- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-15
- Bylos Nr.
- 2A-1312-232/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-03754-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Andrius Ignotas, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- I. Š.
- Trečiasis asmuo
- D. B., V. A.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) J. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. patikslintą ieškinį atsakovui I. Š., tretiesiems asmenims D. B., V. A., dėl valdymo teisės gynimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
I.GINČO ESMĖ.
ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b.l. 68-74) prašydama priteisti iš atsakovo 5005,50 Lt dydžio nuostolius, patirtus dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo, uždrausti atsakovui naudotis gyvenamuoju namu, unikalus Nr. 7994-0025-3016, esančiu Trakų g., Vievio m., Elektrėnų sav., be ieškovės sutikimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2004 09 14 ieškovė įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. 7994-0025-3016, esančio Trakų g., Vievio m., Elektrėnų sav. (toliau – gyvenamasis namas). Dalį gyvenamojo namo, t.y. patalpas, namo plane pažymėtas indeksais 2-1 ir 2-2, nuo 2004-05-01 naudojo atsakovas, kuris naudojamoje gyvenamojo namo dalyje vykdė ūkinę komercinę veiklą. 2004 09 14 ieškovė pareikalavo, kad atsakovas ūkinę komercinę veiklą nutrauktų ir leistų naudotis patalpomis ieškovei. Atsakovas kategoriškai atsisakė patenkinti ieškovės reikalavimą, nurodė, kad ieškovė neturi teisės reikalauti, jog atsakovas nutrauktų vykdomą komercinę veiklą ir perduotų patalpas teisėtai savininkei, t.y. ieškovei. Nurodė, kad ieškovei priklausančio daikto dalis nebuvo individualizuota, jai priklauso ½ gyvenamojo namo, neišskiriant konkrečios daikto dalies. Ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai, atvirai išreiškė savo valią, jog nesutinka, kad jai priklausantis turtas būtų naudojamas trečiųjų asmenų. Tokia ieškovės valia buvo ir yra gerai žinoma atsakovui. Atsakovas, neatlygintinai ir prieš ieškovės valią naudodamasis gyvenamojo namo dalimis bei vykdydamas komercinę veiklą be ieškovės leidimo, nepagrįstai pelnėsi ir toliau pelnosi ieškovės sąskaita. Pažymėjo, kad nėra jokio įstatymo ar sandorio, iš kurio atsirastų atsakovo teisė naudotis ieškovei priklausančiu daiktu. Atsakovas, žinodamas, jog gyvenamuoju namo naudojasi prieš ieškovės valią, nemokėdamas už naudojamas patalpas, gauna nepagrįstą ekonominę naudą. Ieškovė atsakovo gautą naudą apskaičiavo pasinaudojant 2010-09-15 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 10-I-247 bei joje nustatytas nuomos vertes nuo 2005-01-01 iki 2010-09-15, nuomos mokestis, mokėtinas už atsakovo naudotas patalpas, iš viso sudarė 10 011 Lt. Ieškovės patirti nuostoliai dėl atsakovo naudojimosi ieškovei priklausančiu turtu prieš jos valią siekia ½ dalį atsakovo naudoto turto nuomos vertės, t.y. 5005,50 Lt. Ieškovės manymu, akivaizdu, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas taikyti nepagrįsto praturtėjimo teisinį institutą, siekiant apginti ieškovės pažeistas teises – išreikalauti iš atsakovo jo nepagrįstai ir ieškovės sąskaita gautą naudą. Nurodė, kad reikalavimas dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo dydžio nuostolių priteisimo nėra kildinamas iš deliktinių santykių, todėl šiam reikalavimui netaikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas dėl padarytos žalos atlyginimo, taikomas bendrasis senaties terminas.
Atsiliepimas
A. I. Š. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovės teisių valdyti ir naudotis jai priklausančia gyvenamojo namo dalimi atsakovas nepažeidžia, namo dalimi naudojasi teisėtai. Ieškovė yra tik viena iš gyvenamojo namo bendrasavininkų, valdo ½ dalį namo, kita namo dalis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui D. B.. Pastarajai nuosavybės teisė į ½ dalį namo bei ūkinių pastatų, esančių Trakų g., Vievio m., Elektrėnų sav., atiteko 1996-10-15 J. Š. testamento bei 1997-05-23 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Minėtame testamente testatorė J. Š. nurodė paliekamo turto dalis: viena pusė gyvenamojo namo (nuo gatvės pusės) buvo palikta D. B., o kita pusė - lygiomis dalimis testatorės anūkams A. Š. bei K. Š.. Po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo D. B. per įgaliotą asmenį V. A. pradėjo valdyti testamente nurodytą namo dalį, t.y. namo dalį nuo gatvės pusės, kuri plane pažymėta indeksais 2-1 bei 2-2. Nurodė, kad dėl naudojimosi gyvenamojo namo dalimis ginčų su A. Š. bei K. Š. nebuvo. Dar iki ieškovei įgyjant nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, 2004-05-01 notariškai patvirtintu sutikimu D. B. leido atsakovui neatlygintinai naudotis jai pagal testamentą priklausančia namo dalimi. Tai rodo, jog atsakovas gyvenamojo namo dalį iš gatvės pusės savo veiklai pradėjo naudoti dar iki ieškovei tampant gyvenamojo namo bendrasavininke ir šią namo dalį naudoja teisėtai, t.y. turėdamas gyvenamojo namo bendrasavininkės sutikimą. Tuo metu, kai D. B. davė atsakovui sutikimą, kad šis užimtų gyvenamojo namo dalį ir dirbtų, kita namo pusė priklausė Švedavičienei. Pastaroji neprieštaravo, kad atsakovas naudotųsi tomis patalpomis. Nuomos mokesčio atsakovas nemoka, gyvenamojo namo dalis suteikta naudotis neatlygintinai, nes kartu ir prižiūri šią namo dalį. Batų taisyklą atidarė 2004-06-01 ir nuo tada taiso batus tose patalpose. Pažymėjo, jog savo veiklai atsakovas nenaudoja ieškovei priklausančios gyvenamojo namo dalies, t.y. niekaip nepažeidžia jos teisių, o naudoja tik 47,00 kv. m. ploto patalpas, kas yra netgi mažiau nei D. B. priklausanti ½ dalis gyvenamojo namo, kurio bendras plotas – 107,26 kv. m. Kitoje namo dalyje, kuri yra atskira siena nuo kambario, pažymėto indeksu 2-1, nėra jokių nei atsakovo, nei trečiųjų asmenų daiktų, šioje namo dalyje nei atsakovas, nei tretieji asmenys net nesilanko. Pažymėjo, jog trečiasis asmuo D. B. naudojasi namo dalimi iš gatvės pusės, nes tai atitinka testamente testatorės išreikštą valią, be to, su tokia faktine naudojimosi tvarka sutiko ir tam neprieštaravo ankstesni namo bendrasavininkai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas naudojasi visu namu, t.y. ir ieškovei priklausančia namo dalimi, ko realiai ir nėra, todėl tvirtinimas, jog atsakovas sutaupė ieškovės sąskaita ir tai, jog atsakovas turi kompensuoti ieškovės reikalaujamas lėšas, yra nepagrįstas. Nurodė, kad, nepaisant to, kad ieškovės reikalavimas apskritai negali būti tenkinamas, jos reiškiamam reikalavimui priteisti 5005,50 Lt dydžio nuostolius yra taikytinas senaties terminas, kadangi iš esmės šis reikalavimas yra reiškiamas dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, o ieškiniams dėl žalos atlyginimo yra taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, tuo tarpu šis ieškinys pareikštas dėl nuostolių atlyginimo už daugiau kaip penkerių metų laikotarpį, prašo taikyti ieškinio senatį.
Šalies argumentai
Tretieji asmenys V. A. ir D. B. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas ½ dalimi gyvenamojo namo, kuri priklauso trečiajam asmeniui D. B., naudojasi teisėtai, nes atsakovui yra išduotas notariškai patvirtintas sutikimas, kuris atitinka namo bendrasavininkės D. B. valią, tas sutikimas nėra užginčytas, todėl yra teisėtas ir sukeliantis teises bei pareigas. Nurodė, kad likusia ½ namo dalimi nei tretieji asmenys, nei atsakovas nesinaudoja, todėl ieškovės teisės naudoti tą namo dalį niekaip nėra pažeidžiamos. V. A. taip pat nurodė, kad D. B. yra jos dukra. Švedavičiai žinojo ir tai, kad trečiasis asmuo D. B., ir tai, kad atsakovas naudojasi šia namo dalimi, sutiko ir tam neprieštaravo.
II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO PRIIMTO SPRENDIMO MOTYVAI.
Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 10 d. sprendimu (b.l. 126-129) ieškovės ieškinį atmetė. Teismas atsižvelgęs į atsakovo, trečiojo asmens V. A. paaiškinimus, bei CK 4.81 str. 1 d., 1.71 str. įtvirtintas normas, padarė išvadą, jog trečiasis asmuo D. B. ir buvę gyvenamojo namo bendraturčiai, t.y. A. Š. ir K. Š., susitarė dėl faktinės naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, kuri, atitiko testatorės J. Š. valią. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė kitoje civilinėje byloje pripažįsta nusistovėjusią faktinę naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Priešieškiniu prašė nustatyti iš esmės tokią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, kokia yra susiklosčiusi faktinė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka (išskyrus patalpas, namo plane pažymėtas indeksu 1-6). Be to pažymėjo, jog ieškovė, 2004-09-14 tapusi gyvenamojo namo bendraturte, nesutikdama su nusistovėjusia faktine naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka ir manydama, kad yra pažeidžiamos jos, kaip bendraturtės, teisės, galėjo kreiptis į kitą gyvenamojo namo bendraturtę – trečiąjį asmenį D. B. – dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, o, bendraturtėms nesusitarus, kreiptis su ieškiniu į teismą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Pažymėjo, jog trečiojo asmens D. B. sutikimas leisti atsakovui neatlygintinai naudotis D. B. pagal testamentą priklausančia gyvenamojo namo dalimi yra teisėtas ir galiojantis, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas yra teisėtas D. B. naudojamos gyvenamojo namo dalies naudotojas. Teismas nurodė, jog ieškovė pateikusi teismui ieškinį dėl 5005,50 Lt nuostolių, patirtų dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo, už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2010-09-15 priteisimo, nepraleido ieškinio senaties termino, kadangi reikalavimams, kylantiems iš nepagrįsto praturtėjimo teisinių santykių, taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas, naudodamasis gyvenamojo namo dalimi, t.y. patalpomis, namo plane pažymėtos indeksais 2-1 ir 2-2, pažeidė ieškovės, kaip gyvenamojo namo bendraturtės, nuosavybės teisę bei nepagrįstai, t.y. be teisinio pagrindo nesąžiningai, praturtėjo ieškovės sąskaita, t.y. ieškovė neįrodė ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių.
III.APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.
A. J. K. apeliaciniu skundu (b.l. 133-140) prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 06 10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį. Nurodė, jog tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo V. A., teigdami, kad ankstesni gyvenamojo namo bendraturčiai K. Š. bei D. B. susitarė dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos neįvykdė CPK 12, 178, 179 str. nustatytos pareigos – nepagrindė savo teiginių jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. O ieškovė neprivalo paneigti šių aplinkybių ar įrodinėti, kad šių aplinkybių nebuvo, jei šių aplinkybių faktas yra apskritai neįrodytas. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamai įrodymų teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje padarytoms išvadoms pagrįsti bei negalėjo remtis tikimybių pusiausvyros principu. Apeliantė pažymėjo, jog jokiame procesiniame dokumente ji nepripažino, kad egzistuoja faktinė nusistovėjusi naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarka, pažymėjo ir tai, jog į bylą atsakovo pateiktas ieškovės priešieškinys neturi prejudicinės galios ir negali būti laikomas įrodymu ir neįrodo šiai bylai reikšmingų aplinkybių. Ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai atvirai išreiškė valią, jog nesutinka, kad jai priklausantis turtas būtų naudojamas trečiųjų asmenų, tai patvirtina į bylą pateikti įrodymai, ieškovė iš karto po nuosavybės teisės į gyvenamojo namo dalį įgijimo kreipėsi į atsakovą, kad šis nutrauktų komercinę veiklą ir išsikraustytų iš patalpų. Pažymėjo, jog susitarimas, nepriklausomai nuo jo formos yra privalomas susitariantiems bendraturčiams, tačiau pasikeitus kuriam nors iš susitarusių bendraturčių jis naujajam bendraturčiui privalomos galios nebeturi (LR CK 4.81 str. 2 d.). Kadangi šiuo atveju nėra įstatymų reikalaujama tvarka ir forma patvirtinta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, todėl atsakovas norėdamas naudotis bet kuriomis gyvenamojo namo patalpomis privalo gauti ieškovės sutikimą.
Atsiliepimas
A. I. Š. atsiliepimu prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 06 10 sprendimą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas ieškovės teisių valdyti ir naudotis jai priklausančia ½ namo dalimi niekada nepažeidė, namo dalimi naudojosi teisėtai, tam turėdamas teisėtą pagrindą. Pažymėjo, jog po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo D. B. per įgaliotą asmenį V. A. pradėjo valdyti testamente nurodytą namo dalį, t.y. namo dalį nuo gatvės pusės, kuri plane pažymėta indeksais 2-1 bei 2-2, todėl tokiu būdu nusistovėjo faktinė namo naudojimosi tvarka, pagal kurią D. B. naudojosi namo dalimi nuo gatvės pusės, o A. Š. bei K. Š. – likusia namo dalimi. Ieškovės tvirtinimai, kad atsakovas norėdamas naudoti pusę namo turėjo gauti abiejų bendrasavininkių sutikimą nepagrįstas, kadangi atsakovas nesinaudojo visu namu, o tik ½ dalimi, be to atsakovas namo dalį pradėjo naudoti iki ieškovei tampant namo bendrasavininke, turėdamas naudojamos namo dalies bendrasavininko sutikimą. Pažymėjo, jog ieškovė kitoje civilinėje byloje sutiko su D. B. reikalavimu jai nustatyti naudotis namo dalimi nuo gatvės pusės, todėl pati ieškovė pripažino, kad jos interesai dėl namo dalies nuo gatvės pusės naudojimo yra nepažeisti. Kadangi atsakovas nesinaudoja ieškovo namo dalimi, todėl jokio atsakovo praturtėjimo ieškovės sąskaita nėra.
Tretysis asmuo V. A. atsiliepimu prašė ieškovės (apeliantės) apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 06 10 sprendimą nepakeistą. Patvirtino pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad iki ieškovei tampant namo g., Vievyje bendrasavininke, buvę savininkai A. Š. ir K. Š. jokių pretenzijų dėl to, kad D. B. naudotųsi namo dalimi nuo gatvės pusės nereiškė, tarp bendrasavininkių buvo nusistovėjusi tokia naudojimosi namu tvarka. Atsakovas I. Š. namo dalimi nuo gatvės pusės naudojasi teisėtai, turėdamas namo bendrasavininkės notariškai patvirtintą leidimą, jis nėra nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu. Atsakovas I. Š. ieškovės sąskaita nesutaupė jokių lėšų, nes ieškovei visas namas nepriklauso.
IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO NUSTATYTOS APLINKYBĖS IR ARGUMENTAI.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo į bylą pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas. Todėl apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas aplinkybes dėl nusistovėjusios naudojimosi ginčo gyvenamuoju namu tvarkos pažeidė CPK 12, 178, straipsniuose numatytą rungimosi principą, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus aplinkybes, kurių įrodinėti nereikia, bei 179 straipsnyje išdėstytas įrodinėjimo taisykles, nepagrįsti. Kolegija pabrėžia, kad byloje yra pateiktas 1996 10 15 ankstesnės namo savininkės J. Š. testamentas (b.l. 26, 27), kuriuo ji ginčo gyvenamąjį namą paliko trims savo anūkams ir padalino jį taip: anūkei trečiajam asmeniui D. B. pusę namo nuo gatvės pusės, o antrą pusę lygiomis dalimis, po ¼ dalį anūkams A. Š. ir K. Š., kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l.7,-10) visi trys paveldėtojai palikimą priėmė, pagal paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1337, išduotą dar 1997 05 23, byloje nėra jokių duomenų, kad priimdami palikimą minėti savininkai būtų nusistatę kitą, nei testamente nurodyta, tvarką. Pati ieškovė į bylą tokių įrodymų nepateikė, taigi pati nepateikė įrodymų pagrindžiančių jos tvirtinimus, kad naudojimosi tvarka nebuvo nusistatyta tarp įpėdinių paveldėjusių ginčo namą ar kad buvo nusistovėjusi kitokia faktinė naudojimosi tvarka. Tuo tarpu teismų praktikoje priimta laikyti, kad įrodyti savo teiginių teisingumą turi šalis, kuri teigia, šiuo atveju ieškovė taip pat turi įrodyti savo teiginių teisingumą. Kad trečiasis asmuo D. B., vykdydama testatorės valią, pradėjo faktiškai valdyti būtent namo dalį iš gatvės pusės ir būtent dvi patalpas pažymėtas indeksais 2-1 ir 2-2 (b.l. 31,32) matyti iš į bylą pateikto patalpų plano, notariškai patvirtinto leidimo trečiajam asmeniui I. Š. naudotis trečiajam asmeniui priklausančiomis patalpomis, iš antstolio R. V. 2010 09 03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (b.l 77 – 80), iš kurio akivaizdžiai matyti, kad minėtos patalpos 2 -1 ir 2 – 2 randasi nuo gatvės pusės ir jos yra naudojamos atsakovo I. Š. su trečiojo asmens D. B., namo bendrasavininkės leidimu. Šie įrodymai taip pat leidžia konstatuoti, kad tokia faktinė naudojimosi ginčo namu tvarka susiklostė iki ieškovei mainų keliu tampant ½ namo dalies savininke. Todėl kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia apeliantė, turėjo pakankamai įrodymų teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje padarytoms išvadoms pagrįsti. Nors apeliantė teigė jokiame procesiniame dokumente nepripažinusi, kad egzistuoja faktinė nusistovėjusi naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarka bei pažymėjo, jog į bylą atsakovo pateiktas ieškovės priešieškinys neturi prejudicinės galios, negali būti laikomas įrodymu ir neįrodo šiai bylai reikšmingų aplinkybių. Tačiau reikia pažymėti, kad CPK 179 straipsnio, kuriuo remiasi pati apeliantė, 3 dalis numato jog teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasinaudojo duomenimis, kad kitoje byloje pareikštu priešieškiniu pati ieškovė irgi prašo nustatyti būtent tokią naudojimosi namu tvarką, paskiriant trečiajam asmeniui D. B. būtent patalpas iš gatvės pusės pažymėtas indeksais 2 – 1 ir 2 – 2. Kaip įsitikino kolegija minėtoje byloje 2011 06 13 buvo priimtas Trakų rajono apylinkės teismo sprendimas, kuris nėra įsiteisėjęs, nes buvo panaikintas 2012 10 03 Vilniaus apygardos teismo sprendimu, perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, tačiau ginčas minėtoje byloje vyksta ne dėl patalpų kurios naudojamos atsakovo dirbtuvei, bet patalpos dėl naudojimosi patalpa pažymėta indeksu 1 – 6. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė šiuo faktu kaip prejudiciniu, bet pažymėjo jog pati ieškovė savo priešieškinyje nesiekia naudotis būtent ginčo patalpomis. Taigi byloje įrodyta, kad trečiasis asmuo D. B. visada naudojosi būtent, ginčo subjektu šioje byloje tapusiomis, patalpomis 2 – 1 ir 2 – 2, apeliantė nepretenduoja į naudojimąsi šiomis patalpomis. Pagal CK 78 straipsnį kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybę ar kitu būdu perduoti naudotis, keisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios nuosavybės teise, dalį.
Kolegija sutinka, su apeliantės teiginiu, kad susitarimas dėl naudojimosi tvarkos nepriklausomai nuo jo formos yra privalomas susitariantiems bendraturčiams, tačiau pasikeitus, kuriam nors iš susitarusių bendraturčių šiuo atveju ieškovei, kaip naujajai bendraturtei privalomos galios nebeturi, nes nebuvo patvirtintas pagal CK LR CK 4.81 straipsnio 2 dalies reikalavimus notariškai ir neįregistruotas viešame registre. Tačiau tai reiškia ir tai jog ieškovė, nenustačius naudojimosi tvarkos negali ir įrodyti, kad būtent ji turi teisę į iš konkrečios namo dalies gaunamą naudą, kitaip tariant tik nustačius naudojimosi namu tvarką taip, kad būtent ieškovei atitektų naudotis namo dalimi, kuria naudojasi atsakovas galėtų būti konstatuota, jog ji turi teisę į naudojimosi jos dalimi atlyginimą (nuomą), bet ne į atsakovo be pagrindo sutaupytas lėšas, kaip reikalaujama ieškinyje. Nes ieškovo neatlygintinis naudojimasis negali būti pripažintas be pagrindo, kadangi jis yra gavęs bendrasavininkės leidimą, kurį ieškovė turi teisę nuginčyti arba prašyti pripažinti negaliojančiu dėl formos neatitikimo, bet ne reikalauti priteisti atsakovo be pagrindo sutaupytas lėšas. Ir jau visiškai neaišku kokiu pagrindu ieškovė reikalauja sau 1/ 2 jos paskaičiavimu atsakovo be pagrindo sutaupytų lėšų į tokią dalį ji galėtų pretenduoti nebent tada, jei atsakovas neturėdamas tam teisinio pagrindo naudotųsi visu namu kurio ½ dalis priklauso jai.
Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai neturi reikšmės sprendžiant sprendimo teisėtumo klausimą todėl kolegijos neaptariami. Apeliacinis skundas aukščiau išdėstytais motyvais atmetamas, o sprendimas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.