Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-11-30 · Byla Nr. TS-87-1100/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-30
Bylos Nr.
TS-87-1100/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-87-1100/2020
Teisminio proceso Nr. NesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2; 2.5.16 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 59-201 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos be intensyvios priežiūros netaikymo nuteistajam A. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. B. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nuosprendžiu, kuriuo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio dalis dėl A. B. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia – 2019 m. rugsėjo 2 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 31 d., vieną trečdalį laisvės atėmimo bausmės atliko 2020 m. balandžio 30 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. spalio 15 d. – 10 mėnesių ir 16 dienų.

Komisijos 2020 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 59-201 nuteistajam A. B. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

II. Pagrindiniai skundo argumentai

Nuteistasis A. B. skundu prašo panaikinti Komisijos 2020 m. spalio 21 d. nutarimą Nr. 59-201 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nuteistasis teigia, kad Komisija nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog jis mokosi, siekia įgyti profesiją, socialiai reabilituojasi, nuo pirmos jo izoliacijos nuo visuomenės dienos stropiai kiekvieną dieną, be laisvadienių, nuo 6.00 val. iki 20.00 val. dirba, be kita ko, dalimis moka nukentėjusiajai padarytą žalą. Nuteistasis pažymi, jog jis dirba beveik priverstinai, nes niekas nenori dirbti be laisvadienių. Nuteistasis remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A146-1396/2011, kurioje pažymėta, jog darbas yra vienas pirmųjų resocializacijos tikslų įkalinimo įstaigose. Vilniaus pataisos namuose atidirbęs daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus, jis ir toliau galės dirbti laisvėje. Nuteistojo teigimu, Komisija turi savo vidines „nerašytas“ taisykles, t. y. Vilniaus pataisos namai, remdamiesi Oasys metodika, nustato nuteistajam maksimalų balų skaičių, vertindama nusikaltimų, kuriuos galėtų padaryti nuteistasis paleistas į laisvę anksčiau laiko, riziką ateityje. Komisija automatiškai atsisakė taikyti jam lygtinį paleidimą, o savo nutarimą ji motyvavo tuo, kad jis turi lankyti Anoniminių Alkoholikų grupę, nors jis fiziškai negali lankyti šios grupės, nes neturi laiko. Komisija teigė, kad jis atsisakė išeiti į laisvę, nes laisvėje jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, nors iš tikrųjų jam nesvarbu, ar laisvėje būtų taikoma, ar nebūtų taikoma intensyvi priežiūra, nes laisvėje jis planuoja dirbti, nepaisant to, ar jį paleis anksčiau laiko, ar pasibaigus bausmei skirtam laikui. Jis norėtų į laisvę būti paleistas greičiau, nes prasidėjo šildymo sezonas ir jis turės skolų už komunalines paslaugas (laisvėje jis gyvena vienas). Nuteistasis pažymi, kad jis nemato kliūčių paleisti jį į laisvę anksčiau laiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.

III. Teismo išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 4 dalis nustato, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas, susipažinęs su A. B. skundu, įvertinęs Komisijos 2020 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 59-201 turinį ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju A. B. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Nuteistasis A. B. pateikė prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nepažeisdamas BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygų. Skunde nurodoma, kad nuteistasis nemato kliūčių taikyti jam lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtintas ne tik formalusis (bausmės dalis, kurią turi būti atlikęs nuteistasis), bet ir materialusis (asmens nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką) pagrindas. Nuteistojo elgesio atitiktis formaliems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimams sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės jį paleisti lygtinai, bet nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo.

Teismo konstatuoja, kad Komisija 2020 m. spalio 21 d. nutarime Nr. 59-201 tinkamai motyvavo sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad toks Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo aukštą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, aukštą smurtinio elgesio riziką, nuteistojo nesutikimą, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, darbo neturėjimą lygtinio paleidimo atveju, turimų problemų susijusių su alkoholio vartojimu nepripažinimą, formalų Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nuostatas palaikančias nusikalstamą elgesį. Taigi Komisija, priimdama nutarimą netaikyti A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, visapusiškai įvertino socialinio tyrimo išvadą bei nuteistojo asmens bylos duomenis.

Komisija, spręsdama dėl A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tinkamai įvertino jo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nuteistojo asmens byloje esančioje 2020 m. spalio 6 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-165 nurodyta, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra aukšta, kuri gerokai viršija vidutinę riziką (133 balai, iš kurių statiniai veiksniai sudaro 45 taškus, o dinaminiai veiksniai sudaro net 88 taškus). Pažymėtina, kad pagrindas asmenį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo įstaigos tais atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra priskiriama ne žemai, o aukštai grupei, yra būtent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo rizikos didžiąją dalį sudaro būtent dinaminiai veiksniai, kurių nemažinant jo pakartotinio elgesio rizika gali didėti. Aptariamos rizikos mažinimas nemaža dalimi priklauso nuo paties A. B. elgesio, požiūrio į atliekamą bausmę. Nuteistojo noras dirbti laisvėje, elgesio pokyčiai įkalinimo įstaigoje (dirba ir stengiasi atlyginti padarytą žalą) rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį jo elgesiui, tačiau, atsižvelgiant į visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekstą, nėra lemiantys sprendimą taikyti lygtinį paleidimą. Be to, nustatyta, kad, remiantis smurtinio elgesio rizikos vertinimu, A. B. yra aukštos smurtinio elgesio pasireiškimo tikimybės/rizikos. Teismas neturi teisinio pagrindo abejoti nustatyta nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika. A. B. skunde pateikia tik savo subjektyvią nuomonę šiuo klausimu. Be to, Komisija atsisakė lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos remdamasi ne vien dėl šio aspekto, bet ir dėl kitų, anksčiau išvardytų aplinkybių.

Išanalizavus pateiktą medžiagą, nustatyta, kad A. B. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 11 kartų (10 kartų Lietuvos Respublikoje ir 1 kartą Danijos karalystėje), šiuo metu jis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis (asmens bylos I tomo I dalies b. l. 14–20). Šiuo metu jis nuteistas už vieno apysunkio (BK 178 straipsnio 2 dalis) nusikaltimo padarymą. Dauguma ankstesnių teistumų rodo, kad A. B. linkęs daryti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Be to, nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, už kurią jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kai jo teistumas nebuvo išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad jam anksčiau buvo taikyti bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau A. B. nepateisino teismo suteikto pasitikėjimo ir jis vėl nusikalsdavo. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, jis linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų taisyklių, o tais atvejais, kai nuteistajam buvo suteiktos galimybės gyventi neizoliuotai nuo visuomenės, jis iš esmės nepasinaudojo jomis ir pakartotinai nusikalto.

Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti A. B. elgesį atliekant bausmę pataisos įstaigoje. Jis nuo (duomenys neskelbtini) priskirtas paprastajai grupei, du kartus skatintas, tačiau ir vieną kartą baustas drausmine tvarka už pataisos įstaigos režimo reikalavimų nesilaikymą ((duomenys neskelbtini) paskirtas papeikimas už tai, kad jis buvo neleistinoje pataisos įstaigos vietoje) (asmens bylos I tomo II dalies b. l. 11, 14–15, 16). Taigi A. B. nėra linkęs visuomet laikytis pataisos įstaigos režimo reikalavimų, o tai leidžia prognozuoti ir apie jo elgesį būnant laisvėje.

2020 m. spalio 6 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-165 nurodyta, nuteistasis vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane Nr. 66-156 nustatytas priemones. Bausmės atlikimo metu jis dalyvavo ir baigė tipinę naujai atvykusių nuteistųjų adaptacijos programą. Kita vertus, negauta informacijos apie A. B. dalyvavimą intervencinėse priemonėse, orientuotose į jam aktualių kriminogeninę riziką veikių valdymą/mažinimą. Pats nuteistasis gana skeptiškai vertina savitarpio pagalbos grupių veiklą pataisos įstaigoje. Jis labiau orientuotas į savo darbinę veiklą, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse. Taigi A. B. nededa pakankamai pastangų visapusiškam savo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, sprendžiant problemas, kurios gali neigiamai paveikti jį ateityje.

Teismo vertinimu, nors nuteistasis pateiktame skunde nurodo, kad Anoniminių Alkoholikų grupės jis nelanko dėl to, jog neturi laiko, toks savo elgesio pateisinimas tik patvirtina tai, kad nuteistasis dar neįžvelgia kriminogeninių veiksnių aktualumo nusikalstamo elgesio rizikos valdymui, reikšmingumo resocializacijos procesams, dėl to alkoholio vartojimo problemos jis nesureikšmina ir nededa pastangų bei neieško būdų šiai problemai spręsti. Tai, kad uždaroje kontroliuojančioje pataisos įstaigos aplinkoje A. B. alkoholio nevartoja, neeliminuoja nuteistojo turimos alkoholio vartojimo problemos ir kelia abejonių, ar neįžvelgdamas šios problemos rimtumo nuteistasis, būdamas laisvėje, nepradės vėl vartoti alkoholio ir lengvabūdiškai vertinti visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. Vertinant A. B. būsimo elgesio perspektyvą socialinio tyrimo išvada šiuo metu neleidžia daryti išvados, jog A. B. yra pasirengęs ir motyvuotas keisti gyvenimo būdą bei alkoholio vartojimo įpročius. Be to, nuteistasis, siekdamas dalyvauti Anoniminių Alkoholikų ar kokioje kitoje reabilitacijos grupėje, turi galimybę tikslingiau planuoti savo laiką, sumažinti savo darbo laiką ar imtis kitų priemonių.

Iš asmens bylos medžiagos matyti, kad A. B. nuo (duomenys neskelbtini) pagal paties prašymą dirba VĮ „M.“ 0,5 pareigybės (duomenys neskelbtini) pareigose, nuo (duomenys neskelbtini) dirba šiose pareigose 0,75 etato. A. B. skunde didelį dėmesį skiria jo darbui pataisos įstaigoje. Teismas teigiamai vertina tokį nuteistojo elgesį, tačiau darbas pataisos įstaigoje yra tik viena iš aplinkybių, į kurias yra atsižvelgiama vertinant, ar yra teisinis pagrindas lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos, ir ji negali būti besąlygiškai iškeliama virš kitų aplinkybių. Skunde teigiama, kad A. B. itin daug dirba (nuo ryto iki vakaro, be laisvadienių), jo darbas iš dalies lyginimas net su priverstiniu, tačiau vien tai nesudaro teisinio pagrindo jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. A. B., manydamas, kad jis per daug dirba pataisos įstaigoje, turi teisę kreiptis į pataisos įstaigos administraciją spręsti šį klausimą. Nuteistojo skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146-1396/2011, nėra aktuali, nes susijusi su nagrinėjamu klausimu.

Pasak nuteistojo, jis, išdirbęs Vilniaus pataisos namuose daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus, ir toliau galės dirbti laisvėje. A. B. noras dirbti laisvėje yra pagirtinas, tačiau atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis nepateikė pažymų, įrodančių, jog yra bent viena įmonė, kuri sutiktų priimti nuteistąjį dirbti, ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų galimą bedarbystės problemos sprendimo būdą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Įvertinus menką nuteistojo ankstesnę oficialaus darbo patirtį (vos keli mėnesiai), silpnus socialinius ryšius, kurie rodo, jog nuteistajam stinga palaikymo ir, būdamas laisvėje, jis neturėtų į ką kreiptis pagalbos, o tai didina priešingo teisei elgesio riziką, tikėtina, jog paleidimo iš pataisos įstaigos atveju A. B. bus bedarbis arba dirbs nelegaliai. Teismas taip pat teigiamai vertina tai, kad nuteistasis atlygino dalį padarytos turtinės žalos, taip pat jo norą atlyginti padarytą visą žalą, tačiau iš nuteistojo bylos medžiagos matyti, kad šis nuteistojo požiūris į darbą ir žalos atlyginimą jam būdingas tik būnant struktūruotoje aplinkoje, nes būdamas laisvėje A. B., vengdamas finansinės atsakomybės, mokestinių prievolių bei įsiskolinimų dengimo, paprastai dirbo nelegaliai. Pagal 2020 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenis, nuteistasis pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo yra skolingas 462,14 Eur (iš darbo užmokesčio išskaičiuota 178,13 Eur). Ir nors nuteistojo oficialiai žinomi įsiskolinimai nėra dideli, gali būti lengvai įveikiami, dėl anksčiau nurodytų aplinkybių ir nuteistojo finansinio raštingumo įgūdžių, jų valdymo kompetencijų stokos, galimybė atlyginti šią neatlygintos žalos dalį, be intervencinių priemonių taikymo resocializacijos proceso metu, gali tapti apsunkinta. Vien tai, kad, nuteistojo teigimu, jis pataisos įstaigoje mokosi, siekia įgyti profesiją, irgi nelemia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.

Pagal A. B. asmens duomenis, nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, turės gyvenamąją vietą, tačiau socialinė gyvenamosios vietos aplinka gali būti vienas iš svarbiausių nuteistojo resocializaciją destabilizuojančių veiksnių, kuris gali būti aktualus ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams. Abejones dėl A. B. buvimo laisvėje nepažeidžiant įstatymų kelia ir jo emocinė gerovė. Pavyzdžiui, savęs vertinimas yra siejamas su objektyvaus savęs vertinimo aspektais, klaidingu savi-vaizdžiu, neįžvelgiant pavojingumo lygmens, stokojant objektyvios savikritikos savo praeities elgesiui. A. B. mąstymas ir elgesys irgi kelia abejonių dėl galimybių jį toliau taisyti neizoliavus. Jis linkęs perteikti vienpusį situacijų ar įvykių vertinimą, racionalizuodamas ar minimizuodamas savo elgesio indėlį nusikalstamų situacijų ar aplinkybių metu. A. B. yra linkęs nukreipti pokalbį savo norimų papasakoti istorijų linkme. Jo nusikalstamas elgesys yra sietinas su savitvardos problemomis ar agresyvumu, taip pat emocinio poveikio kontroliuoti kitus aspektu. Jis yra linkęs suvokti pasekmes, tačiau įvertina jas tik iš paties požiūrio taško, pernelyg nesirūpindamas nusikalstamo elgesio pasekmėmis nukentėjusiesiems, visuomene prasme. Jo emocinės ir socialinės brandos stoka, būdingas impulsyvumas, agresyvi elgsena, savikontrolės ir impulsų valdymo problemos, nepakankama problemų įžvalga ir riboti resursai jas spręsti buvo vienas iš svarbiausių nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumų, susijusių su jo nusikalstamumu.

Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nėra reikšmingas A. B. noras būti paleistam į laisvę kuo greičiau, nes prasidėjo šildymo sezonas ir jis turės skolų už komunalines paslaugas (laisvėje jis gyvena vienas). Pažymėtina, kad nuteistasis būtent dėl savo nusikalstamų veiksmų neteko laisvės, o neigiami padariniai yra natūralus jo neteisėto elgesio rezultatas.

Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos 2020 m. spalio 21 d. nutarimas Nr. 59-201 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo A. B. yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes. BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą. Todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. B. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 59-201 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos be intensyvios priežiūros netaikymo nuteistajam A. B.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis