Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. įstatyminės atstovės R. M. ieškinį atsakovui M. S. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į teismą kreipėsi ieškovės E. S. įstatyminė atstovė R. M. (toliau – ieškovė) prašydama pakeisti 2015 m. vasario 19 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-212-799/2015, patvirtintos taikos sutarties 1 punktą, padidinant priteisto išlaikymo vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dukters E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo 2018-08-03 (ieškinio padavimo teismui dienos) iki dukters E. S. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratore uzufrukto teise paskirti ieškovės įstatyminę atstovę R. M.. Ieškinyje nurodo, kad 2015-02-19 Tauragės rajono apylinkės teismas, nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-212-799/2015 patvirtino taikos sutartį, kuria nepilnametės dukters tėvas M. S. įsipareigojo mokėti dukters E. S. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 87 Eur. Ieškovės teigimu, šiuo metu atsakovo skiriamos sumos nepakanka netgi minimaliausiems vaiko poreikiams patenkinti. Nepilnametė dukra šiuo metu yra penkerių metų amžiaus, lanko darželį „Žvaigždutė“, jo mėnesio kaina - 60 Eur. Kadangi dukra yra labai opi, ji dažnai serga viršutinių takų uždegimais. Po kelių dienų darželio lankymo, jai prasideda kosulys ir sloga. Tam, kad sustiprinti organizmą ir padidinti imunitetą, reikalingi vitaminai, pagerintas maistas bei sanatorijos. Kurį laiką vaiko pagrindiniai poreikiai buvo maistas, rūbai, higienos prekės, gydymas, gyvenamosios patalpos išlaikymas. Dabar be šių kasdieninių reikmių reikalinga tenkinti vaiko poreikius ugdymui, pradiniam mokymuisi, kanceliarinėms prekėms bei turiningiems laisvalaikio praleidimo poreikiams. Atsižvelgiant į tai, kad dukra sparčiai auga ir jos poreikiai nuolat didėja, be kita ko, atsižvelgiant į šalyje nuolat kylančias kainas – paslaugų, maisto, buitinių, mokyklinių ir kitokių prekių sferoje – vidutinį darbo užmokestį bei minimalų vieno mėnesio atlyginimą, dukters išlaikymui sutarta teikti pinigų suma buvo protinga ir pakankama tik pirmiems keliems mėnesiams po taikos sutarties pasirašymo dienos. Per mėnesį dukters išlaikymui reikia skirti apie 400 Eur, todėl ieškovės manymu, skiriama 87 Eur išlaikymo suma yra akivaizdžiai per maža ir turėtų būti didinama iki 200 Eur per mėnesį. Ieškovė šiuo metu dirba, jos atlyginimas siekia 436 Eur, taip pat iš socialinės paramos skyriaus gauna 15-45 Eur išmoką per mėnesį.

Ieškovė į teismo posėdį neatvyko. Teismą informavo, kad yra išvykusi į užsienį dirbti. Ieškinį palaiko.

Atsakovui M. S. ieškovės procesiniai dokumentai bei teismo pranešimas buvo įteikti tinkamai – civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – tačiau per teismo nustatytą terminą atsiliepimo jis nepateikė. Atsakovas apie vykstantį teismo procesą taip pat buvo informuotas elektroninėmis ryšio priemonėmis (CPK 122 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką atsakovui pranešta tinkamai. Byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Liudytoja V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad R. M. yra jos dukra. Dukra jau apie mėnesį yra išvykusi į Angliją. R. sesuo surado jai darbo, ji ir išvyko, kad galėtų daugiau užsidirbti. R. iki išvykimo dirbo pardavėja. R. su dukra gyveno jų namuose. Iš sudėjimo mergytė labai aktyvi, judri, bet dažnai serganti. Mama labai rūpinasi tuo, kad mergaitė nesirgtų, perka vitaminus vaistus. Mergaitė nuo 2 metų lankė darželį „Žvaigždutė“, kurio mėnesinė kaina – 60 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad nepilnametė E. S., gim. 2013-07-13, yra šalių R. M. ir M. S. dukra. E. S. rūpinasi ir ją augina, prižiūri jos motina R. M..

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog 2015-02-19 Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-212-799/2015, buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, pagal kurios 1p. atsakovas įsipareigojo nepilnamečio vaiko E. S. išlaikymui mokėti periodines išmokas, kiekvieną mėnesį, po 87 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė R. M. 2018 m. dirbo Rolando Pažerecko individualioje įmonėje, kur jos atlyginimas siekė 436,12 Eur, taip pat ieškovė gauna išmoką vaikui iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus, nuo 2018-01-01 iki 2018-07-01 po 45,22 Eur. Ieškovė R. M. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Šiuo metu ieškovė yra išvykusi dirbti į J. K.. Duomenų apie ieškovės gaunamas pajamas šiuo metu nepateikta, tačiau įvertinus, kad ieškovė dirba, laikytina, kad jos uždarbis ne mažesnis kaip 436,12 Eur.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas M. S. yra išvykęs į J. K.. VĮ Registrų centro duomenimis atsakovas M. S. nekilnojamojo turto neturi. Atsakovui nuosavybės teise priklauso automobilis „BMW 318“.

Dėl vaiko poreikių pasikeitimo

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Iš bylos duomenų matyti, kad teismo sprendimas, kuriuo nustatytas šiuo metu galiojantis išlaikymo dydis, buvo priimtas prieš beveik trejus su puse metų. Per šį laikotarpį šalių dukra paaugo, pradėjo lankyti darželį, atitinkamai padidėjo ir jos poreikiai. Todėl konstatuotinas esminis vaiko poreikių padidėjimas ir laikytina, jog šiuo metu galiojantis išlaikymo dydis (87 Eur per mėnesį) yra neproporcingas ir negali patenkinti padidėjusių vaiko poreikių.

Dėl išlaikymo dydžio

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.

Ieškovė prašo padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dukrai dydį iki 200,00 EUR, pateikė dukters poreikių paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikalingi 400 Eur. Iš ieškovės pateiktos vaiko poreikių tenkinimo lentelės matyti, jog ji nepilnametės dukros išlaikymui per mėnesį skiria 415 Eur: maistui – 150 Eur; higienos prekėms – 10 Eur; darželiui – 60 Eur; vaistams, vitaminams – 60 Eur; kitoms išlaidoms (kirpykla, žaislai, pramogos) – 50 Eur.

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004). Nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatyta minimali mėnesinė alga (MMA) – 400 EUR, ieškovės nurodyta suma, reikalinga dukters išlaikymui, yra mažesnė už šią sumą, todėl ji laikytina protinga.

Pažymėtina, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismas, atsižvelgia į tai, kad nepilnametė šalių dukra gyvena su ieškove. Byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad atsakovas M. S. yra sveikas ir darbingo, jauno amžiaus, (nenustatyta, kad atsakovui būtų nustatytas neįgalumas ar tam tikras netekto darbingumo lygis), galintis imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turinę padėtį, vertintinas ne tik jo turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančių savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Teismas sprendžia, kad atsakovui, gyvenančiam ir dirbančiam užsienio valstybėje, kur pragyvenimo lygis ir atitinkamai gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės nei Lietuvoje, nepilnametei dukrai teikiamo išlaikymo dydžio padidinimas iki 200 Eur per mėnesį atitinka atsakovo galimybes. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, taip pat laikantis suformuotos teismų praktikos, konstatuotina, jog ieškovės nurodyta suma yra pakankama šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti per vieno mėnesio laikotarpį, bei yra pagrindas padidinti priteistą iš atsakovo išlaikymo sumą iki 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Nepilnametės E. S., gim. 2013-07-13, išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovės įstatyminė atstovė R. M..

Sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nukreiptina vykdyti skubiai ( CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 p.).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (turtinei padėčiai, papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms ir kt.) jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleista įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Proporcingai patenkintų reikalavimų sumai atsakovui tenkanti žyminio mokesčio dalis sudaro 31 Eur ((200 Eur – 87 Eur) x 12 mėn. x 3% x 75%) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 31 Eur žyminis mokestis.

Ieškovė bylą vedė per VGTPT Klaipėdos skyriaus 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-847-7631) skirtą advokatę ir nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo yra atleista 100 procentų. Atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų neatleistas. Pagal VGTPT Klaipėdos skyriaus 2018 m. spalio 22 d. pažymą Nr. NTP-7-6398, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei valstybės patirtas išlaidas sudaro – 221 Eur. Ieškovės reikalavimai patenkinti 100 proc., todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 100 proc. ieškovei suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 221 Eur (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnis, 85 straipsnis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-212-799/2015 patvirtintos pareiškėjų taikos sutarties 1 punkto nuostatą, ir iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti dukros E. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-08-03 (ieškinio padavimo teismui dienos), iki dukters E. S. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovės įstatyminę atstovę R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio valstybei, įpareigojant sumokėti šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant bylinėjimosi išlaidų įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 221 Eur (du šimtus dvidešimt vieną eurą) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, įpareigojant sumokėti šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.