų priėmusi ir tai pažymėjusi ant teismo pranešimo. L. B. pasisakydama apie skundžiamos nutarties prieštaringumą ir dviprasmiškumą painioja skirtingus dalykus – atstovavimą kito asmens interesams ir dokumentų įteikimą, neradus adresato. Dokumentai buvo siunčiami paties ieškovo nurodytu adresu, jis nėra deklaravęs savo išvykimo, todėl procesiniai dokumentai tinkamai siųsti ir įteikti. L. B. nagrinėjamoje byloje anksčiau priimdavo A. B. adresuotus dokumentus ir juos ieškovui perduodavo, nes ji priėmė teismo pranešimą apie atsakovų atsiliepimą, o A. B. 2013 m. birželio 30 d. pateikė dubliką. Todėl nepagrįsti apeliantų argumentai, jog jie paskutinį kartą bendravo dar iki A. B. pateikiant ieškinį.
2. A. B. ir L. B. procesiniuose dokumentuose pateikiami vienodi dalyvių reikalavimai ir argumentai, L. B. prašo tenkinti ieškinį ir visiškai palaiko A. B. reikalavimus, todėl jie abu turi tą patį suinteresuotumą bylos baigtimi, o A. B. argumentas dėl L. B. priešingų interesų yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
3. A. B. nurodė esąs Kanadoje nuo 2013 m. vasaros, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių dokumentų, lygiai taip pat neprašė atidėti teismo posėdį.
4. Ieškovas pats atskirajame skunde nurodo, jog daugiau kaip pusę metų visiškai nesidomėjęs savo pateiktu ieškiniu ir bylos eiga. Nagrinėjamoje byloje A. B. ir L. B. vilkina procesą, nevykdo teismo įpareigojimų, nepagrįstai naudodamiesi procesinėmis priemonėmis kenkia A. L. ir S. L. apsunkindami galimybes disponuoti savo turtu. Ieškovas savo teisėmis piktnaudžiauja ne pirmą kartą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme buvo nagrinėjama kita civilinė byla Nr. 2-209-535/2012 pagal L. B. ieškinį atsakovams A. L. ir S. L. dėl ginčo pirkimo-pardavimo sutarties ir papildomo susitarimo pakeitimo, vėliau pradinis ieškovas buvo pakeistas tinkamu ieškovu A. B.. Dėl to, kad A. B. nedalyvavo teismo posėdžiuose, neteikė prašymų nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, jo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Minėtoje byloje ieškovo prašymu pritaikytos laikinosios priemonės sukėlė A. L. ir S. L. nuostolių, dėl kurių atlyginimo jie pareiškė ieškinį (Vilniaus apygardos civilinė byla Nr. 2-3005-262/2013). Nuolat savo teisėmis piktnaudžiaujančiam asmeniui turėtų būti skiriama bauda (CPK 95 str. 2 d.).
5. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis buvo įteikta L. B. sekančią dieną jai asmeniškai pasirašant. L. B. teigdama, jog tuo metu gulėjo ligoninėje ir negalėjo atvykti į teismo posėdį sako netiesą. L. B. pati yra teisininkė, todėl gali tinkamai save atstovauti pati ir teismas pagrįstai konstatavo, jog nuo bylos iškėlimo teisme dienos ji turėjo pakankamai laiko pasirūpinti atstovavimu. Be to, L. B. buvo pakankamai sveika dalyvauti LNK televizijos laidoje „Valanda su Rūta“, rodytoje 2014 sausio 9 d.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str., 338 str.).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas A. B. 2013 m. gegužės 7 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams A. L., S. L., R. P., N. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (tretieji asmenys L. B., BAB Ūkio bankas), prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiomis 2010 m. liepos 20 d. buto su terasa ir garažo pirkimo – pardavimo sutartį, 2010 m. rugpjūčio 2 d. susitarimą ir 2011 m. gruodžio 9 d. buto su terasa ir garažo pirkimo – pardavimo sutartį; 2) taikyti restituciją, pagal kurią ieškovui grąžinamas butas, esantis, M. K. Č. 84A-15, Vilniuje, ir garažas, esantis M. K. Č. 84A, Vilniuje, atsakovai A. L. ir S. L. grąžina atsakovams R. P. ir N. P. 1 044 633,81 Lt, o ieškovas grąžina atsakovams A. L. ir S. L. ieškovui paskolintus 1 020 500 Lt; 3) priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai R. P. ir N. P. savo atsiliepimą į ieškinį pateikė 2013 m. birželio 12 d. (1 t., 86-90 b. l.), o atsakovai A. L. ir S. L. savo atsiliepimą į ieškinį pateikė 2013 m. birželio 17 d. (1 t., 117-121 b. l.). 2013 m. birželio 18 d. teismas išsiuntė ieškovui A. B. pranešimą dėl dubliko pateikimo bei atsakovų atsiliepimus (1 t., 124 b. l.), kuris buvo įteiktas jo motinai L. B. 2013 m. birželio 18 d. ieškovo ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu M. K. Č. g. 84A-15, Vilniuje (1 t., 128 b. l.). 2013 m. liepos 1 d. teisme gautas suinteresuoto asmens L. B. atsiliepimas į ieškinį, kuriuo ji prašė ieškinį tenkinti pilnai jame nurodytais pagrindais ir apginti jos bei jos sūnaus teises (1 t., 136-138 b. l.). Tą pačią dieną teisme gautas ir ieškovo A. B. dublikas (1 t., 139-145 b. l.), kuriame jis savo gyvenamąją vietą nurodė tuo pačiu adresu, kaip ir ieškinyje. Atsakovai R. P. ir N. P. pateikė tripliką 2013 m. liepos 10 d. (1 t., 155-156 b. l.), o atsakovas A. L. ir S. L. savo tripliką pateikė 2013 m. liepos 24 d. (1 t., 158-160 b. l.). Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje 2014 m. sausio 14 d. 09.00 val., taip pat pripažino ieškovo ir atsakovų dalyvavimą teismo posėdyje būtinu (1 t. 169-170 b. l.). Teismo šaukimas į minėtą teismo posėdį, kartu su nutarties ir atsakovų triplikų nuorašais, buvo 2013 m. spalio 29 d. įteiktas ieškovo motinai L. B. (1 t., 176 b. l.). 2014 m. sausio 13 d. suinteresuotas asmuo L. B. pateikė teismui prašymą atidėti paskirtą 2014 m. sausio 14 d. posėdį, nes yra gydoma ligoninėje ir dar negavo atsakymo dėl valstybės garantuojamos pagalbos jai teikimo. 2014 m. sausio 14 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtu, nes ieškovas neatvyko, neprašė atidėti bylos nagrinėjimą, nepateikė jokių pateisinančių priežasčių.
Civilinių teisių įgyvendinimą ir pareigų vykdymą reglamentuoja CK 1.137 straipsnis, kurio 2 dalis nustato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Straipsnio 3 dalis draudžia piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. CPK 42 straipsnio 5 dalis numato, jog šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Civilinio proceso teisės principai (proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos) bei pamatiniai teisės principai (protingumo, sąžiningumo) suponuoja, jog šalis, siekianti kuo efektyvesnio savo bylos išnagrinėjimo ir savo reikalavimų petenkinimo, domisi bylos eiga, vykdo teismo įpareigojimus, dalyvauja teismo posėdžiuose.
Dėl ieškovo A. B. neatvykimo į teismo posėdį
Nėra ginčo, kad ieškovas A. B. ir tretysis asmuo L. B. į 2014 m. sausio 14 d. teismo posėdį neatvyko. Ginčas iš esmės vyksta, ar jie tai padarė turėdami pateisinamąsias priežastis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visos civilinį procesą reglamentuojančios normos, įskaitant ir CPK 246 straipsnio 1 dalį, numatančią ieškovo ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be pateisinamos priežasties pasekmes, turi būti aiškinamos be kita ko ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovo neatvykimo priežastis – jo paties nepakankamas atidumas ir nesidomėjimas procesu.
Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo A. B. teiginiu, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį ir apie bylos nagrinėjimą nieko nežinojo, nes nuo 2013 m. vasaros buvo išvykęs į Kanadą ir nebuvo Lietuvoje, taip pat ten studijuoja, dėl paūmėjusios ligos ilgai ten gydėsi. Pirma, procesiniai dokumentai byloje buvo siųsti A. B. jo paties nurodytu adresu ir juos priimdavo jo motina L. B. (CPK 121 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu ieškovui buvo įteikti ne tik šaukimas į 2014 m. sausio 14 d. posėdį, bet ir atsakovų atsiliepimai į jo ieškinį. A. B. anksčiau tokį įteikimo būdą (per motiną) laikė tinkamu, nes pateikė teismui savo dubliką į atsakovų atsiliepimą. Todėl nepagrįsti apeliantų argumentai, jog jie paskutinį kartą bendravo dar iki A. B. pateikiant ieškinį ir prieš išvykstant iš šalies. Antra, A. B. nepateikia jokių įrodymų apie savo išvykimą į užsienį ar sunkią ligą (pvz. Kanados vizos ar atitinkamo dokumento kopijų, išrašų iš ligoninės, universiteto raštų ar pan.), ir, kaip teisingai atsiliepimuose į atskirąjį skundą pažymėjo atsakovai, jis nėra deklaravęs savo išvykimo iš Lietuvos, todėl jo teiginiai apie buvimą užsienyje atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Trečia, nepagrįsti ieškovo argumentai, kad motina L. B. nėra ieškovo šeimos narys. CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatytas dokumentų įteikimas kartu gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams. Pats A. B. atskirajame skunde toliau nurodo tą patį adresą – M. K. Č. g. 84A-15, Vilniuje, kuriuo iki šiol jam ir buvo siunčiami visi procesiniai dokumentai. Taip A. B. eilinį sykį patvirtina pageidaująs gauti dokumentus šiuo adresu (CPK 111 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Ketvirta, A. B. parodymai tiek apie gyvenimą Kanadoje, tiek apie atskirą nuo motinos gyvenimą prieštarauja jo paties nurodytam gyvenamajam adresui. Kitokio korespondencijos adreso A. B. nenurodo, lygiai taip pat nenurodo elektroninio pašto adreso, kuriais jam galėtų būti įteikiami procesiniai dokumentai, tokiu būdu pažeisdamas CPK 121 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą. Penkta, tretysis asmuo L. B. savo atskirajame skunde nurodė, jog su sūnumi A. B. ilgą laiką susisiekti negalėjo ir nepranešė jam apie teismo posėdį. Tokia jos pozicija kelia abejonių, kadangi teismui priėmus 2014 m. sausio 14 d. nutartį A. B. ji informavo nedelsiant. Kaip teisingai atsakovai A. L. ir S. L. teigia savo atsiliepime, jei L. B. nebūtų įgaliota priimti A. B. adresuotos korespondencijos, ji jos nebūtų priėmusi ir tai pažymėjusi ant teismo pranešimo. Ieškovo teiginiai, kad apie skundžiamą nutartį jis sužinojo iš brolio taip pat nepagrįsti jokiais įrodymais. Šešta, nutartis dėl teismo posėdžio skyrimo 2014 m. sausio 14 d. buvo priimta dar 2013 m. spalio 16 d., taigi L. B. turėjo 3 mėnesius tinkamai sūnų informuoti. Tokiu savo elgesiu ji ne tik neatitiko sąžiningo ir rūpestingo asmens elgesio standartų, tačiau pažeidė ir CPK 121 straipsnio 5 dalyje numatytą pareigą.
Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ieškovo neatvykimą pakankama priežastimi ieškinį palikti nenagrinėtu. Toks bylos faktinių aplinkybių vertinimas atitinka ir teismų praktiką, kad teisingumas turi būti vykdomas laikantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis). Ieškinį nagrinėjus toliau, kai yra duomenų, jog ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nenurodęs teismui adreso kuriuo jam turėtų būti įteikiami procesiniai dokumentai, nepasirūpinęs tinkamu atstovavimu, dėl ko nepagrįstai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista atsakovų teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką. Todėl pirmosios instancijos teismas, neatvykus ieškovui, turėjo pagrindą priimti skundžiamą nutartį, ji yra teisėta ir pagrįstai priimta, o apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, gavusi atskirąjį skundą bei įvertinusi ieškovo neatvykimo į posėdį aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Dėl trečiojo asmens L. B. neatvykimo į teismo posėdį
Atskirajame skunde L. B. teigia, jog teismo nutartis yra prieštaringa, nes vienu atveju teigiama, kad procesinių dokumentų įteikimas A. B. motinai yra tinkamas, tačiau kitoje vietoje teigiama, kad motina nėra pateikusi dokumentų, suteikiančių jai teisę veikti A. B. vardu. Teisėjų kolegija pažymi, jog L. B. taip pasisakydama painioja skirtingas sąvokas – atstovavimą kito asmens interesams (CPK 51 straipsnis, 56 straipsnis) ir dokumentų įteikimą, neradus adresato (CPK 123 straipsnis 3 dalis). Nagrinėjamuoju atveju L. B., kaip kartu gyvenantis šeimos narys ir paties A. B. pageidavimu, turi teisę priimti jam adresuotus dokumentus, kadangi A. B. pats nurodė tą pačią, t. y. kartu su ja, gyvenamąją vietą. Tuo tarpu atstovauti teisme A. B. ir prašyti jo vardu teismo atidėti posėdį L. B. reikalingas tai patvirtinantis įgaliojimas, juolab tiek A. B., tiek ji pati, nurodo, jog jie galimai turi priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi (dėl šio teiginio teismas pasisakys vėliau).
Teisėjų kolegijos manymu pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog iš L. B. pateiktos ligoninės pažymos neaišku, ar jos liga yra tokio pobūdžio, kad dėl jos ji negali dalyvauti teismo posėdyje. Atskirajame skunde L. B. nurodė, jog pateikė teismui pažymą, kad gydosi ligoninėje stacionare, o ne ambulatoriškai (1 t., 186 b. l.). Teisėjų kolegija nesutinka su tokia jos pozicija, kadangi minėtoje pažymoje nurodyta tik kad L. B. „gydėsi, buvo tiriama viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės terapijos skyriuje nuo 2014 m. sausio 10 d. iki 2014 m. sausio 17 d.“. Taigi, iš jos tūrinio negalima daryti išvados, jog ji paguldyta į ligoninę. Be to, CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė L. B. tuo metu pateiktos neinformatyvios pažymos svarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą. Tik kartu su atskiruoju skundu L. B. pateikė teismui ligos istorijos išrašą iš tikrųjų patvirtinantį, jog ji nuo 2014 m. sausio 10 d. iki 2010 m. sausio 17 d. buvo hospitalizuota (1 t., 205-206 b. l.). Visgi, L. B. nepaaiškino, kodėl jau sekančią dieną po priėmimo - 2014 m. sausio 15 d., skundžiama nutartis buvo įteikta jos gyvenamosios vietos adresu jai asmeniškai pasirašant (1 t., 198 b. l.), kai pasak L. B. ir pagal jos pateiktus medicininius dokumentus, ji tuo metu turėjo būti ligoninės stacionare. Tokiu būdu, pačios L. B. nurodomos aplinkybės yra prieštaringos ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Atsakovų atsiliepimuose nurodytas L. B. dalyvavimas televizijos laidoje netrukus prieš posėdį neturi tiesioginio ryšio su nagrinėjamuoju skundu, kadangi 2014 m. sausio 9 d. rodyta laida nėra tiesioginė ir byloje nėra duomenų apie jos įrašymo datą. Teisėjų kolegija taip pat vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė į L. B. paaiškinimą, kad dėl savo sunkios ligos ji nespėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Viena vertus, L. B. nuo ieškinio pateikimo iki pirmojo teismo posėdžio turėjo pakankamai laiko (apie 6 mėnesius) pasirūpinti atstovavimu byloje, kita vertus, ieškinį palikus nenagrinėtu dėl ieškovo neatvykimo, trečiojo asmens prašymas atidėti bylos nagrinėjimą bei jo atstovavimo klausimai tapo teisiškai nebeauktualūs. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog L. B. turi aukštąjį teisinį išsilavinimą (2 t., 18 b. l.), tad ji privalėjo ir turėjo suprasti savo procesinės padėties sąlygojamas teises ir pareigas, tinkamai jas įgyvendinti. Galiausiai, atmestinas ir paskutinis jos argumentas, jog teismas atsisakė ginti pažeistą teisę vien tik formaliais pagrindais, neišklausydamas ieškovo ir jos paaiškinimų, ko pasėkoje ieškovas ir ji netenka vienintelio būsto, pažeidė bendruosius teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo ir protingumo principus, pademonstravo aišku šališkumą bei suinteresuotumą bylos baigtimi. L. B. teisinės žinios bei geresnis teisės suvokimas įpareigoja ją laikytis aukštesnių elgesio ir atsakomybės standartų, t. y. rūpintis savo teisių ir interesų gynimu bei apsauga, aktyviai dalyvauti inicijuotame teismo procese, tuo pačiu nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir interesų, stengiantis bendradarbiauti su teismu ir kitais proceso dalyviais. Nagrinėjamuoju atveju jos atskirajame skunde nurodomos aplinkybės yra dviprasmiškos ir prieštaringos, didžiąją dalimi nepagrįstos įrodymais, o žemesnės instancijos teismo ginčijama nutartis yra tinkamai motyvuota ir pagrįsta, nepažeidžianti šalių pusiausvyros, be to, neužkertanti kelio tolimesniam bylinėjimuisi.
Dėl ieškovo A. B. ir trečiojo asmens L. B. suinteresuotumo bylos baigtimi
Tiek A. B., tiek L. B. savo atskirosiuose skunduose teigia, jog turi priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi, nes patenkinus ieškinį A. B. būtų grąžinas ginčo butas, o motinai L. B. reikėtų grąžinti pirkėjui iš jo gautus pinigus, ir todėl, ieškovo teigimu, L. B. nuslėpė nuo ieškovo skundžiamą nutartį. Tokie jų argumentai atmestini, kadangi L. B. dalyvavimas byloje ieškovo pusėje akivaizdžiai patvirtintas jos pasirašytų dokumentų – atsiliepimo į ieškinį (1 t., 136-138 b. l.), kuriuo ji ieškinį palaiko visiškai ir prašo jį pilnai tenkinti, taip pat jos 2014 m. sausio 13 d. prašymo teismui (1 t., 187 b. l.), galų gale jos atskirojo skundo (1 t., 201-204 b. l.), kuriuo ji prašo apginti jos ir sūnaus interesus, nes priešingu atveju jie abu neteks būsto ir atsidurs gatvėje. Tokiu būdu nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas A. B. ir tretysis asmuo L. B. turi priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 47 straipsnio 4 dalis, 123 straipsnio 3 dalis).
Dėl baudų skyrimo bei galimų nusikalstamos veikos požymių
Atsižvelgus į tai, kad ieškovas byloje iki 2014 m. sausio 14 d. posėdžio neveikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą, nėra duomenų apie ieškovo ankstesnį piktnaudžiavimą procesu nagrinėjamoje byloje, proceso trukmę šioje byloje, į tai, jog nėra aiškių bylos dokumentų klastojimo požymių, taip pat atsižvelgus į ieškinio palikimo nenagrinėtu teisines pasekmes, o būtent, kad tai neužkerta kelio ieškovui reikšti pakartotinį ieškinį (CPK 297 str. 2 d.) ir todėl ieškovas, norėdamas ginti savo teises, galėtų pakartotinai kreiptis į teismą ir iš naujo inicijuoti procesą prieš atsakovus, nagrinėjamu atveju, vadovaujantis protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais (CPK 7 str. 1 d.), nėra pagrindo tenkinti atsakovų prašymus bei skirti apeliantams baudas arba pranešti prokurorui apie galimus nusikalstamos veikos požymius.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.