Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Evaldas Pašilis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance ieškinį atsakovui M. G. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

4. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. tarpusavio skolinimo platformos operatorius – ieškovė AB NEO Finance su atsakovu M. G. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis). Atsakovui buvo suteiktas 1 400 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 722,80 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 17,78 proc.), 167,69 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. rugpjūčio 25 d. Atsakovui pradėjus nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį, pradinė kreditorė 2021 m. kovo 26 d. išsiuntė atsakovui raginimą, kuriame informavo apie susidariusią skolą ir įspėjo apie sutarties nutraukimą, jeigu per 14 dienų nuo raginimo gavimo dienos nebus sumokėta skola. Kadangi atsakovas per nustatytą terminą skolos nesumokėjo, pradinė kreditorė 2021 m. gegužės 4 d. nutraukė sutartį.

Dėl negrąžintos kredito dalies

6. Kaip jau buvo nustatyta, atsakovas 2019 m. rugsėjo 17 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K670851292. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir laiku kredito negrąžino. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 143,40 Eur negrąžinto kredito.

Dėl sutartinių palūkanų priteisimo

7. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 86,64 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gegužės 4 d.). Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

8. Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal šalių sudarytą Sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio palūkanas, metinių palūkanų dydis – 17,78 proc. (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 23,61 proc.). Remiantis Sutarties specialiosiomis sąlygomis, ieškovė su atsakovu susitarė, kad palūkanos mokamos kiekvieną mėnesį kartu su grąžinama kredito dalimi. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Ieškovė su atsakovu vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė 2021 m. gegužės 4 d., ieškovė mokėjimo (pelno) palūkanų prašo priteisti iki Sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas priteisti 86,64 Eur dydžio palūkanas pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) ir kompensuojamųjų palūkanų

9. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 17,78 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 1 143,40 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gegužės 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 25 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, 91 psl.). Taigi nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas ieškovei iš atsakovo priteisia 17,78 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 143,40 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gegužės 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 25 d.).

10. Ieškovė taip pat prašo priteisti 3,42 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 26 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gegužės 4 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos kompensuojamųjų ir pelno palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Kadangi atsakovas tinkamai neįvykdė sutarties sąlygų, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovo 3,42 Eur kompensuojamąsias palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl tarpininkavimo mokesčio

11. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 756 Eur tarpininkavimo mokesčio. Ieškovė nurodo, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su Bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punktas). Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas 5.3. punkte nustatyta tvarka. Savo ruožtu, pagal šios sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punktą, komisinis (tarpininkavimo) mokestis tai yra vartojimo kredito sutarties specialiuosiuose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Remiantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktu, vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalį į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui. Nagrinėjamu atveju Sutarties specialiosiose sąlygose ieškovė ir atsakovas individualiai aptarė atsakovo pareigą mokėti ieškovei tarpininkavimo mokestį ir šio mokesčio dydį (7,90 procentų nuo kiekvienos grąžintos įmokos). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, sudarydama sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas, tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus ir atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas), ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 756 Eur tarpininkavimo mokesčio yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

12. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 989,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

13. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisia 245 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), 1 143,40 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto keturiasdešimt trijų eurų 40 centų) negrąžintą kreditą, 86,64 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų 64 centų) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gegužės 4 d.), 17,78 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 143,40 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gegužės 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 25 d.), 756 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus) tarpininkavimo mokestį, 3,42 Eur (tris eurus 42 centus) kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 26 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gegužės 4 d.), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 989,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 245 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance, juridinio asmens kodas 303225546, buveinės adresas: Vilnius, Verkių g. 25C-1, NEO finance sąskaita Nr. LT31 3520 0935 0384 0425, naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Sprendimo už akių patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.