Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo A. J. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu A. J. buvo nubaustas 1500 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2017 m. balandžio 27 d., apie 16 val., vykdydamas individualią veiklą ir vykdydamas darbdavio funkcijas, adresu: (duomenys neskelbtini), leido administratore nelegaliai dirbti I. G., ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su ja nesudaręs rašytinės darbo sutarties, neįteikęs antro darbo sutarties egzemplioriaus ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdytos (toliau – VSDFV) teritorinio skyriaus. Tarp darbdavio ir darbuotojos buvo visi darbo sutarties požymiai: susitarta dėl darbo vietos, darbo funkcijų (profesijos, specialybės ir tam tikrų pareigų), kurias darbuotoja vykdė darbo metu. I. G. dirbo nelegaliai laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. gegužės 4 d., darbo laikas nuo 16 val. iki 18.30 val. Darbuotoja darbo metu „(duomenys neskelbtini)” aparatu teikė medicinines paslaugas ligoniams namuose. Šiuo atveju A. J., vykdydamas individualią veiklą, privalėjo užtikrinti, kad jo naudai dirbantis asmuo būtų įdarbintas įstatymo nustatyta tvarka, tačiau šios pareigos nevykdė. Tokia veika, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnyje traktuojama kaip nelegalus darbas. A. J., vykdydamas darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad darbuotojai prieš jos darbo pradžią būtų leidžiama dirbti tik pasirašius rašytinę darbo sutartį, įteikus jai antrą darbo sutarties egzempliorių ir nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojos valstybinio socialinio draudimo pradžią. Šiais veiksmais A. J. pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, 99 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 3 dalį, 5 dalį, 6 dalį ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V- 243 patvirtintų „Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių“ 17.1 punktą.

2. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

2.1. Skunde nurodo, kad nutarimas yra nepagrįstas, nes teismas netyrė, kokiu pagrindu civiliniai teisiniai santykiai, kuriuos nustatė ikiteisminio tyrimo institucijos, staiga virto darbo santykiais. Be to, iš liudytojos Vidos I. J. ir liudytojos D. S. parodymų negalima daryti išvadų, kokie būtent santykiai – civiliniai ar darbo – faktiškai buvo susiklostę tarp I. G. ir A. J., o štai liudytojos I. G. parodymams buvo suteikta didesnė įrodomoji galia kitų įrodinėjimo priemonių atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai ne tik nepagrindžia atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, bet, atvirkščiai, leidžia daryti išvadą, kad tarp I. G. ir A. J. buvo civiliniai, o ne darbo santykiai. Nagrinėjamu atveju buvo vykdoma viena konkreti užduotis – 8 dienų laikotarpiu teikti vienai konkrečiai (duomenys neskelbtini)šeimai paslaugas „(duomenys neskelbtini)“ aparatu. Tarp A. J. ir I. G. egzistavo susitarimas dėl konkretaus rezultato pasiekimo – jis išnuomojo „(duomenys neskelbtini)“ aparatą I. G., o ji su šiuo aparatu 8 dienų laikotarpiu atliko tam tikrus veiksmus arba vykdė tam tikrą veiklą (duomenys neskelbtini) šeimai. Iš 2017 m. gegužės 5 d. I. G. trumpųjų žinučių (SMS) skenuotos kopijos matyti, kad apie jokį asmens I. G. paklusimą darbovietėje nustatytai darbo tvarkai negali būti kalbama. I. G. teismui parodė, kad ji paprašė atsiskaityti už atliktą darbą bei transporto išlaidas, iš viso 185 eurus, t. y. akivaizdu, jog periodiškų mokėjimų už atliktą darbą nebuvo, buvo vienkartinis atsiskaitymas, kaip ir atliekant užduoti civilinių sutarčių pagrindu, kai paprastai sumokama priėmus galutini darbo rezultatą. Šie požymiai leidžia nustatyti, kad tarp I. G. ir A. J. faktiškai buvo susiklostę civiliniai, o ne darbo teisiniai santykiai.

2.2. Skunde taip pat nurodo, kad teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nelegalaus darbo išaiškinta, kad vertinant, ar santykiai, įforminti paslaugų teikimo ar kitu civiliniu sandoriu žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais, nėra faktiniai darbo santykiai, turėtų būti atsižvelgiama į visumą darbo santykių požymių ir tai, ar juos galima konstatuoti vykdomoje veikloje. I. G. grasinimai „(duomenys neskelbtini)“ grąžinsiu po to, kai pinigėliai atsidurs mano sąskaitoje, ne anksčiau. Gražios dienos. Gero savaitgalio. Pagarbiai I. G.“ vertintini greičiau kaip šantažas, o ne darbo santykiai, ir įtikinamai demonstruoja, kaip pati I. G. supranta tarp šalių susiklosčiusius santykius, t. y. kad ji atliko sveikatingumo paslaugas. Taigi, vietoje darbo teisiniams santykiams būdingų periodiškų atlyginimo mokėjimų už darbą yra vienkartinis atsiskaitymas, kaip ir atliekant užduotį civilinių sutarčių pagrindu, kai paprastai sumokama priėmus galutinį darbo rezultatą.

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjas prašo A. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą A. J. administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. A. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. J. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, ginčija byloje esančius duomenis, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. J. pagrįstai pripažino padariusį ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutarime išdėstytų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. J. kaltė padarius ATPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta.

8. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. DK 98 straipsnyje (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

9. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ANK 95 straipsnio 1 dalies sudėtį.

10. Teismas pažymi, kad darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra.

11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino surinktus įrodymus ir tinkamai įvertino A. J. ir I. G. siejančių teisinių santykių prigimtį. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. G. realiai dirbo A. J. naudai, o jos ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens santykiai turėjo darbo teisinių santykių požymių.

12. Kaip jau buvo minėta, darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti, kad darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai.

13. Iš byloje esančių susirašinėjimų, liudytojos I. G. parodymų matyti, kad A. J. su I. G. tarėsi dėl administratorės pareigų ėjimo A. J. klinikoje. Liudytoja I. G. patvirtino, kad iš A. J. gavo darbo pasiūlymą, vėliau susitiko su juo (duomenys neskelbtini), kur ji buvo apmokyta naudotis aparatu „(duomenys neskelbtini)“. 2017 m. balandžio 26 d. A. J. paskambino I. G. ir nurodė, kad rytojaus dieną ji su juo turės vykti pas ligonius. Atvykus pas ligonius A. J. ją pristatė kaip įmonės darbuotoją, jo pavaduotoją, ir kad ji teiks lazerinės akupunktūros paslaugas. Jis taip pat nurodė, kad procedūras reikės atlikti kiekvieną dieną.

14. Šios aplinkybės patvirtina, kad I. G. faktiškai ėjo administratorės pareigas, į kurias, A. J. nurodymu, įėjo ir teikti lazerinės akupunktūros procedūras. Iš liudytojos paaiškinimų matyti, kad A. J. nedviprasmiškai ją klientams pristatė kaip savo darbuotoją, davė jai įsakmius nurodymus, kada ir kur ji turi dirbti, todėl ji neturėjo jokio pagrindo manyti, kad nėra A. J. darbuotoja ir kad tarp jų nėra susiklostę darbo teisiniai santykiai. Apelianto teigimu, I. G. vykdė vieną konkrečią užduotį – 8 dienas teikti vienai konkrečiai šeimai paslaugas „(duomenys neskelbtini)“ aparatu. Tačiau iš aplinkybių visumos matyti, kad tarp A. J. ir I. G. susitarimas atlikti lazerinės akupunktūros procedūras nebuvo apibrėžtas konkrečiu rezultatu ir kad po šio rezultato atlikimo santykiai tarp jų nutrūks. Priešingai, iš liudytojos parodymų akivaizdu, jog su A. J. buvo susitarta dėl ilgalaikio bendradarbiavimo ją priimant į administratorės pareigas, kuris nėra apibrėžtas nei laiku, nei rezultatu, buvo susitarta dėl darbo užmokesčio, jos einamų pareigų ir funkcijų, be to, A. J. suteikė darbo priemonę ir apmokė ja naudotis, nurodė, kokiomis dienomis ir kokiu laiku I. G. turės klientams teikti paslaugas. Taigi, darytina išvada, kad buvo susitarta, jog I. G. atliks tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesietiną tik su konkrečiais asmenimis, kas iš esmės patvirtina ne civilinių, o būtent darbo santykių egzistavimą. Apelianto teigimu, vietoje darbo teisiniams santykiams būdingų periodiškų atlyginimo mokėjimų už darbą buvo nustatytas vienkartinis atsiskaitymas, kaip ir atliekant užduotį civilinių sutarčių pagrindu, kai paprastai sumokama priėmus galutinį darbo rezultatą. Tačiau nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, sutartas 5 Eur atlygis už vienam klientui atliktą procedūrą, kuomet susitarime nėra nustatytas galutinis darbo rezultatas, gali būti prilyginamas ir darbo santykiuose numatytam valandiniam tarifiniam atlygiui.

15. Apelianto teigimu, I. G. teismui parodė, kad ji paprašė atsiskaityti už atliktą darbą bei transporto išlaidas, iš viso 185 eurus, t. y. akivaizdu, jog periodiškų mokėjimų už atliktą darbą nebuvo, buvo vienkartinis atsiskaitymas, kaip ir atliekant užduoti civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau ši aplinkybė niekaip nepatvirtina, kad I. G. tarp asmenų susiklosčiusius santykius laiko civiliniais, kadangi darbdaviui nesumokėjus darbo užmokesčio situacija būtų analogiška, t. y. darbuotojas tokiu pačiu būdu reikalautų sumokėti darbo užmokestį už jo atliktą darbą. Niekuo nepagrįstas ir apelianto teiginys, kad I. G. grasinimai negrąžinti aparato „(duomenys neskelbtini)“, kol jis nesumokės pinigų, vertintini kaip šantažas, o ne darbo santykiai ir kad ji atliko sveikatingumo paslaugas. Kaip matyti iš faktinės situacijos, I. G. pasinaudojo jai įstatymo numatyta daikto sulaikymo teise, kuri numato, kad kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Šiuo atveju įstatymas nenustato, kad daikto sulaikymas gali būti įgyvendinamas tik esant civiliniams, o ne darbo teisiniams santykiams. I. G., pagrįstai tikėdamasi gauti darbo užmokestį, sulaikė aparatą „(duomenys neskelbtini)“, iki kol A. J. su ja atsiskaitys.

16. Apeliantas taip pat nurodo, kad Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro 2017 m. birželio 16 d. nutarimu nutarta ikiteisminį tyrimą nutraukti ir išaiškinti I. G. ir A. J. teisę dėl netinkamai įvykdytų sutarties sąlygų ir pažeistų teisių atkūrimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (b. l. 34), taigi prokuroro nutarime konstatuota, kad tarp I. G. ir A. J. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad minėtame prokuroro nutarime buvo tik analizuojama, ar A. J. veiksmuose egzistuoja nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Ikiteisminio tyrimo metu nenustačius objektyvių duomenų apie tai, kad A. J. telefonu, žodžiu, gestais išreiškė grasinimą nužudyti I. G. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir asmenims išaiškinta teisė dėl negrąžintų pinigų kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Prokuroras šiuo atveju neanalizavo, kokie santykiai susiklostė tarp asmenų – civiliniai, darbo ar pan., kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo tik nustatinėjama, ar buvo padaryta nusikalstama veika. Nutarime nurodant, kad asmenys gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, pabrėžiama tik tai, kad šiuo atveju A. J. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, tačiau nebuvo nuspręsta, koks santykis vyravo tarp šių asmenų, nes tai nėra ikiteisminio tyrimo objektas. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo analizuojama, kokiu būdu (iš civilinių ar darbo santykių) uždirbtus pinigus I. G. siekia gauti iš A. J.. Taigi, prokuroro teiginys, kad dėl netinkamai įvykdytų sutarties sąlygų ir pažeistų teisių atkūrimo asmenys gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, patvirtina ne civilinių teisinių santykių pobūdį, o tik nusikalstamos veikos nebuvimą ir baudžiamojo proceso negalimumą.

17. Byloje neginčytinai nustačius, jog A. J. 2017 m. balandžio 27 d., apie 16 val., vykdydamas individualią veiklą ir vykdydamas darbdavio funkcijas, adresu: (duomenys neskelbtini), leido administratore nelegaliai dirbti I. G., ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su ja nesudaręs rašytinės darbo sutarties, neįteikęs antro darbo sutarties egzemplioriaus ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus, todėl jo veika pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai.

18. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, A. J. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir A. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.