Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau ir – Institucija) vyriausiajai tyrėjai G. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „G. v.“ skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo R. P. 2020 m. gegužės 29 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo ir dėl asmens pripažinimo kaltu bei administracinės nuobaudos paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo R. P. 2020 m. gegužės 29 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (bylos ROIK Nr. 20114862616) (toliau ir – nutarimas; skundžiamas nutarimas) ir D. Ž. pripažinti kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 ir 518 straipsniuose bei skirti jai administracinę nuobaudą teismo nuožiūra.

Asmuo, kuris gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, D. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio metu kavinė negalėjo dirbti, nes buvo karantinas, todėl joje negalėjo būti ir klientų. Būtent dėl šios priežasties policijos pareigūnai neturėjo galimybės apklausti daugiau asmenų. Ji apželdinimo darbus atliekančioms merginoms nurodė, kad dėl jų tiesiamos plėvelės nepavyks palaistyti medelio. Merginos šaipėsi iš jos žodžių, todėl ji (D. Ž.) nuėmė plėvelę, kad medelį būtų galima palaistyti, nes bijojo, kad medelis bus numarintas. Ji pripažino, kad nesutaria su įmonės UAB „G. v.“ patalpų nuomotoju. Taip pat paaiškino, kad konflikto metu nevartojo necenzūrinių žodžių, nerovė jokių gėlių, nes jų net nebuvo pasodinta. Konflikte dalyvavo trys žmonės. Visą konfliktą taip pat matė jos kaimynė D. P.. Jos nuomone skundas yra melagingas, nes ji administracinio nusižengimo nepadarė, tik gelbėjo medį norėdama, kad jį būtų galima palaistyti. Taip pat paaiškino, kad dėl augalų esančių UAB „G. v.“ kavinėje, skambino į savivaldybę. Medžiai jau praėjusiais metais buvo neprižiūrėti ir apaugę voratinkliais.

Bylą nagrinėjant teisme, D. Ž. kreipėsi į savivaldybę raštu, kad išsiaiškintų, ar augalai, esantys prie kavinės, ten yra pastatyti legaliai. Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius jai pateikė raštą, kuriame nurodyta, kad dėl valstybiname žemės sklype savavališkai įrengto gėlyno UAB „G. v.“ atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 368 straipsnį. Baigiamosiose kalbose D. Ž. prašė skundą atmesti ir papildomai nurodė, jog įvykis vyko itin trumpai, tai buvo žodinis konfliktas ir ji tik nuėmė plėvelę.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. M. parodė, kad ji yra floristė, kartu su kita floriste atvyko apželdinti kavinę, esančią senamiestyje. Kol jos dirbo savo darbą, D. Ž. jas užsipuolė, liepė eiti pasimokyti. Šiame objekte ji yra dirbusi anksčiau – D. Ž. visuomet reikšdavo nepasitenkinimą įvairiomis replikomis, o šiais metais jai (liudytojai) atvykus tvarkyti gėles ir medelius, D. Ž. išėjo iš savo namų laiptinės ir viską išvartė, ištampė sunkius vazonus ir augalus, floristes išvadino debilėmis, atsilikėlėmis, liepė eiti pažiūrėti, kaip yra daromi apželdinimai. Po įvykio floristė iškvietė pareigūnus, jie išsiklausinėjo apie įvykio aplinkybes ir paklausė, ar nebuvo sudaužytas koks nors vazonas. Įvykio vieta nebuvo užfiksuota.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju P. L. parodė, kad įvykio metu jis dirbo už baro. Matė, kaip gėlininkės sodina naujus augalus, persodina vazonus ir tvarko žemes. Pastebėjo, kaip D. Ž. pradėjo plėšyti plėvelę, tvarkyti vazoną taip, kaip jai atrodė tinkama. Įvykį matė stovėdamas už baro ir vėliau peržiūrėjęs vaizdo įrašus. Išėjęs į lauką nesikišo, bet suprato, kad vykstantis konfliktas yra tęstinis. Jo, kaip darbuotojo, taktika yra nesikišti į konfliktą, nes tai gali sukelti dar daugiau problemų. Atvykę į įvykio vietą pareigūnai jo neapklausė. Policiją iškvietė floristė J. M.. Ši floristė įmonės užsakymu yra dirbusi ir anksčiau, t. y. dirba kiekvieno sezono metu, kai reikia pakeisti augalus. Įvykio metu kavinėje buvo viena lankytoja, kuri laukė išsinešimui užsakyto maisto. Atvykus policijos pareigūnams, kavinės lankytoja jau buvo išėjusi. Liudytojas parodė, kad turi įvykio vietos vaizdo įrašą savo telefone ir gali jį pateikti teismui. Pakartotinai apklausus liudytoją P. L. jis parodė, kad žadėtas teismui pateikti vaizdo įrašas buvo ištrintas. Jis (P. L.) apie vaizdo įrašą buvo informavęs įmonės direktorę, tačiau vadovė nurodė, kad liudytojas neturėtų turėti tokių įrašų telefone, o pati vadovė buvo peržiūrėjusi bendrovės vaizdo įrašymo įranga darytą vaizdo įrašą, todėl liudytojo telefone esančio vaizdo įrašo jai nebuvo reikalo žiūrėti.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. U. parodė, kad gyvena tame pačiame name, kaip ir D. Ž.. Apie įvykį žino, nes ji buvo savo buto balkone. D. Ž. su floristėmis susipyko dėl medelio, kad ant jo netiestų plėvelės. Šį kartą D. Ž. susipyko gana stipriai, pasakė floristėms, kad nedėtų plastiko ant medelio, nes jis nudžius. Floristės pagrasino iškviesti policiją. Tarp D. Ž. ir florisčių nebuvo jokio fizinio konflikto, tik žodinis. Kiekvienais metais namo gyventojai kovoja dėl medelio, bet iki šiol tokio konflikto nebuvo kilę. Pareigūnai pas ją (V. U.) atvyko tą pačią dieną, maždaug po valandos ar dviejų nuo įvykio.

Teismo posėdžio metu apklaustas nutarimą priėmęs Institucijos tyrėjas R. P. paaiškino, kad dėl ANK 518 straipsnio taikymo skundžiame nutarime nepasisakė, nes jis neįžvelgė šio administracinio nusižengimo požymių. Priimdamas nutarimą jis aiškinosi dėl galimybės gauti vaizdo įrašą, tačiau vaizdo įrašo gauti taip ir nepavyko.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. K. parodė, kad jis yra pareigūnas, apie įvykį sužinojo iš budėtojo. Buvo gautas pranešimas apie įvykį – nurodyta, kad konfliktuoja įmonės darbuotojos ir namo gyventoja. Namo gyventoja stumdo vazonus. Bendraujant su namo gyventoja D. Ž., ji nurodė, kad yra nepatenkinta, kad medeliai yra dengiami plėvele. Pareigūnas nematė, kad kažkas būtų išvartyta, viskas buvo tvarkinga ir niekas nekrito į akis. Į įvykį policijos pareigūnas atvyko kartu su kolege ir studente. Įvykio vietoje buvo dvi moterys ir iš kavinės išėjęs darbuotojas, kuris nurodė, kur gyvena D. Ž..

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. M. parodė, kad jai dirbant Centro policijos komisariato Veiklos skyriuje buvo gautas pranešimas, jog Vilniaus g. vyksta konfliktas. Į konflikto vietą pareigūnai vyko trise. Prieš vykstant į įvykį buvo nurodyta, kad vyksta apželdinimo darbai ir kilo konfliktas. Įvykio vietoje ji matė kavinę ar barą, kur dvi moterys vykdė apželdinimo darbus, taip pat buvo įmonės UAB „Gero vėjo“ darbuotojas ir advokatas, kuris prisistatė kaip savininkės tėvas, pačios savininkės įvykio vietoje nebuvo. Buvę asmenys paaiškino, kad konfliktas kilo tarp florisčių ir namo gyventojos. Įvykio vieta neatrodė suversta, neatrodė, kad buvo kažkas išvartyta ar išmėtyta. Pareigūnai kalbėjo su D. Ž., kuri nurodė, kad yra nepatenkinta kavinės darbu, kad konfliktai vykdavo ir anksčiau, taip pat nurodė, kad, jos nuomone, savivaldybei priklausantys medžiai yra žalojami. D. Ž. nurodė, kad savo nepasitenkinimą išreiškė žodžiu. O apželdinimo darbuotojos nurodė, kad atvyko namo gyventoja, pradėjo reikšti nepasitenkinimą, o jų vienintelis prašymas buvo, kad joms nebūtų trukdoma. Iškart po įvykio apželdinimo darbuotojos atsisakė rašyti skundą ir nurodė, kad jei namo gyventojai vėl ateis, tuomet jos išsikvies policiją ir parašys pareiškimą.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. P. parodė, kad ji yra D. Ž. kaimynė. Prieš jos buto langus auga liepa, kurią kavinės savininkai labai skriaudžia. Įmonės pasamdytos apželdintojos pavasarį aplink liepą tiesė polietileninę plėvelę. Ji (D. P.) ėjo pro šoną ir paprašė merginų plėvelės netiesti, nes medis nekvėpuoja. Apželdintojos atsakė, kad joms taip yra nurodyta ir jos taip turi padaryti. Paties įvykio su D. Ž. ji nematė, nes buvo išėjusi, o grįžo tik tuomet, kai jau buvo atvykusi policija. Grįžusi matė, kad vazonai yra sudėti, tačiau nematė, ar plėvelė yra patiesta ar ne. Nematė, kad kažkas būtų išdraskyta ar išmėtyta.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. G. parodė, kad ji yra floristė, įvykio metu dirbusi prie apželdinimo darbų. Tiesiant plėvelę, prie jų priėjo D. Ž., kuri pradėjo šaukti ant florisčių, kad jos kenkia medžiui. D. Ž. pareikalavo florisčių parodyti leidimus, kad turi teisę dirbti po jos langais, o J. M. paaiškino, kad jos yra pasamdytos padaryti apželdinimo darbus. D. Ž. pradėjo draskyti plėvelę, pradėjo tąsyti vazonus, kurie yra sunkūs. D. Ž. rėkė, kad jos gadina vaizdą, ir daro šiukšlyną, sakė, kad viską išvartys, išlaužys ir jokių šiukšlių ten nebus. Įvykio vietoje buvo ištampyti vazonai. D. Ž. jas su kolege J. M. puolė žodžiais. Plėvelę D. Ž. suplėšė tiesiog rankomis, nes tai buvo paprasta plastikinė plėvelė. Vazonai buvo ištąsyti, kai kurie vazonai buvo išvartyti, o atvykus policijai įvykio vieta nebuvo pakeista, nes floristės jos netvarkė iki atvykstant policijos pareigūnams. Atvykę policijos pareigūnai nuėjo pasikalbėti su D. Ž., tuomet jos (floristės) telefonu pakalbėjo su savininke ir savininkė nutarė rašyti pareiškimą. Joms (floristėms) buvo padarytas tik emocinis, psichologinis šokas. UAB „G. v.“ direktorė įvykio nematė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Evaldas Liutkevičius skundą palaikė jame išdėstytais motyvais ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad UAB „G. V.“ į policiją kreipėsi dėl dviejų D. Ž. galimai padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 481 ir 518 straipsniuose. Priimant skundžiamą nutarimą dėl ANK 518 straipsnio nebuvo pasisakyta, nes, kaip nurodė pareigūnas, jis neįžvelgė ANK 518 straipsnio požymių. Atstovo nuomone, tokia pareigūno veikla daro skundžiamą nutarimą nepagrįstu ir neteisėtu. Kalbėdamas apie ANK 481 straipsnį, atstovas pažymėjo, kad kalbama apie veiksmus, kurie neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, t. y. apie nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, o tokių veiksmų padarymą pripažino ir pati D. Ž., t. y. jie net neneigė, kad nutraukė florisčių patiestą plėvelę. Liudytojomis apklaustos D. Ž. kaimynės patvirtino, kad D. Ž. imasi iniciatyvos tvarkant viso namo gyventojų reikalus, o tai atitinka ANK 518 straipsnyje įtvirtinto savavaldžiavimo požymius. Po įvykio buvo sudraskyta plėvelė, išstumdyti daiktai, o floristės nurodė, kad su jomis buvo kalbama grubiai, jos jautėsi nejaukiai, buvo įžeistos, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnus jos nusprendė kviesti pačios, nes buvo išsigandusios dėl D. Ž. elgesio. Sunku patikėti, kad nei iš šio nei ši to gražiai paprašytos patraukti plėvelę floristės būtų kvietę policiją.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas naikintinas, skundas tenkintinas iš dalies

ANK 641 straipsnio nuostatomis teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš skundžiamo nutarimo rezoliucinės dalies matyti, jog įvertinus nutarime nurodytų aplinkybių visumą, remiantis byloje surinkta faktine medžiaga bei įrodymais ir vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu nutarta administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties. Skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodoma, kad ANK 481 straipsnis numato atsakomybę už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ir kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taip pat pažymima, kad tokio nusižengimo inkriminavimui būtina nustatyti, kad asmuo atliko nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstamus veiksmus ir kad tokie veiksmai pažeidžia viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nutarimą priėmęs pareigūnas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atvejų apklaustų darbuotojų nurodytos aplinkybės skiriasi nuo namo gyventojų nurodytų aplinkybių, t. y. prieštarauja vienos kitoms. Pareiškimo nagrinėjimo metu negauta duomenų, patvirtinančių pareiškime išdėstytas aplinkybes, o sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Remiantis nurodytais motyvais, nutarta administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.

Iš Institucijos pateiktos administracinio nusižengimo bylos dokumentų nustatyta, kad skundžiamas nutarimas priimtas Institucijai ištyrus UAB „G. v.“ skundą, Institucijoje gautą 2020 m. gegužės 13 dieną. Nurodytame skunde UAB „G. v.“ direktorė Institucijai teigė, kad, bendrovės nuomone, 2020 m. balandžio 23 d. padarytose D. Ž. veiksmuose yra požymiai administracinių nusižengimų, numatytų ANK 481 ir 518 straipsniuose.

Iš tiesų, ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, tačiau pažymėtina, jog administracinio nusižengimo požymių nebuvimas reiškia, kad: 1) arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija, 2) arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti administraciniu nusižengimu, 3) buvo įvykis be niekieno kaltės.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2020 m. balandžio 23 d. tarp D. Ž. ir UAB „G. v.“ užsakymu apželdinimo darbus atlikusių J. M. bei L. G. kilo konfliktas dėl to, kad D. Ž. nesutiko, jog būtų tiesiama plėvelė ir išreiškė savo nepasitenkinimą žodžiais bei veiksmais, t. y. nutraukdama jau patiestą plėvelę. Akivaizdu, kad negalima daryti neginčytinos išvados, jog visai nebuvo jokio įvykio. Taip pat negalima daryti kategoriškos išvados, kad įvykis buvo be niekieno kaltės.

Teismo posėdžio metu ištyrus administracinio nusižengimo medžiagą matyti, kad tyrimas šioje administracinio nusižengimo byloje iš esmės nebuvo atliekamas, apsiribota vien tik pokalbiais su D. Ž. kaimynėmis D. P. ir V. U., o taip pat apželdinimo darbus atlikusiomis J. M. ir L. G. bei kavinės darbuotoju P. L.. Su dalimi iš paminėtų asmenų buvo bendrauta tik telefonu. Tačiau pažymėtina, jog ANK normos numato, kad pareigūnai asmens paaiškinimus gauti gali atlikdami tokio asmens apklausas ANK nustatyta tvarka, prieš tai įspėję dėl atsakomybės už melagingų paaiškinimų davimą (ANK 224 straipsnio 2 dalis). Pagal Policijos veiklos įstatymą ir/ar kitus įstaigų ir pareigūnų veiklą reglamentuojančius įstatymus gali būti atliekami tam tikri veiksmai, tačiau administracinis procesas turi vykti pagal ANK nuostatas. Kitų įstatymų (ne ANK) nuostatomis gali būti vadovaujamasi, pavyzdžiui, ieškant informacijos šaltinių, tačiau reikšminga bylai informacija, esant pagrindui manyti, kad galėjo būti padarytas administracinis nusižengimas, turi būti fiksuojama atliekant ANK numatytus veiksmus. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad davusi priesaiką teisme liudytoja V. U., t. y. D. Ž. kaimynė, parodė, jog tarp D. Ž. ir apželdintojų kilo „stiprus konfliktas“, kokio iki tol nėra buvę. Atitinkamai, nors teismas sutinka su skundžiamą nutarimą priėmusio pareigūno nuostata, kad tiek D. Ž. kaimynės, tiek bendrovės darbuotojas ir bendrovės pasamdytos apželdintojos turėjo suinteresuotumą palaikyti vieną arba kitą pusę, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad po priesaikos teisme liudytojos V. U. duoti parodymai iš esmės neprieštaravo liudytojų J. M., L. G. bei P. L. parodymams. Tuo tarpu liudytoja D. P., kurios paaiškinimai nurodomi nutarime, po teisme duotos priesaikos parodė, kad įvykio apskritai nematė.

Teismo vertinimu, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad aptariamo įvykio negalima laikyti administraciniu nusižengimu.

Be to, liudytojas P. L. teismo posėdžio metu parodė, kad turėjo telefone įvykio vaizdo įrašą, apie kurį informavo ir UAB „G. v.“ direktorę, kuri nurodė, kad tokio įrašo liudytojo telefone neturėtų likti. Yra pagrindo manyti, kad jei tiriant įvykį P. L. būtų buvęs apklaustas kaip liudytojas, pareigūnai būtų gavę minėtą informaciją apie telefone esantį vaizdo įrašą, tačiau nepagrįstai buvo apsiribota tik telefoniniu pokalbiu su P. L.. Teismas sprendžia, kad tiriant įvykio aplinkybes turėtų būti gautas ir ištirtas liudytojo telefonas, išsiaiškinant, ar nėra galimybės atnaujinti ištrinto vaizdo įrašo. Be to, kaip liudytoja turėtų būti apklausta ir bendrovės direktorė, siekiant išsiaiškinti, kodėl ji, kaip nurodė liudytoja J. M., dar įvykio dieną nusprendusi, jog dėl įvykio bus policijai teikiamas pareiškimas, darė viską, kad tiek pas liudytoją P. L. telefone, tik bendrovės įranga darytas vaizdo įrašas nebūtų pateikti pareigūnams, bet priešingai – P. L. pasakius apie telefone turimą įvykio vaizdo įrašą, nurodė nelaikyti tokio įrašo telefone, o pati peržiūrėjusi vaizdo įrašą (šią aplinkybę patvirtino liudytojas P. L.) apie tai pareigūnų neinformavo. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir UAB „G v.“ teismui pateiktas paaiškinimas (b. l. 39).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad tyrimas dėl ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių buvimo D. Ž. veiksmuose apskritai nebuvo atliekamas. Tą pripažino teismo posėdžio metu apklaustas nutarimą priėmęs pareigūnas R. P.. Tyrimas nebuvo atliekamas dėl pareigūno subjektyvaus įsitikinimo, kad minėtas nusižengimas nebuvo padarytas, nepagrįsto jokiais įrodymais, kadangi pareigūnas nusprendė, įrodymų nerinkti ir netirti. Sprendžiant dėl ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių buvimo D. Ž. veiksmuose turėtų būti surinkti duomenys apie tai, ar kam priklausančioje teritorijoje buvo atliekami apželdinimo darbai, ar tokių darbų atlikimui reikalingas leidimas ir jei reikalingas, ar jį bendrovė turėjo, kokia tvarka atitinkamais darbais nepatenkinti tretieji asmenys gali ginti savo galimai pažeistas teises ir kt.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad yra reikalinga atlikti didelės apimties bylos aplinkybių tyrimą, todėl bylą grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinių nusižengimų tyrimą. Pareiškėjo UAB „G. v.“ prašymas pripažinti D. Ž. kalta ir skirti jai administracinę nuobaudą netenkintinas, kadangi, kaip jau buvo minėta, byloje dar reikalinga atlikti papildomą aplinkybių tyrimą, be to, ANK 642 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas teismo priimamų sprendimų byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Priimti kitokių sprendimų, nei nustatyta įstatyme, teismas neįgaliotas. Tuo tarpu skunde nurodomas ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktas taikomas tik tuomet, kai administracinio nusižengimo bylą priklauso nagrinėti teismo kompetencijai, t. y. kai nutarimai priimami teismo tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo UAB „Gero vėjo“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo R. P. 2020 m. gegužės 29 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (bylos ROIK Nr. 20114862616) ir bylą grąžinti Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinių nusižengimų tyrimą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.