Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam K. J., jo gynėjui advokatui Vladislavui Latušinskiui (Vladislav Latušinskij),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu K. J. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio metu jis turėjo daug problemų, neturėjo pinigų, todėl tą dieną išgėrė vieną butelį alaus ir išvažiavo nusipirkti cigarečių, po ko susimąstęs važiavo namo ir atsitrenkė į stulpą. Jis neturi dokumentų, suteikiančio teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje. Jis bandė gauti leidimus įvairiose valstybėse - Latvijoje, Lenkijoje, Latvijoje. Lenkijoje jį apgavo, Lietuvoje jis praleido kreipimosi terminą. Šiuo metu jis dirba, padeda draugui atlikti remontą. Jis prašo esant galimybei nustatyti ilgesnį baudos mokėjimo terminą, teismo baudžiamuoju įsakymu jam skirtos baudos dydis yra per didelis, konfiskuotino turto - automobilio vertė per didelė (žmogus dar pagalvotų, ar verta pirkti tokį automobilį už 500 eurų). Teisė vairuoti automobilį jam reikalinga, nes jis turi skolų ir mano, kad turėdamas vairuotojo pažymėjimą jis galės važiuoti į kitas šalis, kur užsidirbs ir greičiau atiduos skolas. Dėl savo veiksmų jis gailisi.

3. Teisiamojo posėdžio metu K. J., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėjas ir prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu K. J. parodė, kad 2023 m. gegužės 30 d. apie 00.55 val. jis išgėrė 1 litrą alaus ir automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jam suteikė jo darbdavys A. N., pas kurį jis dirba (duomenys neskelbtini) metų, išvažiavo nusipirkti cigarečių. A. N. leido jam paimti minėtą automobilį iš serviso, kur automobilis buvo remontuojamas. Norėdamas nusižudyti jis vairuojamą automobilį pasuko tiesiai į stulpą, nes tuo metu manė, kad tai tinkamiausias jo problemų sprendimo būdas. Leidimas gyventi Lietuvoje yra pasibaigęs (duomenys neskelbtini). Prieš mėnesį jis nusprendė prasitęsti leidimą migracijos departamente, bet ten jam nurodė, kad nėra laisvų vietų ir jis negali prasitęsti leidimo. A. N. nepavyko pratęsti leidimo gyventi, dėl to jis planavo vykti į Latviją ir ten paduoti dokumentus. Latvijoje dokumentų neįformino dėl juristų klaidų. Grįžęs į Lietuvą jis nusprendė užsidirbti Lietuvoje, nusipirkti bilietą ir išvykti į Turkiją, bet neturėdamas galimybės legaliai dirbti ir užsidirbti jis negalėjo užsidirbti bilietui ir išvykti. Šiuo metu jis gyvena iš pavienių darbų. Skirtas baudas jis visada sumokėdavo, bėgti iš Lietuvos jis nesiruošia. Dėl savo veiksmų jis apgailestauja savo padarytos veikos (bylos lapai 67-70).

5. Ikiteisminio tyrimo metu P. Š. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2023 m. gegužės 30 d. patruliavimo metu gavęs pranešimą, kad prie pastato, esančio Antakalnio g. 2, Vilniuje, į stulpą įvažiavo automobilis, kurio vairuotojas gali būti neblaivus, jis nuvyko į įvykio vietą ir pamatė, kad į stulpą yra įvažiavęs automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio vairuotojo durelių stovėjo vyriškis, kurio pasiteiravus, kas nutiko, rusų kalba paaiškino, kad dingo stabdžiai. Paklaustas, ar gėrė alkoholinius gėrimus, minėtas vyras teigė išgėręs du butelius alaus ir neneigė vairavęs minėtą automobilį. Pirmo blaivumo tikrinimo metu buvo nustatytas 1.81 promilės, antro – 1,80 promilių girtumas. Minėtas vyras su savimi neturėjo jokių asmens dokumentų, dėl to tapatybė buvo nustatyta per duomenų bazę Polis ir administracinių nusižengimų registrą: paaiškėjo, kad tai yra K. J. (bylos lapai 13-15).

6. Ikiteisminio tyrimo metu Z. N. parodė, kad K. J. jis pažįsta apie metus laiko, jie dirbo kartu UAB (duomenys neskelbtini), priklausančioje jo broliui A. N.. K. J. yra atvykęs iš (duomenys neskelbtini), anksčiau turėjo leidimą gyventi Lietuvoje. Apie pusę metų jie nebendravo, nes K. J. buvo išvykęs lyg į Latviją, Rygą, iš kur grįžo prieš tris ar keturias dienas. Jis su K. J. susitiko 2023 m. gegužės 26 d. Lentvaryje. Iš A. N. jis sužinojo, kad pastarasis davė K. J. jam priklausantį automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kad K. J. persivežtų asmeninius daiktus. Kadangi jis yra dirbęs su K. J., pastarasis yra rodęs savo užsienietiškus dokumentus, tarp kurių jis matė ir užsienietišką vairuotojo pažymėjimą, jis manė, kad K. J. gali vairuoti automobilius ir Lietuvos Respublikoje. Iki šio įvykio jis nematė K. J. išgėrusio, pastarasis visada jam atrodė atsakingas ir pareigingas. K. J. šiuo metu neturi leidimo gyventi ir būti Lietuvoje, jis nežino. Iš kokių pajamų šiuo metu gyvena ir kur gyvena K. J., jis nežino (bylos lapai 25-27).

7. Ikiteisminio tyrimo metu Z. N. pateikė K. J. vardu išduotų dokumentų – (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio paso ir vairuotojo pažymėjimo kopijas (bylos lapai 28-32).

8. Ikiteisminio tyrimo metu A. N. parodė, kad K. J. 2022 m. liepos ar rugpjūčio mėnesiais dirbo jo vadovaujamoje UAB (duomenys neskelbtini). Pasibaigus darbo sutarčiai jis ir K. J. sutarties termino nepratęsė, nes baigėsi K. J. darbo vizos galiojimo laikas ir K. J. nusprendė išvykti į Latviją. Prieš porą savaičių jam paskambino K. J. ir paprašė automobilio parsivežti savo asmeninius daiktus. Jis sutiko ir nurodė vietą, kur atvykti paimti automobilio. K. J. atvyko į sutartą vietą ir paėmė automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį jo broliui Z. N.. J. K. J. padavė šio automobilio raktelius. K. J. yra pateikęs savo (duomenys neskelbtini) dokumentus - pasą ir vairuotojo pažymėjimą, ant kurio buvo galiojanti data, taigi jis buvo įsitikinęs, kad K. J. turi teisę vairuoti transporto priemonę. Jiems susitikus K. J. jam pasakė gyvenąs pas draugus. Sužinojęs, kad K. J. vairavo automobilį būdamas neblaivus, jis nustebo, nes K. J. niekuomet nebuvo išgėręs, jis nemanė, kad K. J. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais (bylos lapai 38-40).

9. 2023 m. gegužės 30 d. 01.06 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARCK-0004, K. J. iškvepiamame ore nustatyta 1,81 promilės, o 2023 m. gegužės 30 d. 01.24 val. – 1,80 promilės alkoholio (bylos lapas 52).

10. Alkoholio kiekio matuoklis „Drager 7510“, Nr. ARCK-0004, patikrintas 2023 m. balandžio 12 d., patikra galioja iki 2023 m. spalio 10 d. (bylos lapas 53).

Motyvuojamoji dalis

11. Teismas pažymi, kad K. J. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat P. Š., Z. N., A. N. tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, alkoholio kiekio matuokliu užfiksuoti duomenys, kurie gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2023 m. gegužės 30 d. apie 00.55 val. prie pastato, esančio Antakalnio g. 2, Vilniuje, K. J. vairavo automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,80 promilės neblaivumas.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

12. K. J. vairavo automobilį, kai jam buvo nustatytas 1,80 promilės neblaivumas, taigi K. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

13. Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

14. Spręsdamas dėl K. J. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. K. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, alkoholio koncentracija jo iškvepiamame ore daugiau nei keturis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. K. J. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. K. J. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). K. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. K. J. Lietuvos Respublikoje neteistas (bylos lapas 85), taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti K. J. skyrus švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę – baudą, jos dydį nustatant minimalų – 50 MGL, t. y. 2 500 eurų.

15. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, K. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, K. J. skirtinos 50 MGL, t. y. 2 500 eurų baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu – 17 MGL, t. y. 850 eurų.

16. K. J. nuo 2023 m. gegužės 30 d. 01.30 val. iki 2023 m. gegužės 30 d. 16.39 val., t. y. vieną parą buvo laikinai sulaikytas (bylos lapai 47-50, 71-73), taigi, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, K. J. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL, t. y. 100 eurų dydžio baudai, ir K. J. skirtina galutinė 31 MGL, t. y. 1 550 eurų dydžio bauda, įpareigojant K. J. šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 155 eurus.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

17. K. J. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija jo kraujyje daugiau nei keturis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones, dėl ko teismas mano, kad baudžiamosios atsakomybės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

18. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

19. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad K. J. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga K. J. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

20. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Teismas įvertina tai, kad K. J. iškvepiamame ore nustatytas alkoholio kiekis – 1,80 promilių alkoholio keturis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), taigi K. J. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas trumpesnis už vidurkį – dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 30 d., t. y. nuo dienos, kai K. J. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (bylos lapai 74-77).

21. Teismas pažymi, kad K. J. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio K. J. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – Z. N. (bylos lapas 35), iš kurios konfiskuoti minėtą automobilį nėra teisinio pagrindo. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 2 059 eurų (bylos lapas 22), taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš K. J. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 2 059 eurų.

VI. Procesinės prievartos priemonės

22. Ikiteisminio tyrimo metu K. J. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (bylos lapai 74-79), kurios paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas saugoti (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadai Latvijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 64¹, 68, 72 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti K. J. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 MGL, t. y. 2 500 eurų dydžio baudą.

Baudos dydį sumažinti vienu trečdaliu – 17 MGL, t. y. 850 eurų.

Į bausmę įskaityti K. J. laikinai sulaikytam išbūtą laiką – vieną parą, ją prilyginant 2 MGL, t. y. 100 eurų dydžio baudai, ir K. J. skirti galutinę 31 MGL, t. y. 1 550 eurų dydžio baudą, įpareigojant K. J. šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 155 eurus.

Skirti K. J. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 30 d., ir išieškoti (konfiskuoti) iš K. J. 2 059 eurų. K. J. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadai Latvijoje.

1. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „1-2177-990/2023“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, unikalų mokėjimo kodą – „1-2177-990/2023“. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

6. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

7. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.