Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Z. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2023 m. liepos 25 d. nutarties, kuria teismas atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. RV-23-5252 taikyti nuteistajam Z. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Z. P. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 140 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 d. 3 punktą, 145 straipsnio 1 dalį, paskirtas bausmes subendrinus vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2014 m. rugpjūčio 10 d., pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 10 d.

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 25 d. nutartimi minėto Komisijos 2023 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. RV-23-5252 netvirtino. Apylinkės teismo vertinimu, nuteistojo Z. P. pataisos procesas turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, o tuo tarpu Komisija taikė nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nenustačius tam pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Z. P. skundas atmetamas.

7. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytą bausmės dalį. Kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju apylinkės teismas Komisijos nutarimo nepatvirtino ir aukštesnės instancijos teismas šiam sprendimui pritaria.

8. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad būtų galima padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Z. P. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Tačiau, kaip ir žemesnės instancijos teismas, aukštesnės instancijos teismas neįžvelgia tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Nuteistojo vertinimu, Komisijos nutarime yra aiškiai išdėstyta, dėl kokių priežasčių jam yra taikomas lygtinis paleidimas, įkalinimo įstaiga jį gerai pažįsta, tuo tarpu skundžiamoje nutartyje teismas netvirtindamas Komisijos nutarimo nieko konkrečiai nenurodė. Su tokiais skundo argumentais aukštesnis teismas nesutinka, kadangi apylinkės teismas aiškiai išdėstė motyvus, kodėl nepritaria Komisijos nutarime nurodytam sprendimui, t. y. buvo aptartos lygtinio paleidimo taikymą reglamentuojančios įstatymo nuostatos ir Z. P. asmens bylos medžiagos neatitikimas šioms nuostatoms. Apygardos teismas sutinka, jog šiuo metu tikėtis sėkmingos nuteistojo probacijos nėra pagrįsta. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis minimizuoja savo padarytus nusikaltimus, juos racionalizuoja, nors tam nėra jokio pagrindo. Ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę Z. P. atlieka už vieno labai sunkaus nusikaltimo (nužudymas) ir keturių nesunkių nusikaltimų padarymą, visi Z. P. padaryti nusikaltimai yra smurtinio pobūdžio. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis dėl įvykdytų smurtinių nusikaltimų kaltę pripažįsta, tačiau kaltės jausmas negilus, siekia ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių. Situaciją analizuoti geba, tačiau vengia tai daryti, nes yra pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Asmens impulsų kontrolė yra patenkinama, tačiau stebima, kad izoliacijos sąlygomis Z. P. negeba savęs kontroliuoti ir sistemingai pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles vartodamas alkoholį, kas rodo nepakankamą motyvaciją keisti savo ankstesnius įpročius. Minėtoje išvadoje apibendrinama, kad su Z. P. elgesiu labiausiai yra susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas, tų pačių klaidų kartojimas, agresyvus kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Nuteistajam yra būdingos tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, nepakankamas gebėjimas priimti jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones. Šie duomenys rodo, jog nuteistojo mąstymas ir elgesys bei nuostatos laisvėje buvo ir iš esmės vis dar išlieka gerokai nutolę nuo visuomenėje priimtino veikimo standarto, tuo tarpu lygtinio paleidimo taikymui būtina nustatyti ne minimalius, o esminius, akivaizdžius elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau šiuo atveju akivaizdūs tokie pokyčiai nėra nustatyti.

10. Apygardos teismas pažymi, jog pirmiau minėtas nuteistojo alkoholio vartojimas įkalinimo įstaigoje nėra atsitiktinis. Socialinio tyrimo išvadoje yra atkreipimas dėmesys į tai, kad visas nusikalstamas veikas Z. P. yra įvykdęs būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis įvertina, kad siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos, jam yra svarbu riboti savo alkoholio vartojimo įpročius. Įvertinimo metu jis teigė, kad tai supratęs, siekdamas išsiblaivyti ir užsikoduoti jis buvo išvykęs į psichiatrinę ligoninę, tačiau draugų įtaka ir valios stoka grąžino teisės pažeidėją prie senų įpročių. Bausmės atlikimo metu fiksuoti 8 nuteistojo apsvaigimai nuo alkoholio. Nuteistasis nurodė, kad alkoholį vartojo siekdamas sumažinti darbe patiriamą įtampą bei esamą situaciją. Socialinio tyrimo išvadoje apibendrinama, kad Z. P. yra būdingos alkoholio vartojimo problemos, kurios turėjo įtakos jo smurtinio bei nusikalstamo elgesio raiškai ir galima manyti, kad nuteistajam nesprendžiant turimų sunkumų, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Kaip matyti, patikimų duomenų, kad nuteistasis išėjęs į laisvę nebevartos alkoholio ir nebekartos tapačių klaidų, nėra, todėl, aukštesnio teismo vertinimu, pasitikėti nuteistuoju jį lygtinai išleidžiant į laisvę dar yra per anksti.

11. Visgi, įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kaip ir pirmosios instancijos teismui, aukštesniajam teismui taip pat nekyla: Z. P. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, 12 kartų skatintas, dirba ir reškia aukštą darbinę motyvaciją, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, kad šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas jam taikyti lygtinė paleidimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad yra ir prieštaringai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų. Kaip minėta, nuteistasis 12 kartų buvo skatintas, tačiau 8 kartus jis taip pat buvo nubaustas drausmine tvarka už itin šiurkštų laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą – alkoholinių gėrimų vartojimą. Nors nuobaudų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu, tačiau nuteistojo skatinimų (12 kartų) ir drausminių nuobaudų (8 kartai) santykis patvirtina, kad nuteistasis vis tik savo elgesį stengiasi koreguoti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla, tačiau kol kas tai nėra pakankama, kad nekeltų abejonių teismui dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės. Pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia ir tai, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors Z. P. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žemėjanti, tačiau vis išlieka vidutinė, todėl norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

12. Šių duomenų kontekste, vertinant nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, kad pastaruoju metu nuteistojo atžvilgiu buvo atlikti 3 nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai pagal OASYS vertinimo metodiką (2021 m. gruodžio 14 d., 2022 m. gruodžio 27 d., 2023 m. birželio 8 d.), tačiau nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko nepakitusi – vidutinė, nors paskutinio vertinimo metu ir nustatyta jos žemėjimo tendencija. Remiantis šiais duomenimis nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo Z. P. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką atitinka akivaizdumo kriterijų.

13. Pritariant apylinkės teismo argumentams, aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia tai, kad atlikus didesnę dalį paskirtos bausmės, vis dar nustatomas ženklus skaičius nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių, trys statiniai (smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis). Be minėtų statinių veiksnių yra nustatyta net 17 dinaminių, t. y. tokių, kuriuos nuteistasis dar turi ir gali mažinti / valdyti (neturi profesinės kvalifikacijos; skaitymo/rašymo/skaičiavimo problemos; turi skolų, ieškinių ir menkas apmokėjimo galimybes; smurto naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja empatijos; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Akivaizdu, kad išskiriami kriminogeniniai veiksniai reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo/mažinimo procese. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat, nuteistojo elgesį pataisos namuose teismas abejoja, jog lygtinio paleidimo atveju minėti kriminogeniniai veiksniai bus atitinkamai valdomi, taip pat tai, kad nuteistasis būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymėtina, kad nustatytas apsauginis veiksnys – teigiama darbinė motyvacija, tai yra siekis užsiimti darbine veikla – neatsveria identifikuotų kriminogeninių veiksnių.

14. Skunde nuteistasis nurodo, kad išėjęs į laisvę, jis turės gyvenamąją vietą, susiras darbą, mokės mokesčius. Iš bylos duomenų matyti, kad būdamas laisvėje nuteistasis turėjo gyvenamąją vietą, darbine veikla užsiėmė iki suėmimo, tačiau tai, kaip matyti, nuteistojo nuo priešingo teisei elgesio nesustabdė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad alkoholio vartojimą įkalinimo įstaigoje nuteistasis teisina vartojęs dėl darbe patiriamos įtampos. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, visa tai tik patvirtina, kad nuteistasis dirbdamas patiria įtampą ir stresą, kurio malšinimui renkasi netinkamus, jo nusikalstamą elgesį stipriai įtakojančius ir pataisos įstaigoje draudžiamus būdus. Patikimų duomenų, kad būdamas laisvėje nuteistasis gebėtų atsiriboti nuo panašių rizikingų situacijų bei siekio patenkinti savo poreikius, nenustatyta.

15. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, nuspręsdamas atsisakyti patvirtinti Komisijos 2023 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. RV-23-5252, todėl nuteistojo Z. P. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo Z. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. liepos 25 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.