- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-30
- Bylos Nr.
- 1A-256-382-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Pocius (pirm.), Rasa Valentinienė, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- L. V.
- Advokatai
- Rolandas Stirbinskas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. V. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2008-03-31 nuosprendžio, kuriuo L. V. , a. k. (duomenys neskelbtini) nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. paskirta 10 (dešimt) mėn. laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2008-03-21 iki 2008-03-22.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. V. nuteista už tai, kad 2008-03-21, apie 20.25 val., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į saugomą turgavietę, esančią Sinagogų g. 4, Plungės m., t. y. peršoko tvorą, pateko į atitvertą saugomą teritoriją ir atkabino nukentėjusiajai D. Š. priklausančios prekyvietės kabliu užkabintą medinę uždangą, įsibrovė į prekyvietę, priklausančią D. Š. , ir pagrobė pastarajai priklausantį turtą – megztinius: 1 vnt., kurio vertė 9 Lt; 1 vnt., kurio vertė 26 Lt; 1 vnt., kurio vertė 14 Lt; 1 vnt., kurio vertė 18 Lt; 1 vnt., kurio vertė 36 Lt; 2 vnt., kurių vieneto vertė 50 Lt, bendros 100 Lt vertės; 1 vnt., kurio vertė 35 Lt; 1 vnt., kurio vertė 55 Lt; 2 vnt., kurio vieneto vertė 48 Lt, bendros 96 Lt vertės; 2 vnt., kurio vieneto vertė 65 Lt, bendros 130 Lt vertės; 1 vnt., kurio vertė 50 Lt; 2 vnt., kurio vieneto vertė 18 Lt, bendros 36 Lt vertės; 2 vnt., kurio vieneto vertė 42 Lt, bendros 84 Lt vertės; 2 vnt., kurio vieneto vertė 50 Lt, bendros 100 Lt vertės; 2 vnt., kurio vieneto vertė 45 Lt, bendros 90 Lt vertės; 2 vnt., kurio vieneto vertė 40 Lt, bendros 80 Lt vertės; 2 vnt., kurio vieneto vertė 26 Lt, bendros 52 Lt vertės; 2 vnt., kurio vieneto vertė 12 Lt, bendros 24 Lt vertės; 1 vnt., kurio vertė 26 Lt, bei dvi poras juodos spalvos odinių batų, kurių poros vertė 74 Lt, bendros 148 Lt vertės, tuo nukentėjusiajai D. Š. padarydama 1209 Lt turtinės žalos.
Šalies argumentai
Nuteistoji L. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2008-03-31 nuosprendį ir, pritaikius BK 61 str., 62 str., paskirti jai bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, bei nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ji neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau neįvertino fakto, kad jai buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, todėl, neturėdama asmens tapatybės kortelės, ji negalėjo oficialiai įsidarbinti ar užsiregistruoti Darbo biržoje kaip ieškanti darbo.
Nuteistoji Apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė prašymą atsižvelgti į jos dabartinę sunkią padėtį, nes yra sunkios sveikatos būklės, nustatytas ŽIV ir kiti negalavimai, be to, ji nori auginti 2,5 (dvejų su puse) metų sūnų, įsidarbinti, dorai ir sąžiningai gyventi, todėl prašo pakeisti nuosprendį dėl bausmės atlikimo pataisos namuose ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Nuteistoji ir jos gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniu skundu nuteistoji neginčija teismo išvadų dėl jos kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašo, vadovaujantis BK 61 str. ir 62 str., paskirti jai bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nuteistosios argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, atsižvelgė į tai, kad ji neturi legalaus pragyvenimo šaltinio ir dėl to paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, yra nepagrįstas. Apylinkės teismo 2008-03-31 nuosprendyje aiškiai nurodyta keletas motyvų, kuriais vadovaujantis, L. V. buvo paskirta 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė, t. y. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos tyčinį pobūdį, į pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą ir į sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, į tai, kad L. V. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi, taip pat į tai, kad neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, būdama jauno amžiaus, anksčiau 9 kartus teista už nusikalstamas veikas nuosavybei bei turtinėms teisėms ir turtiniams interesams.
BK 61 str. reglamentuoja bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Tai, kad L. V. nuoširdžiai gailisi, padariusi BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, teismas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai paminėjo nuosprendyje, į tai pakankamai atsižvelgė skirdamas 10 mėn. laisvės atėmimo bausmę, kuri yra nežymiai didesnė nei BK 178 str. 2 d. numatytos sankcijos vidurkis. BK 62 str. numato, kad teismas turi teisę skirti švelnesnę, negu įstatymo nustatytą bausmę, net tada, kai pati švelniausia BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė yra per griežta, tokiu atveju, skiriant švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę atsižvelgiama į bylos aplinkybių visumą, kuri mažina kaltininko asmenybės pavojingumą, padarytos veikos pavojingumą, rodo veikos atsitiktinį pobūdį ir pan. Tačiau, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.). L. V. , būdama jauno amžiaus, praeityje 9 kartus teista už nusikalstamas veikas nuosavybei bei turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, todėl Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jokių išvadų dėl savo elgesio ji nepadarė, o bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant laisvės atėmimo bausmę neperžengiant sankcijos ribų. Taigi pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2008-03-31 nuosprendžio dalį dėl L. V. paskirtos bausmės nėra pagrindo.
Nuteistosios apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme išdėstyti argumentai dėl paskirtos bausmės pakeitimo į su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nes jai nustatytas ŽIV ir kiti negalavimai, ji yra sunkios sveikatos būklės, nori auginti 2,5 (dvejų su puse) metų sūnų, įsidarbinti, dorai ir sąžiningai gyventi, yra atmestini. Tai, kad turi mažametį vaiką, L. V. nuo nusikalstamos veikos darymo nesulaikė, nes nusikalstama veika padaryta jam gimus, todėl tai nėra priežastis pakeisti paskirtą bausmę. Be to, turėdama galimybę sąžiningai gyventi, L. V. , atlikusi bausmę pagal ankstesnį teismo nuosprendį, naują nusikalstamą veiką padarė turėdama neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už ankstesnę tyčinę nusikalstamą veiką. Tokiu savo elgesiu nuteistoji demonstruoja nenorą laikytis įstatymų ir nenusikalsti bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią. VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės pranešimas, kuriame nurodytas L. V. gydymosi laikotarpis bei diagnozė, nėra pagrindas manyti, kad atlikti paskirtą bausmę dėl sveikatos būklės nuteistajai būtų per sunku. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia L. V. dėmesį į tai, kad BK 76 str. įtvirtintas atleidimo nuo bausmės dėl ligos institutas, kuris reiškia, jog nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui susirgus sunkia nepagydoma liga ar sutrikus jo psichikai, nebeįmanomas bausmės paskirties realizavimas. Tokiu atveju nuteistasis negali atlikti bausmės dėl ligos pobūdžio ar dėl paskirtos bausmės ypatumų. Tačiau sunkios nepagydomos ligos kriterijų nustatymas yra medicinos, o ne teisės klausimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju speciali gydytojų komisija nustato, ar liga, kuria serga nuteistasis, atitinka nepagydomos ligos ar sveikatos būklės, dėl kurios nuteistasis gali būti atleistas nuo tolesnio laisvės atėmimo atlikimo, apibūdinimą. Nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimą teismas nagrinėja vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 362 str. nustatyta tvarka.
Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo jo keisti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistosios L. V. apeliacinį skundą atmesti.