- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-14
- Bylos Nr.
- I-1147-596/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04140-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. (1.34.) 7R-7368; 2) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 3R-351 (AG-296/01-2017); 3) įpareigoti Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo administratorių (toliau – ir Fondo administratorius) panaikinti neveiklumą ir kompensuoti sunkiu nusikaltimu padarytą žalą.
Teigė, kad Teisingumo ministerijos 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimas Nr. (1.34.) 7R-7368 yra nelegatimus – niekinis nuo jo priėmimo pradžios, nes Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu (toliau – ir Įstatymas) atsakovei nepriskirta kompetencija spręsti už Fondo administratorių. Teisingumo ministerija neturi teisės reguliuoti Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo (toliau – ir Fondas) veiklos. Perdavusi teises Fondo administratoriui, ji netenka teisių į Fondą.
Nurodė, jog Teisingumo ministerijos sprendimai privalo būti logiški, o ne formaliai atsakant, kad nevyksta baudžiamasis procesas (kuris jau yra įvykęs). Pabrėžė, jog negali tą pačią dieną (2017 m. birželio 5 d.) prokuratūra nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl senaties, o teismas priteisti turtinę žalą ar dėl jos priimti kokį nors sprendimą (b. l. 11).
Atsiliepimas
Atsakovė Teisingumo ministerija pateiktame atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Prašyme buvo nurodyta, kad smurtinis nusikaltimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 str. 1 d.) buvo įvykdytas 2008 m. gruodžio 5 d., o ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2017 m. birželio 5 d. Teisingumo ministerija – Fondo administratorius, 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. (1.34.) 7R-7368 netenkino minėto pareiškėjo prašymo, nes buvo nustatytos ne visos sąlygos, kurioms esant kompensuojama smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, t. y. pareiškėjui teismas nėra priteisęs smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtinęs sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, taip pat nevyksta baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo.
Nurodė, jog pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, prašymus kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą nagrinėja ir sprendimus dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo priima Teisingumo ministerija arba jos įgaliotos institucijos. Teisingumo ministerijos kancleris, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 1R-6, yra įgaliotas pasirašyti sprendimus dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo ir dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo avansu. Darė išvadą, jog byloje ginčijamą sprendimą priėmė įgaliotas asmuo (b. l. 35–36).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas yra kilęs dėl Teisingumo ministerijos 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. (1.34) 7R-7368, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, ir VAGK 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 3R-351 (AG-296/01-2017), kuriuo pareiškėjo skundas dėl minėto Teisingumo ministerijos sprendimo panaikinimo buvo atmestas kaip nepagrįstas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Administracinėje byloje ir VAGK byloje Nr. AG-296/01-2017 (toliau – ir VAGK byla) surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra 2017 m. birželio 5 d. nutarimu, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, nutraukė 2008 m. gruodžio 8 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 25-1-01586-08 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio „Plėšimas“ 1 dalyje (2008 m. gruodžio 5 d. pareiškėjas pajuto smūgį į galvą, dėl ko prarado sąmonę, o atsigavęs pasigedo pinigų ir asmeninių daiktų (turtinė žala 1 142,26 Eur)) (VAGK byla, b. l. 17).
Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 29 d. prašymu kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydamas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą: turtinę – 1 142,26 Eur, neturtinę – 20 MGL (783 Eur), iš viso 1 925,26 Eur (VAGK byla, b. l. 18). Teisingumo ministerija – Fondo administratorius, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, nustačiusi, kad nėra teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui būtų priteista turtinė ir (ar) neturtinė žala, taip pat nevyksta baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo, t. y. nėra Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. (1.34) 7R-7368 pareiškėjo prašymo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą netenkino (VAGK byla, b. l. 19–20).
Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas 2017 m. spalio 5 d. skundu kreipėsi į VAGK, teigdamas, kad Teisingumo ministerija neteisingai aiškino Įstatymą, ir prašė įpareigoti atsakovę kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (VAGK byla, b. l. 6).
VAGK 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 3R-351 (AG-296/01-2017) pareiškėjo skundą dėl Teisingumo ministerijos 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. (1.34) 7R-7368 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė kaip nepagrįstą. VAGK, nustačiusi, kad nėra teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui būtų priteista turtinė ir (ar) neturtinė žala, arba patvirtinta sutartis dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, taip pat baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo nebevyksta, konstatavo, jog pareiškėjas neatitiko Įstatyme nustatytų sąlygų dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės žalos ir (ar) neturtinės žalos kompensavimo, ir Teisingumo ministerija, vadovaudamasi Įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir 8 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (VAGK byla, b. l. 26–27).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio paskirtis – ginti nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus (1 str. 1 d.). Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas nustato priteistos smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą ir smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą avansu. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimas – smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimas iš specialiosios Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos, kai smurtinį nusikaltimą padaręs asmuo ar už jo veiką atsakingas asmuo neatlygina priteistos žalos ar teismo patvirtintoje sutartyje dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ar pašalinimo nurodytos žalos. Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimas avansu – smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimas iš specialiosios Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos, kai nėra teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo iš smurtinį nusikaltimą padariusio asmens ar už jo veiką atsakingo asmens (Įstatymo 2 str. 6 p.).
Įvertinus išdėstytą teisinį reglamentavimą, matyti, jog Įstatymas nustato du smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimo būdus, taikomus skirtingais atvejais: žalos kompensavimas taikomas, kai smurtinį nusikaltimą padaręs asmuo ar už jo veiką atsakingas asmuo neatlygina priteistos žalos ar teismo patvirtintoje sutartyje dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ar pašalinimo nurodytos žalos, o kompensavimas avansu taikomas, kai nėra teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo.
Įvertinus pareiškėjo patikslinto skundo teismui turinį, matyti, jog pareiškėjas nekvestionuoja atsakovės nustatytos aplinkybės, jog teismas nėra priėmęs sprendimo, kuriuo pareiškėjui būtų priteista turtinė ir (ar) neturtinė žala ar patvirtinta sutartis dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ar pašalinimo nurodytos žalos. Todėl, nustačius minėtą aplinkybę, pareiškėjui netaikytinos Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą (Įstatymo antrasis skirsnis), ir toliau analizuotina, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu institutą.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo avansu sąlygas nustato Įstatymo 8 straipsnis, kurio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensaciją avansu šio įstatymo nustatyta tvarka turi nukentėję asmenys, kuriems padaryti smurtiniai nusikaltimai. Pagal Įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, smurtiniais nusikaltimais padaryta žala šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kompensuojama avansu, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) vyksta baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo ir asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad buvo padarytas smurtinis nusikaltimas, tačiau nebuvo pareikštas ieškinys dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ar ieškinys paliktas nenagrinėtas, arba nustatyta Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 3, 4 ar 7 punkte nurodyta aplinkybė; 2) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais; 3) už žalą atsakingas asmuo savanoriškai neatlygino turtinės žalos arba atlygintos, kompensuotos ir išieškotos žalos bendra suma nesiekia šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyto maksimalaus kompensuojamos žalos dydžio; 4) nėra nustatyta šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių. Iš pastarosios normos matyti, jog joje yra įtvirtintos kumuliatyvios, t. y. turinčios egzistuoti kartu, sąlygos tam, kad Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turėtų teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą avansu. Pažymėtina, jog taip Įstatymo 8 straipsnio 2 dalį aiškina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1433-146/2015, publikuotas: „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 29, 2015 m.). Todėl nenustačius sąlygų visumos, t. y. neišpildžius bent vienos iš Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose įtvirtintų sąlygų, asmuo neįgyja teisės į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensaciją avansu.
Ginčijamuose sprendimuose pareiškėjo teisė į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir neturtinės žalos kompensaciją avansu buvo paneigta, nustačius, kad baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo nevyksta. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju nebuvo išpildyta pirmoji sąlyga (Įstatymo 8 str. 2 d. 1 p.), nes smurtiniais nusikaltimais padaryta žala yra kompensuojama avansu, visų pirma, tik tuomet, kai vyksta baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo ir asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu. Kadangi baudžiamasis procesas dėl pareiškėjo atžvilgiu įvykdyto smurtinio nusikaltimo nevyksta, atsakovė teisėtai ir pagrįstai šioje byloje skundžiamu sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Aplinkybė, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 9 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2017 m. birželio 5 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 25-1-01586-08, nepaneigia padarytos išvados, kad Teisingumo ministerijos 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. (1.34) 7R-7368 priėmimo metu baudžiamasis procesas nevyko.
Sprendžiant dėl Teisingumo ministerijos kompetencijos priimti sprendimą dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo, nurodytina, jog pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, prašymus kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą nagrinėja ir sprendimus dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo priima Teisingumo ministerija arba jos įgaliotos institucijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtino Teisingumo ministerijos nuostatus (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2010 m. spalio 19 d.), kurių 8.24 punktu pavedė Teisingumo ministerijai teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėti prašymus kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą, priimti ir vykdyti sprendimus dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo, taip pat administruoti Fondą. Teisingumo ministerijos kancleriui, kuris pasirašė skundžiamą sprendimą, įgaliojimai pasirašyti sprendimus dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo ir smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo avansu, suteikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 1R-6. Įvertinus išdėstytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog pareiškėjo prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą nagrinėjo ir sprendimą dėl jo priėmė tinkamas viešojo administravimo subjektas.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad ginčijami Teisingumo ministerijos 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimas Nr. (1.34) 7R-7368, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, ir VAGK 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. 3R-351 (AG-296/01-2017), kuriuo pareiškėjo skundas dėl minėto Teisingumo ministerijos sprendimo panaikinimo buvo atmestas kaip nepagrįstas, yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti pareiškėjo patikslintame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Atmetus pareiškėjo patikslintą skundą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovę kompensuoti sunkiu nusikaltimu padarytą žalą.
Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. V. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.