Alytaus apylinkės teismo nutartis

2017-04-27 · Baudžiamoji byla Nr. T-19-780/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-27
Bylos Nr.
T-19-780/2017
Teisminio proceso Nr.
1-05-5-00050-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Nuteistasis
R. V.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-19-780/2017
Teisminio proceso Nr. 1-05-5-00050-2015-4
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.11.4; 2.5.15; 2.5.16; 2.5.19
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. balandžio 27 d.KaunasLazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. V. (R. V.) atstovės prašymą dėl arešto bausmės atlikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. baudžiamuoju įsakymu R. V. (R. V.) pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 30 (trisdešimties) parų areštu. Pritai­kius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 20 (dvide­šim­ties) parų arešto bausmė. Pagal BK 66 straipsnį, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – nuo 2015 m. gegužės 23 d. iki 2015 m. gegužės 25 d. (dvi paros), ir galu­ti­nė bausmė nusta­ty­ta 18 (aštuoniolika) parų arešto. Kardomoji priemonė – 1000 eurų piniginis užstatas – palikta iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą užstatas grąžintinas užstato davė­jui V. V. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2015 m. liepos 8 d. (Teismų infor­ma­cinės siste­mos LITEKO duomenys baudžiamojoje byloje Nr. 1-98-780/2015 (teisminio proceso Nr. 1-05-5-00050-2015-4).

2017 m. balandžio 10 d. Lazdijų rajono apylinkės teisme gautas nuteistojo R. V. (R. V.) atstovės advokatės A. K. prašymas dėl arešto bausmės atlikimo, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodek­­so (toliau – BPK) 354 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsniu, BK 49 straipsniu, prašoma „pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015-06-04 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-98-780/2015 R. V. paskirtos arešto bausmės atlikimo tvarką ir neskirti arešto BK 49 straipsnio 6 dalies pagrindais arba pakeisti areštą į kitos bausmės rūšį – baudą arba terminuotą laisvės atėmimą, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindais. Išspręsti sumokėto užstato klausimą BPK 133 straipsnio pagrindais“. Prašyme nurodyta, kad dėl sudėtingos šeimyninės situacijos R. V. neturi realios galimybės atvykti į Lietuvos Respubliką ir atlikti arešto bausmę, nes vienas augina sūnų J. G., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam yra (duomenys neskelbtini) metai, bet jis turi rimtų sveikatos proble­mų, jam diagnozuota liga – trumposios žarnos sindromas, dėl ko jo kūno vystymas stipriai apribo­tas, tai iki gyvos galvos esama problema ir jam turi būti taikoma klinikinė bei labo­ra­torinė kontrolė trumpais laiko intervalais. Vaikas registruotas su tėvu, R. V. vienas rūpinasi vaiku, vaiko motina kartu su jais negyvena, nusišalino nuo vaiko auklėjimo ir priežiū­ros. Šiuo metu vyksta vaiko motinos teisių apribojimo ir globos paskyrimo vaiko tėvui nuteistajam R. V. proce­sas. Byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo sumokėtas užstatas 1000 Eur. Kadangi arešto bausmė nėra atlikta, užstato klausimas spręstinas BPK 133 straipsnio tvarka (b. l. 2–3).

Atsiliepimas

Prokuratūrai, nuteistajam ir jo atstovei apie prašymo nagrinėjimo vietą ir laiką bei apie teisę per ketu­rio­lika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušali­ni­mo ir kitus prašymus (BPK 362 straipsnio 5 dalis) pranešta (b. l. 15, 16–17). Nuteistojo atstovė prane­šime nurodo, kad apie teismo posėdį R. V. informuotas, su teismo sudėtimi abu sutin­ka, nušalinimo nereiškia. Sutinka, kad prašymas būtų nagrinėjamas nerengiant teismo posėdžio ir nedalyvaujant proceso dalyviams. Kitų prašymų nereiškia (b. l. 18). Kitų asmenų atsiliepimų, pareiš­kimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Nors prašymas įvardintas dėl arešto bausmės atlikimo, tačiau juo iš esmės prašoma pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-98-780/2015, kuriuo R. V. (R. V.) paskirta galutinė 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmė.

Pagal BPK 422 straipsnio nuostatas, kaltinamasis, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu, jam paskirtos bausmės dydžiu ar rūšimi, per keturiolika dienų nuo baudžia­mojo įsakymo gavimo dienos turėjo teisę paduoti teismui, surašiusiam baudžiamąjį įsaky­mą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju byla būtų buvusi išnagri­­nėta teisiamajame posėdyje, o priimtą nuosprendį (baudžiamąjį įsakymą), taip pat jo dalį dėl paskir­tos bausmės nuteistasis būtų galėjęs apskųsti apeliacine tvarka. Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-98-780/2015 (teisminio proceso Nr. 1-05-5-00050-2015-4) medžiagos matyti, kad nuteistasis R. V. (R. V.) šiomis teisėmis nepasinaudojo ir asmeniškai gavęs teismo baudžiamąjį įsakymą nereikalavo surengti bylos nagrinėjimą teisme, todėl minėtas baudžia­ma­sis, 2015 m. liepos 8 d. įsitei­sėjo, o įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžia­mas ir turi būti vykdomas (BPK 422 straipsnio 2 dalis).

Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-98-780/2015 matyti, kad teismo baudžiamojo įsakymo kopija kalti­namajam R. V. (R. V.) įteikta 2015 m. birželio 22 d. (baudž. b. l. 56). Baudžia­­masis įsakymas įsiteisėjo 2015 m. liepos 8 d., 2015 m. liepos 24 d. patvarkymas vykdyti įsitei­­­­sėjusį baudžiamąjį įsakymą išsiųstas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdi­­­­­jų rajono policijos komisariatui (baudž. b. l. 62). Baudžiamasis įsakymas nėra įvykdytas, nuteis­­­­­tasis R. V. yra ieškomas, paieškos bylos Nr. 36-07-0002-15 (baudž. b. l. 66).

2017 m. balandžio 10 d., t. y. praėjus daugiau nei metams laiko po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (2015 m. liepos 8 d.), nuteistojo R. V. (R. V.) atstovė advokatė A. K. pateikė teismui prašymą dėl arešto bausmės atlikimo, kuriuo, kaip minėta, prašo peržiū­rėti ir iš esmės pakeisti patį baudžiamąjį įsakymą – neskirti arešto BK 49 straipsnio 6 dalies pagrindais arba pakeisti areštą į kitos bausmės rūšį – baudą arba termi­nuotą laisvės atėmimą, atide­dant laisvės atėmimo bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrin­dais, kai baudžiamasis įsaky­mas, kaip minėta, jau yra įsiteisėjęs, ir turi būti vykdomas BPK nusta­ty­ta tvarka.

Nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) ir nutarties vykdymą reglamentuoja BPK VII dalis, kurios nuostatos taikomos sprendžiant klausimus nuosprendžių (baudžiamųjų įsakymų) ir nutarčių vykdymo procese, t. y. po nuosprendžių (baudžiamųjų įsakymų) ar nutarčių įsiteisėjimo. BPK 361 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) vykdymo metu turi teisę išspręsti tik tokias dėl nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) kylančias abejones ir pašalinti tik tokius neaiš­ku­mus, jeigu juos išsprendus ir pašalinus nepakeičiama nuosprendžio (baudžiamojo įsaky­­mo) esmė. BPK 361 straipsnio 3 dalies nuostata leidžia teismui pašalinti po nuosprendžio (baudžia­mojo įsaky­mo) priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdy­mo, tačiau teismams naujai vertinti ar aiškinti jau vykdomą nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) dalį nelei­džia­ma (Lietu­­vos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 9 d. nutartis byloje Nr. 1N-241/2011, 2013 m. spalio 4 d. nutartis byloje Nr. 1N-144/2013; Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis byloje Nr. T-31-785/2014).

Pažymėtina, kad bausmės rūšis ar jos vykdymo tvarka nėra parenkama pagal nusikalstamą veiką padariusio asmens pageidavimą, o skiriama teismo laikantis BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą. BPK 354 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas arešto atlikimo tvarką gali keisti BK 49 straipsnyje numatytais atvejais. Reglamentuodamas arešto atlikimo tvarką įstatymas numato, kad jeigu paskir­ta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dieno­mis (BK 49 straipsnio 5 dalį). Tai reiškia, kad BPK 354 straipsnio 2 dalyje numatyta arešto atlikimo tvarkos pakeitimo galimybė leidžia pakeisti tik įprastinę arešto atlikimo tvarką į šios bausmės atlikimą poilsio dieno­mis, bet ne pačią arešto bausmę į kitą bausmės rūšį. Tuo tarpu BK 49 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybė neskirti arešto asmenis, auginantiems vaiką iki trejų metų, leidžia tik nepaskirti šios bausmės priimant nuosprendį (baudžiamąjį įsakymą), bet ne atleisti nuo paskirtos bausmės vykdymo, pakeičiant ją į kitą bausmę. Tiek BK, tiek BPK yra numatyta galimybė tik pakeisti arešto atlikimo tvarką, tačiau ne patį areštą į kitą bausmę, kaip šiuo atveju prašo nuteistojo atstovė. Pabrėžtina, kad Baudžiamajame kodekse aiškiai įtvirtina bausmių hierarchija ir tik švelnesnių bausmių keitimas į griežtesnes (BK 46 straipsnio 7 dalis, 47 straipsnio 7 dalis, 48 straipsnio 10 dalis), o ne atvirkščiai. Todėl arešto bausmė negali būti keičiama į baudą bausmės vykdymo procese.

Sprendžiant prašymą pažy­mėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju prašyme nurodyta analogija su BK 49 straipsnio 6 dali­mi negalima, kadangi tai yra aiški teisės norma, kurioje aiškiai nustatyta, kad areštas neskiria­mas nėščioms moterims ir gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų, atsi­žvel­­giant į vaiko interesus. Iš prašymo ir pridėtų dokumentų matyti, kad nuteistojo R. V. (R. V.) sūnui yra (duomenys neskelbtini) metai (b. l. 2, 5, 6). Be to, iš baudžiamosios bylos Nr. 1-98-780/2015 medžiagos matyti, kad pats nuteistasis sutiko tiek su proceso užbaigimu priimant baudžiamąjį įsakymą, tiek su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, tiek ir jos dydžiu (baudžiamosios bylos lapas 42). Įstatymo analogija gali būti taikoma, kai iš viso nėra atitinkamų santykių reglamentuojančios teisės normos ir būtina vadovautis panašius teisinius santykius reglamentuojančia norma. Tačiau šiuo atveju įstatymas aiškiai reglamentuoja vaikų amžių, į kurį turi būti atsižvelgiama skiriant bausmę, ir šis amžius negali būti aiškinamas plečiamai iki bet kokio kitokio amžiaus. Taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju nepateikti jokie įrodymai, kad nuteistajam atliekant trumpalaikę arešto bausmę jo sūnumi nebus kam pasirūpinti. Prašyme nurodyta aplinkybė, kad vaiko motina kartu su vaiku negyvena savaime neįrodo, kad vaiku nebus kam pasirūpinti. Be to, prašymo argumentas, kad duomenų apie vaiko motinos nusišalinimą nuo vaiko auginimo nuteistasis negali pateikti dėl vykstančio motinos teisių apribojimo proceso, yra niekuo nepagrįstas. Faktą, kad toks procesas iš viso vyksta nuteistasis gali įrodyti, nes tai nėra duomenys, kurių jis negalėtų gauti. Tokio proceso duomenys gali būti neviešinami, tačiau informacija, kad motinos teisių apribojimo procesas yra pradėtas ir jis vyksta negali būti neprieinama vaiko tėvui. Tačiau dėl minėtų aplinkybių ir aiškaus BK reglamentavimo, nuteisto­jo prašy­mo argumentai, susiję su jo sūnaus sveikata ir motinos globa, bet kuriuos atveju negali būti pagrindu pakeisti paskirtą bausmę, nes apribojimas skirti arešto bausmę taikomas tik asmenims, kurie augina vaikus iki trejų metų amžiaus. Be to, toks apribojimas taikomas tik skiriant bausmę ir negali būti taikomas jeigu atsiranda jau bausmės vykdymo metu.

Nagrinėjamu atveju tenkinti prašymą nėra jokio įstatyme numatyto pagrindo. Nuteistojo atstovė iš esmės prašo iš naujo vertinti byloje priimto, įsiteisėjusio ir vykdomo baudžiamojo įsakymo teisėtumą ir pagrįs­­tumą, pakeisti baudžiamojo įsakymo esmę, o tai baudžiamojo proce­so įstatymas draudžia. Klausi­mas dėl užstato taip pat yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo baudžia­­­muoju įsakymu ir pakarto­ti­nai spręsti šį klausimą nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nuteistojo R. V. (R. V.) atstovės prašymas yra nepa­grįs­tas ir atmestinas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendi­mo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo princi­po taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, 5 straipsnio 5 dalį vykdančioji valstybė (valstybė narė, kuriai perduo­­­damas nuosprendis jį pripažinti ir vykdyti (1 straipsnio d punktas), gali savo iniciatyva prašy­ti išduodančiąją valstybę perduoti jai nuosprendį ir liudijimą. Nuteistasis taip pat gali išduo­dan­­čiosios arba vykdančiosios valstybės kompetentingas institucijas prašyti inicijuoti nuos­pren­džio perda­vimo procedūrą pagal šį pamatinį sprendimą. Todėl negalėdamas atvykti atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje nuteistasis gali kreiptis ir į Vokietijos Federacinės Respublikos, kurios pilietis jis yra ir kurioje gyvena, kompetentingą instituciją su prašymu inicijuoti nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) perda­­vimo procedūrą pagal minėtą pamatinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 354 straipsniu, 361 straipsnio 1 dalimi, 362 straipsnio 1, 5 dalimis, 364 straips­nio 1, 2, 3 dalimis,

nutaria:

Nuteistojo R. V. (R. V.) atstovės prašymą dėl arešto bausmės atlikimo Nr. T1-17 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka