Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimas

2021-01-08 · Civilinė byla Nr. e2YT-503-476/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-08
Bylos Nr.
e2YT-503-476/2021
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00650-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Irena Narbutienė (pirm.)
Pareiškėjas
M. N.
Suinteresuotas asmuo
A. N., VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. L., G. N., J. G., E. N., I. B., A. D., K. D., VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
Advokatai
Raimonda Klimienė
Kategorijos
Civilinė bylą Nr. e2YT-503-476/2021
Teisninio proceso Nr. 2-36-3-00650-2020-9(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 8 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,sekretoriaujant Linai Indilienei,dalyvaujant pareiškėjai M. N., jos atstovei advokatei Raimondai Klimienei,

suinteresuotam asmeniui A. N.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. L., G. N., J. G., A. N., E. N., E. N., I. B., A. D., K. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja M. N. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. N. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą.

Pareiškėja M. N. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos vyras S. N.. Santuokoje su S. N. gyveno nuo (duomenys neskelbtini) Gyvendami santuokoje susilaukė šešių vaikų: R. N. (Liebuvienė), J. N., R. N., D. N. (Demereckienė), G. N., A. N.. Sūnus R. N. ir dukra D. N. yra mirę. Po vyro mirties liko 0,80 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Po vyro mirties palikimą priėmė faktiškai valdydama ir tvarkydama likusį turtą, kurį sudaro jo asmeniniai, atminčiai skirti daiktai. Iki šiol ji deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai ten negyvena, nes pastatų S. N. priklausančiame sklype nėra išlikę. Dar vyrui esant gyvam pastatų būklė buvo kritinė, nebuvo atlikti pastatų kadastriniai matavimai, pastatai nebuvo teisiškai registruoti. Po vyro mirties likusiu žemės sklypu naudojosi pagal paskirtį, augindavo daržoves, žemės sklypą prižiūrėjo, nušienaudavo. Apie tai, kad palikimą reikia kažkaip įforminti ji nežinojo. Niekas pretenzijų jai dėl žemės sklypo valdymo nepareiškė. Pranešimų dėl žemės mokesčių nėra sulaukusi, nes ji pensininkė, o turimas žemės sklypas neviršija 3 ha ploto. Atsitiktinai sužinojo, kad palikimo priėmimą reikia įforminti, kreipėsi į notarų biurą, kur paaiškėjo, kad dėl palikimo po S. N. mirties niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens valstybinės VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko. 2020 m. lapkričio 20 d. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. 2020 m. gruodžio 3 d. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos pareiškimui neprieštarauja. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo G. N. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai. Atsižvelgiant į tai byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo R. L. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką informuota tinkamai. Atsižvelgiant į tai byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką informuota tinkamai. Atsižvelgiant į tai byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. N. paaiškino, kad po tėvo mirties mama pasiliko gyventi tuose pačiuose pastatuose, dirbo žemę, augino daržoves. Kai pablogėjo sveikata, ji persikėlė gyventi pas ją. Mama rūpinosi, kad žemės sklypas ir toliau būtų prižiūrimas. Mama faktiškai rūpinosi likusiu turtu ir palikimą priėmė.

Suinteresuotas asmuo E. N. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką informuota tinkamai. Atsižvelgiant į tai byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo E. N. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai. Atsižvelgiant į tai byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo I. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką informuota tinkamai. Atsižvelgiant į tai byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo A. D. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką informuota tinkamai. Atsižvelgiant į tai byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo K. D. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką informuota tinkamai. Atsižvelgiant į tai byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Liudytojas A. Z. parodė, kad gyvena kaimynystėje. Kaimynas S. N. mire prieš daug metų. Po jo mirties visu likusiu turtu rūpinosi M. N.. Ji kurį laiką gyveno tuose pačiuose pastatuose, dirbo žemę, augino daržoves. Pablogėjus sveikatai, M. N. persikėlė gyventi pas dukrą ir jo paprašė prižiūrėti žemės sklypą. M. N. pradėjo faktiškai valdyti likusį turtą po vyro mirties.

Liudytoja J. G. parodė, kad po S. N. mirties visu likusiu turtu rūpinosi M. N.. Ji pasiliko gyventi tuose pačiuose pastatuose, dirbo žemę. Pablogėjus sveikatai, ji persikėlė gyventi pas dukrą, bet ir toliau rūpinosi žemės sklypu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė S. N.. Pareiškėja M. N. yra S. N. sutuoktinė. 2020 m. lapkričio 17 d. notarės A. S. pažyma patvirtina, kad dėl S. N., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Nekilnojamojo turto registro 2020 m. rugpjūčio 6 d. duomenimis S. N. vardu įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui S. N., priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks, ir kur tas palikimas yra.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Atsižvelgiant į tokią kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad faktiniu valdymu priėmęs palikimą paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties pradėjo naudotis ir rūpintis sutuoktinio turtu kaip savu. Ji priėmė visus sutuoktiniui priklausiusius atminčiai skirtus daiktus. Iki šiol ji yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nors faktiškai ten negyvena, kadangi žemės sklype nėra išlikusių pastatų. Ji rūpinasi žemės sklypu, augina ten daržoves, sklypą šienauja. Šiuos veiksmus pareiškėja atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėja po sutuoktinio S. N. mirties, jo turtą prižiūri kaip savo, juo rūpinasi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po sutuoktinio S. N. mirties faktiškai pradėjo valdyti jo turtą ir priėmė palikimą (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.). Prašomas nustatyti juridinis faktas sukels teisines pasekmes, pareiškėja galės kreiptis pas notarą dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei šioje byloje sudaro 25,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai M. N. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 100 procentų, todėl pareiškėja nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų atleista, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendži a:

pareiškimą tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo sutuoktinė M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Irena Narbutienė