Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Ineto Volungevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00366-15 medžiagą, kurioje K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Didžioji Britanija, dirbantis Didžiojoje Britanijoje, (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 str.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis K. S., nevykdydamas 2007-02-06 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo iš jo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai K. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 230 Lt, kas atitinka 66,61 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007-02-06 iki dukros pilnametystės, nuo 2010-10-01 iki 2015-09-01 vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas dukrai K. S. išlaikyti bei teikti jai kitą būtiną materialią paramą, dėl to iki 2015-09-01 susidarė 3863,38 Eur įsiskolinimas.

Kaltinamasis K. S., pareiškus jam įtarimą dėl BK 164 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltę pripažino visiškai ir apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2010-01-10 sudarė santuoką su J. S.. Iki santuokos sudarymo jie gyveno kartu ir susilaukė dukros K. S., gim. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis žinojo, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-02-06 sprendimu priteisė iš jo išlaikymą nepilnametei dukrai Karolinai po 230 Lt (66,61 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. 2010-10-01 nutraukta jo santuoka su J. S.. Iki santuokos nutraukimo kaltinamasis dukros išlaikymo prievolę vykdė. Be to, jis mokėjo 2007-09-11 gautą iš kredito bendrovės „General Financing“ 8 000 Lt kreditą, už kurį kartu su J. S. pirko baldus ir buitinę techniką. Šie daiktai po skyrybų liko J. S., o visą kreditą, su palūkanomis ir delspinigiais, jis grąžino vienas, iš viso beveik 15 000 Lt. 2010-09-13 kaltinamasis neteko nuolatinio darbo ir nebeturėjo pastovių pajamų, keletą mėnesių dirbo atsitiktinius darbus. Nuo 2011 m. sausio mėnesio gavo atlyginimą už tarnybą Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgose, tačiau pradžioje jo pajamos buvo gana mažos. Nuo 2011 m. gegužės mėnesio, padidėjus jo pajamoms, pagal galimybes teikė išlaikymą savo dukrai, tačiau tai patvirtinančio dokumento neturi. Jo gaunamos pajamos buvo nepastovios, nebuvo socialinio draudimo, todėl 2012-01-13 kaltinamasis užsiregistravo Darbo biržoje darbo paieškai. Darbo paieška buvo nesėkminga, todėl pasiskolino iš draugo pinigų ir 2012 m. gegužės mėnesį išvyko gyventi ir dirbti į Didžiąją Britaniją. Čia keturis mėnesius gyveno be pastovaus darbo, o iš nepastoviai gaunamų pajamų vos pakakdavo lėšų pačiam pragyventi ir susimokėti buto nuomą. Nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio pabaigos jis gavo pastovų darbą ir pirmiausia pradėjo grąžinti minėtą kreditą. Dukros išlaikymui pinigus siųsdavo per savo motiną L. S., tačiau tai patvirtinančių dokumentų jis neturi. Grįžęs į Lietuvą, jis nupirkdavo dukrai rūbų, avalynės, mokyklos reikmenų, taip pat nupirko kompiuterį, telefoną. Nuo 2013 m. iki 2015 m. vasaros jis reguliariai mokėjo kredito įmokas ir 2015 m. liepos mėnesį grąžino visą kreditą. Taip pat jis atidavė skolas giminaičiams, kurios susidarė po jo dukros G., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo. 2015 m. vasarą buvo grįžęs į Lietuvą, parvežė ir perdavė dukrai K. rūbų, taip pat nupirko dukrai kitų jai reikalingų daiktų bei savo motinai davė pinigų nupirkti dukrai mokyklines priemones. Nuo 2015-09-01 jis pradėjo reguliariai mokėti išlaikymą dukrai K., taigi, vykdo teismo sprendimu nustatytą prievolę (b. l. 161-162).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

2015-05-07 J. S. prašyme dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo K. S. atžvilgiu pagal BK 164 str. nurodyta, kad jos buvęs sutuoktinis K. S. vengia pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti nepilnametę dukrą K. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-5).

Ištuokos liudijimas patvirtina, kad santuoka, sudaryta tarp K. S. ir J. S., nutraukta 2010-09-24; įrašas apie tai ištuokos metrikų knygoje įrašytas 2010-10-01 (b. l. 8).

2007-02-06 Alytaus rajono apylinkės teismo įsakymas patvirtina, kad iš K. S. priteistas išlaikymas dukrai K. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 230 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007-02-01 iki K. S. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (b. l. 9).

Iš Alytaus rajono apylinkės teismo pažymos apie teismo įsakymo įteikimą civilinėje byloje Nr. L2-767-179 matyti, kad 2007-02-06 Alytaus rajono apylinkės teismo įsakymą K. S. gavo asmeniškai 2007-02-08 (b. l. 39).

Nukentėjusioji J. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) ji su K. S. susilaukė dukros Karolinos. 2006 m. jie susipyko ir pradėjo gyventi atskirai. Tuomet nukentėjusioji kreipėsi į teismą dėl dukros išlaikymo priteisimo ir 2007 m. vasario mėnesį teismas priteisė iš K. S. išlaikymą dukrai K. S. periodinėmis išmokomis po 230 Lt kas mėnesį. Dokumentus teismas atsiuntė jiems abiem pagal gyvenamąją vietą. Po metų ji su K. S. vėl pradėjo gyventi kartu, 2010-01-10 jie susituokė, tačiau 2010 m. kovo mėnesį, supratusi, kad jų charakteriai nesutampa, paprašė K. S. galutinai palikti šeimą. Jų santuoka oficialiai nutraukta 2010-10-01. Nuo to laiko kaltinamasis dukrai K. išlaikymo nemokėjo. 2012 m. nukentėjusioji dėl dukros išlaikymo kreipėsi į antstolį Saulių Virbicką, tačiau išieškoti iš K. S. pinigų jam nepavyko. Nukentėjusiosios žiniomis, kaltinamasis nuo 2010 m. pabaigos tarnavo Krašto apsaugos savanoriuose Birutės pėstininkų batalione ir gavo pajamas, o nuo 2012 m. jis gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, taigi, gavo pastovias pajamas, bet išlaikymo dukrai neteikė. 2013 m. nukentėjusioji dėl dukros išlaikymo kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, tačiau nepavykus nustatyti K. S. gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje, išlaikymas dukrai nebuvo išieškomas. 2015-05-07 nukentėjusioji kreipėsi į prokuratūrą dėl K. S. vengimo mokėti dukrai išlaikymą. 2015 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais iš K. S. motinos L. S. nukentėjusioji gavo išlaikymo mokėjimą po 100 Eur (b. l. 25-31).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis K. S., žinodamas, kad turi pareigą pagal įsiteisėjusį Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-02-06 sprendimą išlaikyti nepilnametę dukrą, mokant kas mėnesį periodines išmokas po 230 Lt, kas atitinka 66,61 Eur, tyčia šios pareigos nevykdė, nes būdamas darbingas ir gaudamas pajamas, jis turėjo galimybę teikti vaiko išlaikymą, tačiau sąmoningai šios pareigos vengė ir tai darė ilgą laiką. Kaltinamasis nurodo, kad grįžęs į Lietuvą nupirkdavo dukrai rūbų, avalynės, kitų jai reikalingų daiktų, tačiau šios aplinkybės nešalina jo atsakomybės už pareigos teikti dukrai reguliarų išlaikymą nevykdymą. Kaltinamojo veika atitinka BK 164 str. numatyto nusikaltimo požymius.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 str. nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis nebaustas administracine tvarka (b. l. 131), neteistas (b. l. 136), į Psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas (b. l. 144), dirba. Kartu įvertinama ir tai, kad kaltinamojo padaryta veika pagal pavojingumą priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, kas pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Siekiant BK 41 str. nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma bausmė – laisvės apribojimas, kuri šiuo atveju atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Kaltinamasis sutiko, kad būtų nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi (b. l. 163). Įvertinus tai, kad byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaltinamajam skirtinos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei įstatymo numatytas šios bausmės minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkis. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, yra sąlygos taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.