Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja G. Seselskytė Procesinio sprendimo kategorija 110.4; 122.4.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. gegužės 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Irma Čuchraj, Audrius Saulėnas, kolegijos posėdyje rašytine apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų M. K. ir A. K. atstovo advokato Dariaus Sauliūno atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Z. M. ieškinį atsakovams M. K. ir A. K. dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. vasario 3 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškovo Z. M. ieškinio dėl skolos ir delspinigių priteisimo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams M. K. ir A. K. priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas, neviršijant 44000 Lt sumos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendė ir nenagrinėjo ieškinio iš esmės. Atsakovų turto areštas taikytas kaip preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo abejonė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, jog ieškovas nenurodė aplinkybių, būtinų arešto taikymui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į grėsmę ieškovo interesams. Ieškovas nurodė, jog atsakovas vengia susitikti, bendrauti bei sumokėti 42000 Lt skolą pagal žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Įsiskolinimas susidarė nuo 2009 m.

Pažymėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės – grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taigi pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį ir spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, dar nenagrinėjo ieškinio iš esmės ir nevertino ieškovo reikalavimų pagrįstumo.

Atmestinas apeliantų argumentas, jog didelė ieškinio suma nesudarė pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog skolos suma didelė, sudaro beveik pusę sumos, mokėtinos už parduotą žemės sklypą pagal šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas nurodė, kad atsakovams nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, jis negali laiku atsiskaityti su savo kreditoriais ir tinkamai užbaigti procedūras, susijusias su elektros tiekimu.

Kadangi taikant laikinąsias apsaugos priemones, nepranešus atsakovams, teismui nėra žinoma atsakovų turtinė padėtis, jų pozicija ir ketinimai, todėl teismas vertina ieškovo nurodytas aplinkybes bei grėsmę jo interesams (CPK 185 str.), užtikrindamas tokį teisinį režimą, kuris garantuotų abiejų proceso šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, taip pat, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neapsunkintų tolesnio normalaus apeliantų gyvenimo, jų būtinųjų kasdieninių poreikių tenkinimo. Atsakovams tokiu atveju suteikiama teisė būti išklausytiems vėliau ir, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali būti panaikintas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, jog Nekilnojamojo turto registro pažymoje įrašytą žymą apie įsiskolinimą už įsigytą turtą galima prilyginti žemės sklypo įkeitimui ieškovo naudai ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisių į nekilnojamąjį daiktą suvaržymai bei daiktinės teisės turi būti registruojami viešajame registre, nurodant jų teisinį pagrindą (CK 4.253 str. 2 d., 4.254 str. 1 d. 4 p., 4.255 str.). Atsakovų pateiktoje Nekilnojamojo turto registro pažymoje nėra duomenų, kad įregistruoti teisių į žemės sklypą suvaržymai ar daiktinės teisės. Žyma apie įsiskolinimą už įsigytą turtą nėra žemės sklypo įkeitimo žyma ir negali būti jam prilyginama.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškinio užtikrinimo priemonės taikytos neperžengiant ieškinio sumos, t.y. 44000 Lt, ribų. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso nuostatomis, pirmosios instancijos teismas, nežinodamas, kiek ir kokio turto turi atsakovai, nutartyje nenurodė išsamių turto duomenų, nes nutarties vykdymą pavedė ieškovo pasirinktam antstoliui, kuris ir nustatys, kokį konkretų turtą turi atsakovai ir ar jo pakanka ieškinio reikalavimams užtikrinti (CPK 148 str. 4 d.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismui areštavus apeliantams priklausantį turtą, naudojimosi turtu teisė nėra suvaržyta. Kadangi skundžiamoje teismo nutartyje nėra nurodytas konkretus areštuotas turtas, apeliantai turi teisę kreiptis į antstolį ir nurodyti, kuriam konkrečiai turtui taikyti suvaržymus, neperžengiant ieškinio sumos ribų.

Be to, apeliantai turi teisę pasinaudoti Civilinio proceso kodekso 146 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis ir bylos nagrinėjimo eigoje prašyti pakeisti anksčiau nutartimi paskirtą laikinąją apsaugos priemonę, atlyginti nuostolius ir pan.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį atskirojo skundo motyvais naikinti nėra pagrindo. 2011 m. vasario 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista (LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.