- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-14
- Bylos Nr.
- 2-327/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- N. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-7772-560/2009 pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 192 000 Lt skolą, 69 120 Lt delspinigių bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei perleisti tretiesiems asmenims savo turtą. Nurodė, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai, vengia grąžinti skolą, todėl ieškovė baiminasi, jog atsakovė gali perleisti jai priklausantį turtą kitiems asmenims ir skolos išieškojimas gali tapti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009-11-30 nutartimi ieškovės N. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino ir jos reikalavimų užtikrinimui areštavo, uždraudžiant turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę, šį atsakovei R. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą:
77,40 kv. m. butą su rūsiu (duomenys neskelbtini);0,0563 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);41/100dalys (83,85 kv. m), gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini);534/1600 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 600/1800 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad ieškinio suma (265 940 Lt) yra pakankamai didelė, ir tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nes atsakovei perleidus turtą ar jo atžvilgiu sudarius apsunkinimo sandorius, šią sumą būtų sudėtinga arba negalima išieškoti, o priimto ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendė nepranešęs atsakovei, nes manė esant realiai grėsmei, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą.
Šalies argumentai
Atsakovė R. K. atskiruoju skundu nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2009-1-30 nutartimi ir prašo ją panaikinti. Nurodo šiuos argumentus:
1. Laikinosios apsaugos priemonės ieškovo prašymu nėra taikomos automatiškai, o teismas privalo įvertinti LR CPK 144 str. 1 d. numatytų pagrindų realų egzistavimą. Tuo tarpu ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė siekia išvengti galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
2. Didelė ieškinio suma nustatoma ne absoliučiu dydžiu, o atsižvelgiant į konkrečių atsakovų turtinę padėtį.
3. Ieškovės reikalavimas jau yra užtikrintas, nes pati ieškovė nurodė, kad užtikrinant paskolos grąžinimą jai buvo įkeistas 1,97 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu iš paskolos sutarties kylantys ieškovės reikalavimai jau yra užtikrinti nekilnojamojo turto hipoteka, todėl užtikrinus reikalavimą įkeitimu, nėra pagrindo taikyti ir laikinųjų apsaugos priemonių, nes reikalavimo įvykdymui nėra jokios grėsmės, o laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama tų pačių tikslų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-956/2009). Be to, ieškovės pateiktame hipotekos lakšte nurodyta, kad įkeičiamo žemės sklypo vertė 489294 Lt, o ieškovė šios vertės įkeitimo metu neginčijo, todėl ieškovės argumentai, kad įkeisto turto vertė neužtikrina ieškovės reikalavimų yra nepagrįsti. Tuo tarpu ieškovės pateikta UAB „K.“ preliminari išvada, jog minėto sklypo vertė yra tik 22000 litų, visiškai neatitinka tikrosios turto vertės. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas visiškai neatitinka jų esmės, taikymo paskirties ir šalių interesų pusiausvyros. Tuo tarpu, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro skelbiama žemės sklypo vidutine rinkos verte (642 000 litų), hipoteka įkeisto turto visiškai pakanka reikalavimui įvykdyti.
4. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos teisingai, proporcingai, ekonomiškai bei siekiant ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros, tačiau konkrečiu atveju šių principų teismas nesilaikė, nes areštuoto turto suma yra 292 848,71 litų, o ieškinio suma - 265 940 litų, o tai prieštarauja LR CPK 145 str. 2 d. nuostatoms. Be to, net jei įkeisto turto nepakaktų, gali būti areštuojamas ne visas reikalavimo sumai reikalingas turtas, o tik skirtumas tarp reikalavimo dydžio ir įkeisto turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. -956/2009). Tokiu būdu papildomi suvaržymai, kurių prašo ieškovė, atsakovo turtui būtų neproporcingi procese siekiamiems tikslams ir pažeidžia ekonomiškumo principą (LR CPK 145 str. 2 d.).
5. Ieškinys iš viso negalėjo būti priimtas ir laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos, nes Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje irgi nagrinėjama byla (Vilniaus miesto 1 apylinkės eismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 1420/2009 ieškovė pateikė teismui kartu su ieškiniu) dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto dėl tos pačios skolos 2007 m. gegužės 25 d. paskolos sutarties pagrindu, t. y. ieškovė jau pradėjo priverstinį skolos išieškojimą ne ginčo tvarka iš skolininkės R. K..
Atsiliepimas
Ieškovė N. K. atsiliepimu į atsakovės R. K. atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti, o atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Ieškovė nurodo, kad per visą paskolos grąžinimo laikotarpį apeliantė niekuomet nebuvo su ja susisiekusi ir net nebandė grąžinti nei dalies paskolos, kai tuo tarpu ieškovės reikalavimų užtikrinimui įkeisto turto vertė šiuo metu yra vos 22000 litų (2009-11-12 UAB „K.“ turto vertinimo pažyma Nr. 09-189).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.
Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašančiam asmeniui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ši prezumpcija nėra absoliuti, tačiau teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vadovaujasi prielaida, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, kuriam būtini dideli finansiniai šaltiniai. Taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Nors atsakovė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti į konkretaus atsakovo turtinę padėtį, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė nepateikė patikimų įrodymų, pagrindžiančių, jog atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, ginčijama pinigų suma nebūtų laikoma didele (LR CPK 178 str.).
Skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartyje nėra minimas ieškovei jau įkeistas turtas (žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)), tačiau tai, kad atsakovės prievolė ieškovei buvo užtikrinta įkeičiant ieškovei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo nurodyta jau 2009 m. lapkričio 24 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktame ieškinyje, todėl ši aplinkybė teismui buvo žinoma. Iš byloje esančių įrodymų aišku, kad ieškovės pareikštų reikalavimų atsakovei įvykdymas yra užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka (įkeitimu). Pardavus įkeistą turtą, hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius į visišką jo reikalavimų patenkinimą iš sumos, gautos pardavus tokį turtą (CK 4.192 str. 1 d.). Taigi tuo atveju, kai ieškovo reikalavimų suma yra užtikrinta hipoteka tam pačiam subjektui (ieškovui), paprastai nėra objektyvaus ir būtino pagrindo tai pačiai reikalavimų sumai taikyti papildomus ribojimus laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba, nes teismui patenkinus ieškovo ieškinį, jis galėtų iš lėšų, gautų realizavus hipoteka (įkeitimu) apsunkintą turtą, patenkinti ieškinyje nurodyto dydžio piniginius reikalavimus. Prievolės užtikrinimas hipoteka (įkeitimu) iš esmės atitinka tuos pačius tikslus, kurie keliami taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą, o LR CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, tai yra teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą. Tačiau iš atsakovės pateikto atskirojo skundo ir ieškovės atsiliepimo aišku, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, areštuojant nutartyje išvardintą atsakovei R. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, pagrįstumas ginčijamas nesutinkant dėl įkeisto žemės sklypo vertės, o taip pat atitinkamai ar šiuo metu ieškovui įkeisto turto vertė yra pakankama užtikrinti atsakovei pareikštus reikalavimus.
Iš byloje esančios hipotekos lakšto kopijos (pagrindinės bylos 9 lapas) matyti, kad N. K. reikalavimų užtikrinimui įkeičiamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė įkeitimo metu (2007 m. gegužės 1 d.) buvo 489 294 Lt, o iš atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktų duomenų aišku, kad tokia vertė pagal VĮ Registrų centro internetinės svetainės Vidutinių rinkos verčių paiešką nustatyta masiniu sklypų vertinimo būdu pagal 2006 m. birželio 1 d. (atskirojo skundo medžiagos 16 lapas). Tuo tarpu ieškovės pateiktoje UAB „K.“ 2009-11-12 turto vertės nustatymo preliminarioje pažymoje Nr. 09-1-189 nurodyta, jog įkeisto sklypo rinkos vertė 2009 m. lapkričio 12 d. yra 22000 litų (pagrindinės bylos 29 – 30 lapai). Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė VĮ Registrų centro internetinės svetainės vidutinių rinkos verčių paieškos duomenis, pagal kuriuos įkeisto žemės sklypo vertė yra daug didesnė nei nurodo ieškovė (atskirojo skundo medžiagos 17 – 17 lapai), tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, konkrečiu atveju sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vadovautis minėtais duomenimis nėra pagrindo, kadangi ten pateikta turto vertė nustatyta taikant masinio turto vertinimo būdą, o juo iš esmės nėra nustatoma konkretaus turto vertė (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Be to, vertinimai atlikti pagal 2006 m. birželio 1 d. ir 2008 m. birželio 1 d. rinkos būklę ir visiškai neatitinka dabartinės rinkos vertės, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos tendencijas. Tuo tarpu atsakovė nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių kitokią, nei teigia ieškovė, dabartinę įkeisto turto vertę, o pagrindinis kriterijus, nustatant turto, į kurį nukreipiamas išieškojimas, vertę, yra turto rinkos vertė reikalavimo pareiškimo metu. Įvertinant tai, kad ieškinio suma (261 120 litų) yra labai didelė, o atsakovės pateikti duomenys (pagal 2006 birželio 1 d. ir 2008 m. birželio 1 d. rinkos būklę) visiškai neatitinka dabartinės įkeisto žemės sklypo vertės, ieškovei įkeisto turto (1.97 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)) nepakanka jos turtiniam reikalavimui užtikrinti, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovei, įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas (LR CPK 144 str. 1 d.), todėl ieškovės reikalavimų užtikrinimui pagrįstai taikyti papildomi suvaržymai atsakovės turtui.
Apeliantė nurodo, kad byloje pareikšto ieškinio suma yra 265 940 Lt, o Vilniaus apygardos teismas 2009-11-30 nutartimi areštavo konkretų atsakovei R. K. priklausantį turtą, kurio vertė yra net 292 848,71 litų. Be to, atsakovė nurodo, kad nepakankant įkeisto turto, turėtų būti areštuojama tik turto dalis skirtumui tarp reikalavimo ir įkeisto turto vertės užtikrinti. Savo argumentą, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones areštuoto turto vertė yra 292 848,71 litų, atsakovė grindžia VĮ Registrų centro internetinės svetainės vidutinių rinkos verčių paieškos pateiktais duomenimis, kai turto vertė nustatyta taikant masinio turto vertinimo būdą pagal 2008 m. birželio 1 d. rinkos būklę (atskirojo skundo medžiagos 18 – 23 lapai), tačiau, kaip jau anksčiau minėta, tai visiškai neatitinka dabartinės turto rinkos vertės, apie kurią atsakovė duomenų nepateikia ir tokiu būdu neįrodo, kad jo vertė yra 292 848,71 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, tinkamą ieškovės interesų apsaugą ir galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą konkrečiu atveju užtikrina tik Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės vertinant tai kartu su faktu, kad ieškovės reikalavimai taip pat užtikrinti ir 1,97 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) įkeitimu.
Atsakovė mano, kad ieškovės ieškinys teisme iš viso negalėjo būti priimtas ir atitinkamai sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, tačiau pažymėtina, kad ieškinio priėmimo klausimą jau yra išsprendęs pirmosios instancijos teismas ir šiuo metu tai nėra apeliacijos objektas.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos laikinąsas apsaugos priemones ieškovės nekilnojamajam turtui pritaikė visiškai teisėtai ir pagrįstai, nes, atsižvelgiant į pareikšto turtinio reikalavimo dydį ir duomenų apie aktyvius atsakovės veiksmus siekiant patenkinti ieškovės reikalavimus nebuvimą, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (LR CPK 144 sr. 3 d.), o ekonomiškumo principas konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas (LR CPK 145 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį nepakeistą.