- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2011-09-19
- Bylos Nr.
- 2S-1538-390/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Gintautas Koriaginas, Arūnas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- A. M.
- Skolininkas
- A. M.
- Kreditorius
- A. S.
- Kategorijos
- 75.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Arūno Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą dėl antstolio veiksmų, antstolis, kurio veiksmai skundžiami – M. P., suinteresuoti asmenys – skolininkas A. M. ir išieškotojas A. S., kuria skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. M. kreipėsi skundu į teismą, kuriuo prašė panaikinti turto areštą 1/2 daliai buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštuoto pagal antstolio M. P. 2011 m. vasario 14 d. turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. 0123/11/00190 (b.l. 3-4). Nurodė, jog antstolis M. P. vykdydamas kreditoriaus A. S. pateiktą 2011 m. vasario 2 d. Kauno m. 2-ojo notarų biuro vykdomąjį dokumentą dėl 28 152, 80 Lt ir 6 procentų metinių palūkanų skolos išieškojimas iš skolininko A. M., 2011 m. vasario 14 d. surašė turto arešto aktą ir areštavo 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, jog areštas yra neteisėtas ir be pagrindo, nes šis turtas yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė, kadangi jis yra įgytas už jos asmenines lėšas, t.y. už lėšas, kurias pareiškėjai buto pirkimui padovanojo jos motina K. S.. Tiek pinigų dovanojimo sutartis, tiek buto pirkimo sutartis yra sudaryta pareiškėjos vardu, šiomis sutartimis nebuvo siekiama įgyti turtą bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, turtas įgytas asmeninėn pareiškėjos nuosavybėn, turtas viešajame registre užregistruotas jos vardu. Išieškojimas buvo pradėtas vekselio pagrindu, kurį pasirašė pareiškėjos sutuoktinis A. M.. Kadangi vekselis buvo pasirašytas santuokos metu, tai yra sutuoktinių solidarioji prievolė kreditoriui A. S.. Pareiškėjos nuomone, antstolis galėjo areštuoti tik turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Arešto taikymas sutuoktinių asmeninei nuosavybei už jų solidariąsias prievolės yra siejamas su sąlyga, kad kreditorių reikalavimai ir jiems užtikrinti taikomas turto arešto mastas yra didesnis nei areštuotos bendrosios jungtinės nuosavybės vertė. Tik tokiu atveju antstolis galėtų areštuoti skolininko A. M. arba pareiškėjos asmeninę nuosavybę. Šiuo atveju antstolis arešto akte areštuoto turto neįvertino, nurodydamas, kad turto vertė bus nustatyta atskiru patvarkymu. Iki šiol pareiškėja tokio patvarkymo nėra gavusi, antstolis nėra įvertinęs areštuoto turto, todėl nėra pagrindo laikyti, kad kreditoriaus reikalavimas yra didesnis nei jos ir skolininko bendroji jungtinė nuosavybė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nustatė, kad areštuotas butas, įgytas pareiškėjos A. M. ir skolininko A. M. santuokos metu. Teismo vertinimu, pareiškėjos teiginiai, jog butas yra jos asmeninė nuosavybė, nes įsigytas už mamos K. S. padovanotus jai 48 000 Lt buto pirkimui, neįrodo, kad būtent tos dovanotos lėšos, bet ne sutuoktinių bendros lėšos, buvo panaudotos buto įsigijimui. Pareiškėjos pateiktoje 1998 m. rugsėjo 25 d. buto pirkimo sutartyje nėra jokios sąlygos apie tai, jog perkamas butas yra įsigyjamas asmeninėn pareiškėjos nuosavybėn. Teismas konstatavo, jog vien faktas, jog butas įregistruotas tik pareiškėjos vardu, nereiškia, jog jis yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė. Remdamasis CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, teismas pripažino, jog antstolis pagrįstai areštavo 1/2 dalį buto. Pažymėjo, kad solidariosios sutuoktinių prievolės, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d. 6 p.), jei kreditorių reikalavimams visiškai patenkinti nepakanka bendro sutuoktinių turto, tai šie reikalavimai tenkinami iš asmeninio sutuoktinių turto (CK 3. 113 str.). Pareiškėjai pripažinus, kad vekselis buvo pasirašytas jos ir skolininko santuokos metu ir tai yra solidarioji sutuoktinių prievolė bei patvirtinus, jog jokio bendro jungtine nuosavybe turto su A. M. neturi. 1/6 dalis gyvenamojo namo ir po 1/6 dalį trijų ūkinių pastatų ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruoti A. M. vardu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu ir jų bendra rinkos vertė nekilnojamojo turto registro duomenų banko duomenimis 25 853 Lt (šeštadalis tesudarytų 4309 Lt) (b.l. 32-35). Teismas konstatavo, jog antstolis pagrįstai areštavo 1/2 dalį buto.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja A. M. prašo panaikinti 2011-05-11 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - panaikinti turto areštą 1/2 daliai buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštuoto pagal antstolio M. P. 2011 m. vasario 14 d. turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. 0123/11/00190. Teigia, jog teismas nepagrįstai laikė, kad ½ dalis areštuoto buto bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir pareiškėjos sutuoktiniui A. M.. Nurodo, jog pareiškėjos mama 1998-09-25 d. Kauno miesto 2-jame notarų biure pardavė jai nuosavybės teise priklausantį sklypą su jame esančiais pastatais (sandorio kaina 84 000,00 Lt.) ir gavusi pinigus iš pirkėjo, dalį jų, t.y. 48 000,00 Lt., 1998-09-25 d. dovanojimo sutartimi padovanojo pareiškėjai, buto pirkimui, o pareiškėja tą pačią dieną ir pas tą pačią notarę sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal minėtą sutartį su buto pardavėja pareiškėja atsiskaitė mamos dovanotais pinigais. Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės nesudaro turtas, įgytas santuokos metu, bet už lėšas, kurias vienas iš sutuoktinių turėjo iki santuokos arba būdamas santuokoje gavo kaip asmeninę dovaną. A. M. žinodamas, kad butas įgytas už lėšas, kurias pareiškėjai dovanojo mama K. S. nei pačios buto pirkimo-pardavimo sutarties, nei teisinės registracijos, atliktos pareiškėjos vardu neginčijo, nereikalavo įregistruoti turtą kaip bendrą jungtinę nuosavybę. Pažymi ir tai, kad teismas nesiaiškino ar, A. M. pasirašytas vekselis, apie kurį pareiškėjai tapo žinoma tik areštavus turtą, ir pagal jį gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, ar tai nėra tik A. M. asmeninė prievolė, vykdytina iš pastarojo turto, ar šiuo atveju taikytina solidarioji atsakomybė.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą skolininkas A. M. prašo atskirąjį skundą patenkinti. Nurodo, kad ginčo butas nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas tik vienos pareiškėjos vardu, įrašų kad tai bendroji jungtinė nuosavybė nėra. 1989-09-25 d. dovanojimo sutartis, bei tos pačios dienos buto pirkimo sutartis leidžia neginčijamai konstatuoti, kad pareiškėjos mama K. S. 1989-09-25 d. sutartimi, jai asmeniškai, o ne šeimai, buto įsigijimui padovanojo 48 000,00 litų, kuriais ji tą pačią dieną ir atsiskaitė su buto pardavėja. A. M., kaip sutuoktiniui, šios aplinkybės buvo žinomos ir jis pritarė, kad už dovanotus pinigus perkamas butas bus asmeninė pareiškėjos nuosavybė. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei jo aiškinimo ir taikymo praktika ir nepagrįstai preziumavo, kad ginčo butas yra bendroji nuosavybė.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą išieškotojas A. S. prašo atskirąjį skundą atmesti, 2011-05-11 nutartį palikti nepakeistą. butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), yra įgytas pareiškėjos ir jos sutuoktinio (skolininko) A. M. santuokos metu. Išieškotojo nuomone, nors pareiškėja ir nurodo, kad butą įgijo už motinos jai asmeniškai dovanotas lėšas, tačiau tai visiškai neįrodo, kad būtent tos dovanotos lėšos, bet ne sutuoktinių bendros lėšos, buvo panaudotos buto įsigijimui. Todėl lėšos, o ne butas, yra laikytinos asmenine jos nuosavybe. Pareiškėjos pateiktoje 1998-09-25 pirkimo sutartyje nėra jokios sąlygos apie tai, jog perkamas butas yra įsigyjamas asmeninėn pareiškėjos nuosavybėn, o byloje jokių kitų įrodymų, sąlygojančių priešingą išvadą, pareiškėja nepateikė (LR CPK 178 str.). Taigi, pareiškėjos nurodomos aplinkybės nepaneigia LR CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintos prezumpcijos, pagal kurią yra laikoma, jog turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. LR CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Todėl antstolis pagrįstai, siekdamas neviršyti išieškomos sumos bei nepažeisti pareiškėjos teisių, areštavo 1/2 dalį buto. Vien faktas, jog turtas buvo įregistruotas tik pareiškėjos vardu, visiškai nereiškia, jog tai yra jos asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, kad pati pareiškėja ne kartą pripažino, kad pagal vekselį atsiradusi prievolė yra abiejų sutuoktinių solidarioji prievolė, kas reiškia, jog esant solidariajai prievolei, jos vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, todėl antstolis pagrįstai areštavo ½ dalį buto. Šiuo atveju netgi nėra svarbu ar turtas yra asmeninė pareiškėjos, ar bendroji jungtinė nuosavybė, nes kreditorius turi teisę reikalauti, kad solidariąją prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (LR CK 6.6 str. 4 d.). A. M. vardu registruotos 1/6 dalies gyvenamojo namo ir po 1/6 trijų ūkinių pastatų ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nekilnojamojo turto registro duomenų banko duomenimis yra 4.309,00 Lt. Todėl akivaizdu, kad iš turto, priklausančio A. M., negalima būtų patenkinti išieškotojo reikalavimų. Be to, minėtas turtas jau yra areštuotas kito antstolio. Taigi, antstolis, siekdamas užtikrinti išieškotojo teises ir teisėtus interesus, teisėtai ir pagrįstai areštavo ½ dalį buto.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-03-09 A. M. pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį 28 000 Lt sumai A. S.. 2011-02-02 notaras išdavė vyk. įrašą registro Nr. 531 išieškoti iš vekselio davėjo A. M. vekselio turėtojui A. S. nesumokėtą vekselio sumą - 28 000 Lt, 6 % metinių palūkanų, atlyginimą už vyk. įrašo darymą – 140 Lt ir kitas išlaidas – 12,80 Lt. 2011 m. vasario 14 d. antstolio M. P. patvarkymu minėtas vykdomasis įrašas dėl 28152,80 Lt ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. M. priimtas vykdyti. 2011 m. vasario 14 d. antstolis surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise registruoto A. M. vardu, 1/6 dalį gyvenamojo namo ir po 1/6 dalį trijų ūkinių pastatų ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotų A. M. vardu (b.l. 8, 30-31, 32-35; vykdomoji byla Nr. 0123/11/00190).
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl turto arešto akto dalies, kuria buvo areštuota 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) teisėtumo. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), asmeninio sutuoktinių turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinių turto, kada abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai, o bendro sutuoktinių turto nepakanka visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimus (CK 3.113 straipsnis). Taigi prievolės atsiradimo pagrindo klausimas yra esminis, nustatant prievolės subjektus, jos dydį ir jos priverstinio vykdymo apimtį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai. Būtent tai atitinkamai nulemtų išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į asmeninį vieno iš sutuoktinių turtą, o esant poreikiui ir į jo dalį bendrame sutuoktinių turte, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda tik vienam iš sutuoktinių, ar į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams. Nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar vykdytina iš bendro turto, gali tik teismas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. CPK 584 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad pagal šio Kodekso VI dalyje nustatytas taisykles taip pat vykdomi kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kai tarptautinėmis sutartimis ir įstatymais nustatytas jų vykdymas civilinio proceso tvarka. Pagal CPK 587 straipsnio 4 punktą šie sprendimai yra ir vykdomieji dokumentai tuo atveju, jeigu jų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ir čekiuose. Tokių įrašų darymas nustatytas ir Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje. Vykdomųjų įrašų darymo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. 988 „Dėl vekselių ir čekių protestavimo taisyklių ir notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos patvirtinimo“ 1.2 punktu patvirtintoje Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkoje. Taigi šiuose įstatymuose ir poįstatyminiame akte yra įtvirtinta notaro kompetencija daryti vykdomąjį įrašą atitinkamuose vekseliuose. Notariato įstatymo 43 straipsnyje nustatyta, kad notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius yra vykdytini, ir vykdomieji dokumentai yra vykdomi civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju vykdomasis dokumentas yra išduotas dėl skolos išieškojimo iš A. M., notaro vykdomojo įrašo dėl antrojo sutuoktinio nėra, todėl įsiskolinimo išieškojimas gali būti nukreipiamas į asmeninį A. M. turtą, o tokio turto nepakankant - į jo dalį bendrame sutuoktinių turte. Iš vykdomosios bylos matyti, kad A. M. vardu registruota 1/6 dalį gyvenamojo namo ir po 1/6 dalį trijų ūkinių pastatų ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė nekilnojamojo turto registro duomenų banko duomenimis 25 853 Lt (šeštadalis sudarytų 4309 Lt) (2011-02-14 nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas). Kadangi asmeninio skolininko A. M. turto nepakanka skolai padengi – išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į A. M. dalį bendrame sutuoktinių turte. Ginčo turto arešto aktu areštuotas butas įgytas santuokos metu. Turtas viešajame registre įregistruotas A. M. vardu, jo teisinis statusas nenurodytas, t.y. nenurodyta ar turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ar sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Esant tokiai situacijai, antstolis turi teisę, vadovaudamasis CPK 667 straipsniu, aprašyti ir areštuoti turtą, tačiau privalo pasiūlyti išieškotojui bei bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenims nuosavybe, nustatymo. Jei per nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš šio turto turi nutraukti. Byloje dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo teismas, dalyvaujant suinteresuotais asmenimis sutuoktiniams (CPK 443 straipsnio 3 dalis), turi teisę spręsti ne tik dėl reikalavimo nustatyti skolininko dalį bendrame turte, bet ir nustatyti ar turtas priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ar asmeninės nuosavybės teise. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje yra nustatoma teismo nutartimi, todėl antstolis, areštuodamas turtą, kuris yra bendras su kitais asmenimis ir kuriame skolininko dalis nenustatyta, areštuoja visą turtą. Kadangi areštavus ginčo turtą nebuvo nustatytas terminas išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo taip pažeidžiant CPK 667 str. reikalavimus bei peržengus antstolio kompetencijos ribas turto arešto aktu nustatyta dalis bendrojoje nuosavybėje, turto arešto dalis, kuria areštuota 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) naikintina.
Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nurodytus motyvus konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas nutartį, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias, išieškojimą iš skolininko turto, esančio bendra nuosavybe su kitais asmenimis ir neteisingai išsprendė klausimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Todėl ginčijama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės. A. M. skundas dėl antstolio veiksmų tenkintinas. Antstolio M. P. 2011 m. vasario 14 d. turto arešto akto vykdomojoje byloje Nr. 0123/11/00190 dalis, kuria areštuota 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naikintina.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Atskirąjį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11d. nutartį panaikinti. Išspręsti klausimą iš esmės. A. M. skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Antstolio M. P. 2011 m. vasario 14 d. turto arešto akto vykdomojoje byloje Nr. 0123/11/00190 dalį, kuria areštuota 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti.