Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-321-851/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-01
Bylos Nr.
1A-321-851/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48220-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Aiva Survilienė, Artūras Šumskas
Nuteistasis
A. L.
Nukentėjusysis
S. D.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-321-851/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48220-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Artūro Šumsko,

sekretoriaujant Dariui Kamandieriui,dalyvaujant prokurorei Miglei Lukševičienei,nuteistajam A. L. (A. L.) ir jo gynėjai Annai Grinevič,nukentėjusiajam S. D.,vertėjai Ingridai Petrulienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo S. D. (toliau tekste ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta A. L. galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis (2015 03 19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. L. per pirmus dvylika šio nuosprendžio vykdymo mėnesių atlyginti priteisiamą turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, mokant ne mažiau kaip po 149,75 eurus per mėnesį, taip pat per visą šio nuosprendžio vykdymo laiką dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš A. L. priteista: Vilniaus teritorinei ligonių kasai 1796,95 Eur turėtoms S. D. gydymo išlaidoms atlyginti; S. D. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

A. L. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent:

Žemesnės instancijos teismas

jis 2016-10-01 apie 23.30-24.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, spyrė sėdinčiam ant grindų S. D. į pilvą, dėl ko S. D. patyrė pilvo sumušimą su plonosios žarnos pasaito kraujosruva ir plonosios žarnos plyšimu.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis S. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendį ir priteisti iš kaltininko A. L. 50000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas už sunkaus nusikaltimo padarymą priteisdamas jam 500 eurų neturtinę žalą, savo sprendimo nemotyvavo, nesivadovavo žalos atlyginimo principais ir teismų formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose. Apelianto teigimu, po atliktos operacijos atsirado komplikacijos – pilvo sienos išvarža, – dėl ko turi vengti didelių fizinių krūvių, todėl, išėjęs į laisvę, ketina gultis į ligoninę dėl dar vienos planininės operacijos, po kurios būtina reabilitacija, dėl šių priežasčių jis ilgą laiką negalės dirbti ir išlaikyti savo šeimą (du mažamečius vaikus) bei padengti turimus įsiskolinimus.

Teismo posėdyje nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nukentėjusiojo S. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusysis apeliaciniame skunde nesutinka ir su jam priteistos 500 Eur neturtinės žalos dydžiu, nurodo, kad jam padaryta neturtinė žala yra 50 000 Eur, ji atitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus, yra pagrįsta ir turi būti priteista.Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006).Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudžiamojoje byloje pareikšto nukentėjusiojo S. D. civilinio ieškinio klausimą, nesivadovavo teismų formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose, padarė netinkamas išvadas, kas lėmė netinkamą byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimą, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, ir yra keistinas dėl žemiau nurodytų motyvų. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajam S. D. tik 500 Eur neturtinei žalai atlyginti už tyčiniais veiksmais padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą, savo sprendimą motyvavo tuo, kad pats S. D. savo agresyviu, neadekvačiu ir pavojingu ilgai trukusiu elgesiu provokavo konfliktą – jis, būdamas labai girtas, rėkavo, daužė langus, reikalavo įleisti į namus, į kuriuos galop pateko išdaužęs balkono stiklą, baugino laikydamas rankoje stiklo šukę. A. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusįjį S. D. pažįsta ne vienerius metus, jie bendravo šeimomis, jis su žmona yra D. dukros krikštatėviai. 2016-10-01 buvo pasikvietę pas save į svečius draugus, taip pat ir D. – šventė įkurtuves naujame bute. Į svečius atėjo tik E. D. su vaikais, seserimi ir tėvais. S. D. neatėjo, nes po nuosprendžio, kuriuo buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, visą tą laiką vartojo alkoholį. Vakaro metu E. D. ne kartą skambino S. D., reikalaudamas raktų nuo namų ir kad pastaroji grįžtų namo. Vėlai vakare E. D. sesuo A. M., gyvenanti kartu su D., išvažiavo namo, adresu Žirmūnų g. 20-92, Vilniuje. Netrukus po to A. M. paskambino išsigandusi ir pasakė, kad girtas S. D. braunasi į namus, rėkia, daužo langų stiklus. Tada jis (kaltinamasis), kartu su pas jį besisvečiavusiu V. M. nuvažiavo pas A. M.. Užėjęs į butą balkone pamatė visiškai girtą ir rankoje didelį stiklo gabalą laikantį agresyviai nusiteikusį S. D.. Jis priėjo prie pastarojo, paėmė iš jo stiklą, įvedė S. D. į kambarį ir liepė išeiti iš buto, negąsdinti mergaitės. S. D. pasakė, kad niekur neis, ir atsisėdo kambaryje ant grindų. Tuomet jis spyrė S. D. į pilvą, nes šis nenorėjo išeiti. Po to jis su V. M. pakėlė S. D. nuo grindų, išvedė į lauką ir paliko pasodintą ant laiptelių prie laiptinės, o patys grįžo pas jį (A. L.) į namus.Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis S. D. parodė, kad jis 2016-10-01 išvažiavo žvejoti. Visą dieną vartojo alkoholį, todėl vakare buvo pakankamai apsvaigęs. Apie 22 val. nusprendęs eiti namo, skambino tuo metu pas L. besisvečiavusiai žmonai, nes neturėjo buto durų raktų. Ši pasakė, kad namuose yra jos sesuo A. M.. Ši jo neįleido, todėl apėjęs namą jis pradėjo belstis į balkono lango stiklą. Stiklas buvo įtrūkęs ir subyrėjo. Tuomet jis įlipo į balkoną ir beldėsi į kambario, kuriame buvo A. M., langą. Mergaitė buvo su ausinukais ir beldimosi negirdėjo, todėl jis išdaužė viengubą virtuvės langą. Rinkdamas stiklo šukes pamatė atėjusius A. L. ir V. M.. A. L. užėjo į balkoną ir liepė jam padėti ant grindų stiklo gabalą. Jis padėjo stiklą, tuomet A. L. jį ištraukė iš balkono į kambarį ir liepė išeiti iš namų. Jie apsižodžiavo, ir A. L. jam spyrė į pilvą ir kažkaip išmetė iš buto. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju V. M. parodė, kad 2016-10-01 naktį su A. L. buvo nuėjęs raminti agresyvaus nukentėjusiojo į pastarojo namus, rado šį balkone su stiklo gabalu rankoje. Po to, kai A. L. atėjo į kambarį, S. D. atsisėdo viduryje kambario ant grindų ir pasakė, kad niekur neis. Tada A. L. spyrė S. D. į pilvą, paėmė už pakarpos, išvedė iš buto į lauką ir pasodino ant laiptelių prie įėjimo į laiptinę.Apklausta ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad A. L. nuėjo į balkoną, ištempė iš ten S. D. ir liepė pastarajam eiti iš buto. S. D. atsisėdo viduryje kambario ant grindų, sakydamas, kad niekur neis. Tuomet A. L. spyrė sėdinčiam S. D. į pilvą, po to pakėlė šį nuo grindų ir išvedė iš buto ir laiptinės. Šiais įrodymas neabejotinai nustatyta, kad jokios agresijos iš S. D. pusės A. L. atžvilgiu nebuvo, jie paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pats S. D. savo agresyviu, neadekvačiu ir pavojingu ilgai trukusiu elgesiu provokavo judviejų konfliktą. Nagrinėjamo skundo kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai yra nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį taip pat atsižvelgiama ir į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, kurie yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika. Dėl nustatytų A. L. smurtinių veiksmų (spyrė sėdinčiam ant grindų S. D. į pilvą,) nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir kūno sužalojimus, jam buvo sumuštas pilvas, ko pasėkoje buvo padaryta plonosios žarnos pasaito kraujosruva ir plonosios žarnos plyšimas (t. 1, b.l. 87). Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis teismui nurodė jog po operacijos atsirado komplikacijos – pilvo išvarža, dėl ko negali dirbti fizinio darbo, kilnoti didelio svorio, sportuoti, nerimauja dėl ateities, nes sveikata, jo vertinimu, nėra atsistačiusi visiškai – reikalinga dar viena planinė operacija, kurią ketina darytis po 1,5 metų, kai atliks bausmę. Įvertinus minėtus duomenis, byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų ir patirtų sužalojimų neabejotinai patyrė fizinį skausmą, pagrįstą baimę ir nerimą dėl savo sveikatos, taip pat įvairius nepatogumus dėl taikyto gydymo ir nerimą dėl numatomo gydymo ateityje. Patirti dvasiniai išgyvenimai neabejotinai neigiamai įtakojo jo psichologinę būklę, todėl pirmosios instancijos teismo priteista 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti didintina iki 3000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu ši suma atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus bei neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiojo S. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendį pakeisti.

Pakeisti S. D. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį, ir iš A. L. priteisti S. D. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

TeisėjaiVirginija Pakalnytė-TamošiūnaitėAiva SurvilienėArtūras Šumskas