Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

vertėjau S. M.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių teisinių pasekmių išsprendimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

4. Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais bei prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad su atsakovu kartu negyveno. Su juo susitikdavo kartą, ar du per savaitę. Susipažino naktiniame klube, kuriame jis dirbo didžėjumi, kurį laiką bendravo, pasitikėjo juo. Tačiau nusprendus jai skirtis, atsakovas prašė palaukti, siūlė pinigų dėl to, todėl ir suprato, kad santuoka atsakovui buvo reikalinga tik dėl migracinių problemų. Ieškovė nurodo, kad jau kuris laikas gyvena su kitu partneriu šeimoje, kur be jos sūnaus yra dar du mažamečiai vaikai. Bendro turto neįsigijo. Paaiškino, kad atsakovui nupirko telefoną, nes jis savo vardu to negalėjo padaryti, o atsakovas jai pervedinėjo pinigus už telefoną. Šiuo metu jis siunčia ieškovei grasinančias žinutes. Yra įsitikinusi, kad santuoką atsakovas sudarė dėl gyvenamosios vietos Lietuvoje įtvirtinimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

7. Byloje nustatyta, kad ieškovė E. P. ir atsakovas A. A. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 427) (e. bylos 1t., b. l. 7). Būdami santuokoje bendrų vaikų nesusilaukė, jokio turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo (e. bylos 1t., b. l. 8,16). Ieškovė iš ankstesnės santuokos turi nepilnametį sūnų D., gim. (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1t., b. l. 15).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

8. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės požiūriu, šalių santuoka buvo formali, reikalinga atsakovui dėl įsitvirtinimo nuolat gyventi Lietuvoje. Šalys realiai niekada nebuvo pradėjusios gyventi ir tvarkyti bendrą ūkį kartu. Ieškovė šiuo metu turi kitą partnerį, gyvena su juo kartu, augina savo sūnų bei dar du partnerio vaikus. Ieškovė paaiškino, kad šalių gyvenimas santuokoje nebeturi prasmės.

9. Atsakovas pripažino žinantis, kad ieškovė turi kitą partnerį, tačiau prašė duoti laiko jam sutvarkyti turto pardavimo reikalus Baltarusijoje bei įsigyjant gyvenamąjį būstą Lietuvoje. Nurodė manantis, kad ieškovė paliks dabartinį partnerį ir šalims pavyks susitaikyti.

10. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 str.). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 str.).

11. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).

12. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir ieškovės, jos atstovės bei atsakovo paaiškinimus sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi šalys iš esmės nepradėjo gyventi kartu, nevedė bendro ūkio, nedėjo jokių protingų pastangų, siekdamos išsaugoti šeimą. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą tiek dėl ieškovės, tiek dėl atsakovo išimtinės kaltės dėl santuokos išrimo. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 str. 6 d.).

13. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkintinas, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).

Dėl pavardžių po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo

14. Ieškovės prašymu, bei nesant atsakovo prieštaravimų, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama jos turima pavardė – P., o atsakovui paliekama jo pavardė – A. (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

15. Šalys viena iš kitos neprašo išlaikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteisiamas.

Dėl nepilnamečių vaikų

16. Bylos duomenimis, šalys santuokoje nepilnamečių vaikų nesusilaukė, todėl teismas klausimų, susijusių su nepilnamečiais vaikais, nesprendžia.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

17. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro pažymos Nr. 34353287 ir VĮ „Regitra“ 2023-02-08 pažymos nustatyta, kad šalys, būdamos santuokoje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir (ar) registruotino kilnojamojo turto (transporto priemonių) neįgijo. Ginčo dėl šalims priklausančių piniginių lėšų padalijimo tarp šalių nėra, todėl teismas nesprendžia santuokoje įgyto turto padalijimo klausimo.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys neturi asmeninių ir bendrų kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

20. Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo patenkintas pilnai, todėl ieškovės patirtos 407 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurių dydis paremtas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, priteistinos iš atsakovo.

21. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268, 270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 427, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo E. P. palikti pavardę „P.“, A. A. – pavardę „A.“.

Priteisti iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 407 Eur ( keturis šimtus septynis) bylinėjimosi išlaidų ieškovės E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylika eurų dvidešimt aštuonis ct) pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytą sumą, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.