- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-27
- Bylos Nr.
- 2-1945-586/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01379-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- A. R.
- Advokatai
- Miranda Kunickienė
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Vandalinas Vainius, sekretoriaujant J. B., dalyvaujant ieškovui R. Š., jo atstovei advokatei Mirandai Kunickienei, atsakovui A. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui A. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 2371,14 Eur turtinės žalos, 1000,00 Eur neturtinės žalos ir visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog dėl atsakovo A. R. veiksmų – netinkamos arklių priežiūros, R. Š. važiuojant automobiliu, iš aptvaro iššoko arklys ir šoko tiesiai prieš automobilį. Įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadintas automobilis, R. Š. sužalota galva, mažametis sūnus patyrė stresą.
Atsiliepimas
Atsakovas A. R. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka su turtine žala, tačiau nesutinka su neturtine žala, nes nei ieškovui, nei ieškovo sūnui nebuvo padaryti kūno sužalojimai, dėl kurių jiems būtų tekę gydytis ir patirti gydymo išlaidas, buvo tik momentinis išgąstis.
Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovė advokatė prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad atsakovas sutinka su žala, tačiau nesiima jokių veiksmų padarytai žalai atlyginti. Nurodė, kad R. Š. sūnus M. Š. lankėsi pas psichologinės tarnybos psichologę dėl atsiradusios baimės ir padidėjusio nerimastingumo. Sūnui buvo prasidėjęs mikčiojimas, bijodavo vienas miegoti.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko su turtine žala visiškai, dėl neturtinės žalos atlyginimo prašė tenkinti iš dalies, sprendimo vykdymą išdėstyti 2 metų laikotarpiui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šalių paaiškinimais, bylos rašytiniais dokumentais nustatyta, kad 2015-11-10, apie 07.00 val., R. Š. su mažamečiu vaiku M. Š., važiavo keliu iš Priekulės miestelio į Drevernos kaimą. Tuo metu iš aptvertos teritorijos į važiuojamąją kelio dalį iššoko arklys, priklausantis A. R., prieš pat R. Š. automobilį. Įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovui buvo sužalota galva, ieškovo sūnus patyrė stresą. Ieškovas gydėsi nuo 2015-11-11 iki 2015-11-25, sūnus M. Š. blogai jautėsi, blogiau miegojo naktį, dingo apetitas.
Lietuvos Respublikos CK 6.267 straipsnis reglamentuoja atsakomybę už gyvūnų padarytą žalą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas). Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. Civilinė deliktinė atsakomybė gyvūno savininkui netaikoma tik tuo atveju, jeigu gyvūno savininkas įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žala ieškovo turtui ir sveikatai atsirado dėl eismo įvykio 2015-11-10, kuomet ieškovo vairuojamas automobilis susidūrė su į kelio važiuojamąją dalį patekusiu naminiu gyvūnu (arkliu). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas buvo naminio gyvūno teisėtas savininkas. Atsakovas nurodė, kad arklys buvo aptvare, ir negalėjo paaiškinti, kodėl arklys peršoko aptvarą.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnis nustato gyvūnų laikytojų teises ir pareigas. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas visi gyvūnų laikytojai privalo nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga; laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų; užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tiesioginė eismo įvykio priežastis buvo kelio važiuojamojoje dalyje atsitiktinai atsiradęs arklys, su kuriuo susidūrė ieškovo vairuojamas automobilis, eismo įvykio pasekmėje ieškovas patyrė žalą, nes buvo sugadintas jo automobilis. Atsakovui kaip naminio gyvūno savininkui kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.267 str. 1 d. už jam priklausančio gyvūno padarytą žalą. Kiekvieno asmens pareiga yra laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 1 d., 2 d.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovas nesiėmė visų atsargumo priemonių, jog jam priklausantis arklys neiššoktų iš aptvaro, ir nepadarytų žalos kitiems asmenims. Tai, kad arklys atsidūrė už aptvaro ant važiuojamosios kelio dalies, rodo, kad atsakovas nevykdė įstatymo nustatytos pareigos užtikrinti, jog jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės kitiems asmenims ar jų turtui. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. įtvirtinta gyvūnų laikytojo pareiga garantuoti, kad gyvūnų laikymas nekels grėsmės žmonių sveikatai ar turtui, apima ir atsakovo kaip arklio savininko pareigą užtikrinti, jog galvijas ganykloje būtų laikomas taip, jog neturėtų galimybės ištrūkti.
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 str. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.250 str. 2 d. numato, kad kai neturtinė žala padaryta asmens sveikatai, ji turi būti atlyginama visais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010). Vertinant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Iš ieškovo paaiškinimų seka, kad eismo įvykio metu jis patyrė fizinį skausmą, sūnus patyrė dvasinį sukrėtimą, stresą, dėl to atsirado miego sutrikimas, jautrumas, baimė miegoti išjungus šviesą, buvo atsiradęs mikčiojimas. Į bylą pateiktas 2015-12-16 Priekulės sveikatos PSPC medicininis pažymėjimas, kad R. Š. konstatuota kaklo raiščių patempimas, galvos sumušimas, nerimas, gydėsi nuo 2015-11-11 iki 2015-11-25. Į bylą taip pat pateiktas 2015-12-16 Priekulės sveikatos PSPC medicininis pažymėjimas, kad M. Š. po autoįvykio 2015-11-10 konstatuotas nerimas, blogai miega, dingo apetitas, pateikta 2016-10-18 Klaipėdos rajono pedagoginės psichologinės tarnybos pažyma, jog M. Š. lankėsi 7 konsultacijose.
Kadangi ieškovas patyrė neturtinę žalą (fizinis skausmas, dvasinis išgyvenimas), už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui ją atlyginti. Teismas, įvertinęs ieškovui ir jo sūnui padarytus sužalojimus, dvasinius išgyvenimus, tai, kad sužalojimai nesukėlė ilgalaikių ir negrįžtamų pasekmių, sprendžia, kad nustatytina 200,00 Eur kompensacija ieškovo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Tokiu būdu, ieškovui iš viso priteistina 2571,14 Eur žalos atlyginimo (2371,14 Eur turtinės žalos atlyginimas + 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas).
Atsižvelgiant į ieškovo tenkintų reikalavimų dalį (76 proc.), ieškovui iš atsakovo priteistina 761,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (77,00 Eur žyminis mokestis, 684,00 Eur advokato pagalba) (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. ir 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajonas, 2571,14 Eur žalos atlyginimo (2371,14 Eur turtinės žalos ir 200,00 Eur neturtinės žalos), ir 761,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovui R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajonas.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.