- Teismas
- Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- e2-1302-477/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00100-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Rimvydas Žukauskas (pirm.)
- Atsakovas
- V. V.
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui V. V. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ieškovė) ieškiniu iš atsakovo V. V. prašo priteisti 640 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovui ieškinys su priedais ir teismo pranešimai apie pareigą pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį įteikti tinkamai. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį, todėl, nepranešdamas dalyvaujantiems byloje asmenims apie tokio sprendimo priėmimo laiką ir vietą, teismas, pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, priima sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 ir 6 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. liepos 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-466-477/2019 V. V. pripažintas kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bauda bei transporto priemonės Audi 80, v. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-680-477/2019 V. V. pripažino kaltu pagal ANK 431 straipsnio 3 dalį ir paskyrė 3 500,00 Eur baudą.
VšĮ „Emprekis“ yra skelbiamos vidutinės automobilių kainos, kurios nustatomos įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. VšĮ „Emprekis“ 2019 m. gruodžio mėnesio leidinyje vidutinė automobilio Audi 80 TD, pagaminto 1993 metais, degalų tipas – dyzelinas, pardavimo kaina buvo 640 Eur.
VMI prie FM negali apskaityti konfiskuotos transporto priemonės, jos realizuoti ir galutinai įvykdyti teismo nutarimo, kuriuo nuspręsta iš V. V. konfiskuoti transporto priemonę Audi 80, v. Nr. AGU477.
Vadovaujantis ANK 29 straipsnio nuostatomis - turto konfiskavimas - tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. ANK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad įsiteisėję teismų nutarimai ir nutartys administracinių nusižengimų bylose yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir atsakingiems asmenims, juridiniams ir fiziniams asmenims, ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.Turto, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, konfiskavimas vykdomas paimant konfiskuotą daiktą ir priverstinai neatlyginant perduodant šį daiktą valstybės nuosavybėn (ANK 688 straipsnis). Atsakovui neišsaugojus transporto priemonės, nėra objektyvių galimybių perimti jį valstybės nuosavybėn.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą žalą yra konstitucinis principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13d. nutarimai). Šis konstitucinis principas neatskiriamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Taigi, Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)). Atsakovas šiuo atveju neįvykdė pačios pasirašyto pasižadėjimo, kad daiktą saugos, kol byla bus baigta nagrinėti teisme, todėl jos atžvilgiu turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę. Tarp valstybės patirtos žalos ir atsakovo pareigos nevykdymo yra priežastinis ryšys: V. V. neišsaugojus jam grąžinto ir perduoto saugoti turto, valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, patyrė žalą.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginės žalos išraiška yra nuostoliai. Žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes. Šiuo atveju negautos už konfiskuotos transporto priemonės realizavimą pajamos yra ieškovės numatyta ir realiai tikėtina gauti suma, kurią gauti sutrukdė neteisėti atsakovo veiksmai. Kaip minėta ankčiau, VŠĮ „Emprekis“ duomenimis apie vidutines transporto priemonių kainas Lietuvoje, transporto priemonės vertė yra 640 Eur. Ieškovės nuomone, jeigu nebūtų atsakovo neteisėtų veiksmų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos už transporto priemonės realizavimą galėjo gauti 640 Eur, todėl ši suma laikoma patirtais nuostoliais, kurią pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti, nes pripažintina, kad ieškovė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė 640 Eur žalą, o tai sudaro pagrindą atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnio 2 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Ieškinį patenkinus yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 640 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2020-02-06, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.38 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 92, 96 straipsniai).
Teismo turėtos pašto išlaidos (1,66 Eur) neviršija 5 Eur, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 640 Eur (šešių šimtų keturiasdešimt eurų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 640 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020-02-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo V. V. valstybės naudai 15 Eur žyminio mokesčio, kuris turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor Bank“, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.