Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-08-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-148/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-12
Bylos Nr.
1S-148/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Algimantas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-148/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 12 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjas Jonas Algimantas Venckus,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,suimtojo gynėjui adv. Mansurui Muksinovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo T. M. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. nutarties, kuria T. M. , įtariamam padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 157 straipsnio 2 dalyje, 147 straipsnio 2 dalyje ir kt., suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. įtariamas tuo, kad jis, nuo 2008 m. rugpjūčio 23 d. iki 2008 m. rugsėjo 5 d. 20.35 val., dalyvaudamas organizuotoje grupėje kartu R. M. , V. S. , J. N. ir dviem asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, bendrais veiksmais, G. K. priklausančio namo kieme, esančiame Pasvalio rajone, Saločių miestelyje, Gedimino a. 16, 2008 m. rugpjūčio 23 d. R. M. ir V. S. pasinaudojus nukentėjusiosios L. B. pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi ir panaudojus psichologinį smurtą - grasinant ginklu susidoroti su ja ir jos šeimos nariais, žinant, kad L. B. yra 17 metų vaikas, tokiu būdu palaužus jos valią priešintis ir užverbavus ją vykti į Jungtinę Karalystę dirbti prostitute, 2008 m. rugpjūčio 27 d., V. S. su R. M. , automobiliu „Fiat Marea Weekend“, v.n. (duomenys neskelbtini) nuvežus L. B. į butą adresu (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, laikė nelaisvėje, kur ją iki išvežimo prižiūrėjo asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, po to 2009 m. rugpjūčio 28 d., apie 5 val., R. M. ir J. N. ikiteisminio tyrimo nenustatytu automobiliu nugabenus L. B. į Kauno mieste esančią degalinę „Lukoil“, įsodinus nukentėjusiąją į UAB „Sprink Ekspres“ priklausantį mikroautobusą „Mersedes Benz Sprinter 518“, v.n. (duomenys neskelbtini) R. M. apribojus L. B. judesių laisvę, laikant už rankos ir neleidžiant laisvai judėti, atgabenus ją iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę Leeds miestą adresu Cross green lan 119, T. M. kartu su J. K. pasitiko nukentėjusiąją ir, panaudodamas psichinę prievartą ir grasinimus jos atžvilgiu, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, siekdamas pasipelnyti iš L. B. prostitucijos, laikė nukentėjusiąją nelaisvėje nuomojamame name adresu Cross green lan 119, Leeds mieste, kur ji buvo verčiama dirbti prostitute nuo 2008 m. rugpjūčio 29 d. iki 2008 m. rugsėjo 5 d., 20.35 val., įtraukė ją į prostituciją ir pelnėsi išjos prostitucijos, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 157 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje, 308 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat T. M. įtariamas tuo, kad jis, 2008 m. rugpjūčio 29 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą Jungtinėje Karalystėje Leeds mieste, adresu Cross green lan 119, demonstruodamas akivaizdžią jėgų persvarą, sudarydamas įspūdį, kad nepaklusimo atveju tuoj bus panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiosios L. B. atžvilgiu bei panaudodamas fizinį smurtą, suduodamas ranka vieną smūgį nukentėjusiajai į veidą, nustumdamas ant lovos, tampydamas už plaukų, nuplėšdamas drabužius nuo jos kūno, kojomis užspausdamas gulinčiai nukentėjusiajai rankas ir taip atimdamas galimybę priešintis, prieš jos valią tekino lytinę aistrą oraliniu būdu bei lytiškai santykiavo su nepilnamete L. B. prieš jos valią, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 3 dalyje ir 150 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat T. M. įtariamas tuo, kad jis, nuo 2009 m. vasario 3 d. iki 2009 m. gegužės mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos, dalyvaudamas organizuotoje grupėje su R. M. , V. S. , A. M. , J. N. , D. L. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, bendrais veiksmais, A. M. nurodžius nukentėjusiąsias A. B. ir L. B. , kaip merginas galinčias užsiimti prostitucija, 2009 m. vasario 3 d. apie 18 val. Kauno mieste, prie geležinkelio stoties Palemono g. 163A, V. S. ir R. M. pasinaudojus A. B. ir L. B. pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi, bei panaudojus apgaulę, melagingai žadant, kad iš prostitucijos galima uždirbti daug pinigų, įtikinus ir taip užverbavus A. B. ir L. B. vykti į Jungtinę Karalystę dirbti prostitutėmis, 2009 m. vasario 4 d. apie 19.30 val., V. S. kartu su R. M. atgabenus A. B. ir L. B. į asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, butą adresu (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, kur nukentėjusioji A. B. ir L. B. buvo laikomos iki 2009 m. vasario 8 d., R. M. nupirkus lėktuvo bilietus, 2009 m. vasario 8 d., 07.30 val. jis kartu su R. M. ir V. S. automobiliu „Ford Galaxy“, v.n. (duomenys neskelbtini) nugabeno nukentėjusiąsias į Rygos oro uostą, iš kur R. M. lydint, lėktuvu nugabenus nukerpėjusiąsias į Jungtinę Karalystę, D. L. su J. N. jas pasitikus, laikotarpyje nuo 2009 m. vasario 9 d. iki 2009 m. gegužės mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos laikė nuomojamame name Leeds mieste adresu 78 Elland Road Holbeck, kur jos buvo verčiamos dirbti prostitutėmis, tai yra įtraukė jas į prostituciją ir pelnėsi iš jų prostitucijos, po to, 2009 m. balandžio 1 ir 2009 m. gegužės 18 dienomis, jis kartu su V. S. pervedė po 500 litų A. M. į Pravieniškių 2 - ųjų pataisos namų sąskaitą, kaip atlygį už A. B. ir L. B., tai yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje ir 308 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat T. M. įtariamas tuo, kad jis, ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens įgijo smogiamojo - trupinamojo poveikio šaltąjį ginklą-kastetą, kurį vežiojosi ir laikė automobilyje „Mitsubichi Galant“, v.n. (duomenys neskelbtini) priklausančiame Ž. M. , kol 2009 m. liepos 28 d. 19 val. automobilio apžiūros metu kastetą surado ir paėmė policijos pareigūnai, tai yra 'tariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

T. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnio tvarka 2009 m. liepos 28 d. buvo sulaikytas. Panevėžio m. apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartimi T. M. buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas vienam mėnesiui, vėliau suėmimo terminas T. M. buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. nutartimi suėmimo terminas T. M. buvo pratęstas trims mėnesiams. Teismo nutartyje nurodoma, kad T. M. įtariamas dviejų labai sunkių, penkių sunkių ir vieno apysunkio nusikaltimų padarymu, už ką jam gresia giežta laisvės atėmimo bausmė, be to, jis anksčiau du kartus teistas, niekur nedirba, todėl yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo ir darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Šalies argumentai

Įtariamasis T. M. skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti ir jį iš suėmimo paleisti. Skunde nurodo, jog teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad jo kaltė įrodinėjama tik nukentėjusiosios L. B. prieštaringais parodymais. Be to, byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent jis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Įtariamasis pažymi, kad byloje nėra duomenų, rodančių apie jo rengimąsi pasislėpti nuo bylą tiriančių pareigūnų, prokuroro ar teismo, o vien tik gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra pagrindas laikyti jį suimtu. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, saistomas tvirtų socialinių ryšių, nes byloje yra pažyma, kad pakeitus kardomąją priemonę, nesusijusia su laisvės apribojimu, jis turėtų galimybę įsidarbinti.

T. M. skunde tvirtina, jog teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis, būdamas laisvėje darys naujus nusikaltimus, kadangi yra teistas. Įtariamojo nuomone, teistumas yra išnykęs, o vien tik tai, kad įtariamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, nėra pagrindas manyti, jog jis ir toliau gali daryti naujus nusikaltimus. Be to, jo vaidmuo, nusikaltimų padaryme, nebuvo pagrindinis, byloje taip pat nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę.

Įtariamasis mano, kad jo dalyvavimas procese gali būti užtikrintas jam paskyrus ir švelnesnes kardomąsias priemones.

Teismo posėdyje suimto įtariamojo T. M. gynėjas prašo įtariamojo skundą patenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo T. M. skundas atmetamas.

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. liepos 23 d. nutartimi įtariamajam T. M. kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, nepažeidė BPK 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų.

Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti įtarimai turi būti pagrįsti, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, jog šioje proceso stadijoje nesprendžiama, ar įtariamasis iš tikrųjų padarė veikas, dėl kurių jam pareikšti įtarimai. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.

Teismas mano, jog šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis T. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra: nukentėjusiųjų L. B. ir A. B. , liudytojos G. V. parodymai, kratų, apžiūrų ir asmens atpažinimų protokolų duomenys, pokalbių suvestinės iš Jungtinės Karalystės pagal teisinės pagalbos pavedimą gauti duomenys ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas suimtųjų skundus dėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo, byloje surinktų įrodymų neanalizuoja ir nevertina, taip pat nesprendžia ir kaltės klausimo. Tai daroma nagrinėjant baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje pirmos instancijos teisme. Todėl nenagrinėtini įtariamojo skundo argumentai, kad liudytojai duoda prieštaringus parodymus, o byloje nėra pakankamai duomenų pagrindžiančių jo kaltę

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo T. M. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimus, dėl kurių padarymo pareikšti įtarimai T. M. , įstatymas numato labai griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.

BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. liepos 23 d. nutartimi, T. M. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykę šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Lietuvos apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. T. M. įtariamas dviejų labai sunkių, penkių sunkių ir vieno apysunkio nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas ir ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes. Apeliacinio teismo nuomone, nusikaltimo sunkumas bei gresiančios labai griežtos bausmės tikimybė leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo( BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apygardos teismas, darydamas išvadą, jog yra nurodytas pagrindas paskirti suėmimo terminą, teisingai įvertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad įtariamasis, būdamas darbingo amžiaus, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, turi ryšių užsienyje. Nors įtariamasis skunde nurodo, jog turi nuolatinę gyvenamąją vietą, saistomas tvirtų socialinių ryšių, o pakeitus kardomąją priemonę turėtų galimybę įsidarbinti, tačiau šios aplinkybės, siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje, negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu.

Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą apygardos teismas nustatė pagrįstai.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Apeliacinis teismas mano, kad apygardos teismo nutartyje nurodytas motyvas, jog T. M. būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad T. M. anksčiau du kartus teistas, šiuo metu įtariamas padaręs du labai sunkius, penkis sunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes nei vieneri metai laisvės atėmimo bausmes. Todėl atsižvelgiant į nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariamas T. M. pobūdį, sunkumą ir pavojingumą, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtų aplinkybių pakanka pagrįstam manymui, jog jis būdamas neizoliuotas darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą daugiau kaip šeši mėnesiai, be bendrųjų, yra būtini ir specialieji suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Jau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 24 punkte nurodoma, kad ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, pateiktos Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo vykdoma eilė procesinių veiksmų – apklausinėjami liudytojai, daromos akistatos, siunčiami įvairus pavedimai įstaigoms ir užsienio šalims, taikytos procesinės prievartos priemonės, atlikti kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Apeliacinio teismo nuomone, dėl šių aplinkybių atliekamas ikiteisminis tyrimas laikytinas sudėtingu ir didelės apimties (baudžiamąją bylą sudaro 23 tomai), atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl skundžiama nutartimi T. M. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas viršijant šešis mėnesius. Po paskutinio suėmimo pratęsimo buvo atliekami įvairūs ikiteisminio tyrimo veiksmai: išsiųsti teisinės pagalbos prašymai, vykdomi užklausimai dėl kitų įtariamųjų, atliktos kratos, išsireikalautas kito įtariamojo R. M. nuosprendis, išimti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, atlikta jų apžiūra, įtariamiesiems pareikšti galutiniai įtarimai, atlikti kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Be to, įtariamiesiems paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, jie supažindinami su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Teismas pastebi, kad ikiteisminis bylos tyrimas atliekamas intensyviai ir nėra vilkinamas, o užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, todėl, esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytiems pagrindams ir sutinkamai su BPK 127 straipsnio 2 ir 7 dalimis, įtariamajam T. M. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas trims mėnesiams.

Atmestinas yra įtariamojo T. M. skundo argumentas, jog jo dalyvavimas procese gali būti užtikrintas paskyrus ir švelnesnes kardomąsias priemones, kadangi aukštesnės instancijos teismas išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės - suėmimo kita kardomąja priemone.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti nutartį. Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, leidę T. M. paskirti bei pratęsti griežčiausią kardomąją priemonę.

Kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo tvarka nepažeista. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

n utaria:

įtariamojo T. M. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Jonas Algimantas Venckus