Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažinta kalta:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir nuteista laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir jai skirta 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir nustatyta subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 ir 2 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant V. K. baudžiamojo poveikio priemones:

- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 3 mėnesių terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- 60 (šešiasdešimties) valandų nemokamus darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 4 (keturis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios E. Ž. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš V. K. mažamečio nukentėjusiojo O. F. naudai priteista 500 (penki šimtai) litų neturtinės žalos atlyginimo, E. Ž. naudai iš V. K. priteista 800 (aštuoni šimtai) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiu 120 Lt (šimtas dvidešimt litų) antrinės teisinės pagalbos E. Ž. išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir jos priteistos valstybės naudai iš V. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteista už tai, kad 2012-11-08, apie 18.20 val., (duomenys neskelbtini) namo pirmoje laiptinėje, antrame aukšte esančioje bendro naudojimo virtuvėje, sudavė rankos delnu tris smūgius O. F., gim. 2001-09-04, į galvą ir veidą, taip sukėlė mažamečiam nukentėjusiajam O. F. fizinį skausmą.

Be to, ji nuteista už tai, kad 2012-11-08, apie 18.20 val., viešoje vietoje Šiauliuose, Tilžės g. 52 namo pirmos laiptinės antrame aukšte, įžūliu elgesiu, matant aplinkiniams, bendro naudojimo virtuvėje sumušė mažametį O. F., suduodama jam rankos delnu tris smūgius į galvą ir veidą, taip sukėlė mažamečiam nukentėjusiajam O. F. fizinį skausmą, po to, tęsdama nusikalstamą veiką, bendro naudojimo koridoriuje, sugriebdama E. Ž. už rūbų pečių srityje, ją pastūmė, rankų nagais apdraskė jai veidą ir rankas, delnu sudavė jai per veidą ir suėmė rankomis už kaklo, tokiais veiksmais padarė jai kraujosruvą kairiosios akies apatiniame voke ir kaklo kairiame šone, nubrozdinimus kairiame skruoste ir abiejose plaštakose, tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusioji prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pripažino V. K. kalta dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiam pagal BK 140 str. 2 d. ir viešosios tvarkos pažeidimo pagal LR BK 284 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistoji neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimų aplinkybių, inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, paskirtų bausmių, tačiau nesutinka su neturtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo nustatymu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nepilnamečio O. F. atstovė pagal įstatymą E. Ž. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes atstovaujamasis ir ji patyrė dvasinius išgyvenimus (15–18 b. l.). Nuteistoji skunde, motyvuodama savo sunkia finansine padėtimi, nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu.

Bylos duomenys liudija, kad nukentėjusioji E. Ž. už savo ir sūnaus patirtus dvasinius išgyvenimus buvo pareiškusi byloje 3000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (17 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas minėto klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes nukentėjusiosios ieškinį tenkino iš dalies – priteisė jos naudai 800 Lt, o sūnaus O. F. naudai – 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pažymima, kad neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau CK 6.250 str. 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio klausimą, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

Kolegijos vertinimu, neturtinės žalos atlyginimo dydį pirmosios instancijos teismas nustatė atsižvelgęs į ginamos vertybės specifiką ir šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų visumą: į nusikaltimų padarymo aplinkybes, nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus, žalą padariusio asmens kaltę, t. y. į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiesiems buvo padaryta tyčiniais kaltinamosios veiksmais, dėl kraujosruvos kairiame akies apatiniame ir kaklo kairiame šone, nubrozdinimų kairiame skruoste ir abiejose plaštakose E. Ž. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (14 b. l.), o, kaip byloje nustatyta, O. F., nors sužalojimų nepatyrė, kaltininkės veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas. Be to, abu nukentėjusieji patyrė ir dvasinį sukrėtimą, kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų, nepilnametis O. F. buvo sumuštas kaltinamosios be jokios priežasties, kitų vaikų akivaizdoje, E. Ž. dėl patirtų sužalojimų veido srityje jautė diskomfortą bedraudama su kitais asmenimis. Pastebėtina, kad teismas atsižvelgė ir į tai, kad V. K. veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio, šiuo metu nukentėjusieji skausmo nebejaučia, neliko liekamųjų reiškinių, ir civilinį ieškinį tenkino iš dalies – priteisė nukentėjusiesiems E. Ž. ir O. F. iš V. K. mažesnę pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti, nei buvo prašoma civiliniame ieškinyje.

Ir nors nuteistoji skunde nurodo, kad gyvena iš socialinės pašalpos ir neturi lėšų neturtinės žalos atlyginimui, pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens ar jo šeimos sunki turtinė padėtis negali būti išimtinė aplinkybė, nulemianti pareikšto civilinio ieškinio dydį. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistoji, nors šiuo metu bedarbė, yra darbingo amžiaus, tai leidžia pagrįstai manyti, kad ji turi galimybes užsidirbti. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką už nežymų sveikatos sutrikdymą bei fizinio skausmo sukėlimą priteisiamos panašios ar net didesnės sumos kaip ir skundžiamame nuosprendyje.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Šiaulių apylinkės teismo 2013-05-22 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios V. K. apeliacinį skundą atmesti.