Utenos apylinkės teismo sprendimas

2021-11-23 · Civilinė byla Nr. e2YT-4441-913/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-23
Bylos Nr.
e2YT-4441-913/2021
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00679-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gasparavičienė
Pareiškėjas
E. L., V. K., G. V.
Suinteresuotas asmuo
A. S., V. K., VĮ Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4441-913/2021Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00679-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.; 3.2.6.1.; 2.5.5 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 23 d.Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. L., V. K. ir G. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. S., V. K. ir VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjai E. L., V. K. ir G. V. kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimų gavimo ir pareiškėjų nuosavybės teisių įregistravimo viešajame registre tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. L., V. K. ir G. V. priėmė palikimą po S. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamos paveldimą turtą faktiškai valdyti.

2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjų mama S. G. mirė (duomenys neskelbtini) dieną. Ji neturėjo kitų įpėdinių, tik tris dukras (pareiškėjas). S. G. sutuoktinis ir pareiškėjų tėvas buvo miręs anksčiau. Po jo mirties S. G. nesudarė naujos santuokos ir mirė būdama našle. 2021-10-01 Gyventojų registro pažymoje nenurodoma, kad ir pareiškėja E. L. būtų mirusiosios dukra, tačiau teismui pateikiamas jos gimimo liudijimas aiškiai patvirtina šią aplinkybę. Bet kuriuo atveju, tarp šalių niekada nebuvo ir nėra ginčo, kad E. L. yra mirusiosios S. G. duktė. Po S. G. mirties liko jai priklausęs nekilnojamasis turtas, tačiau paveldėjimo byla notarų biure nebuvo ir nėra užvesta, kadangi išsyk po mamos mirties pareiškėjos faktiškai ėmė valdyti šį turtą kaip savo ir taip priėmė palikimą. Dar 1994-12-15 Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1994-12-15 Valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono valdybos S. G. buvo suteiktos po 1/3 dalį dviejų žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esančių: (duomenys neskelbtini) (un. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,59 ha); (duomenys neskelbtini) (un. Nr. (duomenys neskelbtini), 4,88 ha). 1994-12-15 Anykščių rajono valdyba taip pat atstatė nuosavybės teisę į likusias šių sklypų 2/3 dalis J. K.. Jam mirus, šį turtą lygiomis dalimis, 1998-03-19 Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu paveldėjo ir iki šiol nuosavybės teise valdo suinteresuoti asmenys – pareiškėjų pusseserė ir pusbrolis A. S. bei V. K.. Jie pritaria šiam pareiškimui ir patvirtins jame nurodomas aplinkybes. Jie dviese taip pat valdo ir sklype (duomenys neskelbtini) esančius gyvenamąjį namą ir kitus 5 trobesius bei kiemo statinius, kurie S. G. niekada nepriklausė. Jei šis pareiškimas būtų atmestas, šiems bendraturčiams galimai atsirastų pareiga bei teisė išsipirkti iš VĮ Turto banko likusias sklypų dalis. Išsyk po mamos mirties pareiškėjos ėmė valdyti jos buvusį turtą – 1/3 dalis dviejų žemės sklypų, dažnai ir nuolat lankydamosis jose, juos naudodamos, apsistodamos pas pusbrolį ir pusseserę (bendraturčius, t. y. 2 suinteresuotus asmenis) jų valdomuose trobesiuose ir name, - laisvalaikio praleidimo tikslu. Iš esmės, iki S. G. mirties pareiškėjos taip pat atvykdavo į minėtas sklypų dalis poilsio ir susitikimų su giminaičiais tikslu, kadangi visos pareiškėjos nuolat gyvena Kaune, tačiau kaip į jų mamai tuo metu priklausiusį turtą. Po mamos mirties pareiškėjos iš karto pačios pasirūpino minėtų 2 žemės sklypų 1/3 dalių priežiūra, šienavimu, labai greitai leido greta dirbančiam ūkininkui S. Š. (adresas (duomenys neskelbtini)) naudoti minėto 4.88 ha sklypo 1/3 dalį jo ūkininkavimo veikloje. Jis pats tai patvirtina atskiru dokumentu – pridedamu 2021-09-24 pareiškimu. Netoliese esančiame mažesniame žemės sklype pareiškėjos nuolat augina nedidelius kiekius daržovių, vaismedžių, juos prižiūri, o užsiaugintus vaisius ir daržoves sunaudoja savo reikmėms. Paveldėtas turtas jokių mokesčių mokėjimo nereikalauja, dėl to jų mokėti pareiškėjos neprivalėjo. Tokiu būdu, po savo mamos mirties pareiškėjos toliau tvarkė jos turtą bei nuolatos valdo šį turtą kaip savo. Niekas nėra kreipęsis dėl S. G. turto paveldėjimo, paveldėjimo byla notarės biure nėra užvesta. Pareiškėjos negali kitokia tvarka gauti minėtus abu juridinius faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų, dėl to juridinis faktas nustatytinas tuo tikslu, kad būtų galima įgyvendinti pareiškėjų teises į įgytą palikimą, atsiradusį po jų mamos mirties. Pareiškėjos nori pilnai disponuoti savo nuosavybe – iš mamos paveldėtu turtu, galėti keisti jo teisinę būklę, įregistruoti savo įgytas teises viešajame registre.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad VĮ Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos S. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį S. G. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant (elektroninės bylos lapas (toliau - e. b. l.) 17-20).

4. Suinteresuoti asmenys A. S. ir V. K. pateikė atsiliepimą į pareiškėjų pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Taip pat nurodė, jog prašo bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka arba suinteresuotiems asmenims teismo posėdžiuose nedalyvaujant (e. b. l. 27).

5. Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka pareiškėjoms ir suinteresuotiems asmenims pranešta tinkamai, išsiunčiant jiems pranešimus apie rašytinį teismo posėdį bei paskelbiant specialiame interneto tinklapyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 118 straipsnio 1 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnio 9, 10 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 8 dalis).

7. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

8. Pareiškime išdėstytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini), būdama našlė mirė pareiškėjų mama S. G., mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (dokumentas priedų sąraše). S. G. sutuoktinis ir pareiškėjų tėvas mirė anksčiau. Po jo mirties S. G. naujos santuokos nesudarė ir mirė būdama našle.

9. Po S. G. mirties liko jai priklausęs nekilnojamasis turtas, pagal 1994-12-15 Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)ir 1994-12-15 Valdybos potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) atstatyta nuosavybės teisė į 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (dokumentai priedų sąraše).

10. Pareiškėjos E. L., V. K. ir G. V. po savo motinos S. G. mirties ėmė valdyti jos buvusį turtą – 1/3 dalis dviejų žemės sklypų, dažnai ir nuolat lankydavosi jose, juos naudodamos, apsistodamos pas pusbrolį ir pusseserę, laisvalaikio praleidimo tikslu. Po motinos mirties pareiškėjos iš karto pačios pasirūpino minėtų 2 žemės sklypų 1/3 dalių priežiūra, šienavimu, labai greitai leido greta dirbančiam ūkininkui S. Š. naudoti minėto 4.88 ha sklypo 1/3 dalį jo ūkininkavimo veikloje, ką patvirtina pareiškėjų pateiktas 2021-09-24 S. Š. pareiškimas (dokumentas priedų sąraše). Be to, netoliese esančiame mažesniame žemės sklype pareiškėjos nuolat augina nedidelius kiekius daržovių, vaismedžių, juos prižiūri, o užsiaugintus vaisius ir daržoves sunaudoja savo reikmėms.

11. Pareiškėjos savo motinos S. G. mirties atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad pareiškėjos atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamos jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, ką patvirtina ir Kauno miesto 11-ojo notaro biuro raštas, kuriame nurodyta, kad po S. G. mirties (duomenys neskelbtini) į Kauno miesto 11-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta (dokumentas priedų sąraše). Išrašas iš Testamentų registro patvirtina, kad S. G. testamento surašiusi nebuvo (dokumentas priedų sąraše).

12. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi parodymai nuoseklūs bei kiti bylos įrodymai neprieštarauja tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjų E. L., V. K. ir G. V. pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

13. Konstatuotina, jog pareiškėjos E. L., V. K. ir G. V., priėmė palikimą po savo motinos S. G. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamos faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtą nebuvo išduotas.

14. Kadangi nei pareiškėjos, nei suinteresuoti asmenys, po S. G. mirties per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, ir paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas, todėl pareiškėjos E. L., V. K. ir G. V. turi teisę paveldėti turtą, likusį po S. G. mirties (CK 5.13 straipsnis).

15. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

16. Valstybei priteistinų išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 185, 259, 263-265, 270, 444 straipsniais,

nusprendžia:

E. L., V. K. ir G. V. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamos paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja Jolanta Gasparavičienė